- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Švedijos karaliai – lyg seni pažįstami

Autorius: veidas.lt | 2015 10 11 @ 09:02 | Politika | No Comments

Scanpix

Švedijos karališkosios poros vizitas į Lietuvą – puiki proga vieniems akis paganyti, kitiems prisiminti istoriją, tretiems pasižvalgyti dalykinių kontaktų. Mat Jo Didenybė Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite atidarys dvišalį verslo forumą. Jos Didenybė karalienė Silvia irgi nesėdės rankų sudėjusi – dalyvaus Seime rengiamoje vaikų literatūros konferencijoje ir apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje kovai su prekyba žmonėmis.

Forumo reikšmė vertintina ne pagal karūnuotų asmenų skaičių, o pagal susirinkusių veikėjų svarbą. Lietuva Švedijos verslui prieš ketvirtį amžiaus buvo plėšiniai. Rinkos pašventinimo veiksmą prieš 18 m. atliko ne karalius, ne kunigas, o pasaulinio verslo elito atstovas. Tada Lietuvoje lankėsi Peteris Wallenbergas, „Investor AB“ garbės pirmininkas. Ši Wallenbergų šeimos valdoma holdingo kompanija tada kontroliavo Švedijos verslo flagmanus. Su P.Wallenbergu tąkart atvyko keli iškilūs pramonininkai, ir visa kompanija bendru sutarimu pareiškė, kad Lietuva eina teisinga kryptimi.

Kryptis iki šiol nepasikeitė. Šįkart į Lietuvą atvyksta apie 30 Švedijos bendrovių atstovų – atvažiuoja ne į plėšinius, o į šalį, kurioje Švedija yra didžiausia investuotoja: 3,17 mlrd. švediškos kilmės eurų sudaro apie 26 proc. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Paisant chronologijos reikėtų paminėti, kad Švedijos karališkoji pora Lietuvoje lankėsi anksčiau nei P.Wallenbergas – pirmasis monarchų vizitas įvyko 1992 m.

Švedų įsitvirtinimas Lietuvos ūkyje kai kam žadina prisiminimus apie istoriją: Švedijos bankų plėtra įsivaizduojama kaip vikingų antpuolis. Išties verslo ryšiai tarp dviejų Baltijos krantų, matyt, siekia vikingų ir dar ankstesnius laikus. Yra hipotezė, kad lietuviškas žodis „vaizbūnas“, reiškiantis pirklį, – tai nuoroda į Visbio miestą Gotlando saloje. Gotų pėdsakų Ispanijoje ieškantys tautiečiai neturėtų pamiršti  ir to Gotlando, ir Geteborgo (šved. Göteborg) vakaruose, iš kur gotai galbūt atėjo, taip pat ir gudų (t.y. gotų) rytuose, kur Lietuvoje neįstrigę gotai paliko bent jau etnonimą, dabar prilipusį slavams.

Savo feodalinę praeitį garbinantys lietuviai vėl sulaukė Švedijos monarchų vizito 2009 m., kada buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Matyt, Švedijos karališkoji pora neturėjo pretenzijų Lietuvai – kitaip nei Latvija, kurios prezidentė Vaira Vykė-Freiberga 2003 m. neatvyko į Mindaugo karūnavimo jubiliejų, nes Mindaugas dovanojo kalavijuočiams gabalėlį dabartinės Latvijos teritorijos. V.Vykės-Freibergos pozicija Latvijoje netapo visuotine – neseniai Agluonoje atidengtas paminklas Mindaugui (ir Žemaitijoje esama paminklų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, nors šis žemaičių žemę yra dovanojęs kryžiuočiams). Vis dėlto sunku tikėtis, kad Švedijoje kada nors bus pastatytas paminklas Lietuvos etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui, kuris 1605 m. su gerokai mažesne kariuomene sumušė švedus prie Salaspilio.

Švedų monarchų vizitas apdairiai surengtas jau po š.m. rugsėjo 27 d., kada būta Salaspilio mūšio 410 metų sukakties. Nulieti ašarą tada žuvusiems švedams karalius Carlas XVI Gustafas ir karalienė Silvia galėtų tiktai kaip valstybės atstovai, o ne kaip Švedijai, Lenkijai ir Lietuvai reikšmingos Vazų dinastijos palikuoniai. Nebūtų tos dinastijos vidaus kovų, nebūtų ir Salaspilio mūšio.

Karalius Carlas XVI Gustafas kilęs iš Prancūzijos maršalo Jeano Bernadotte’o, kurį Švedijos parlamentas 1810 m. apdairiai išrinko Švedijos sosto paveldėtoju. J.Bernadotte’as 1812 m. nepasidavė į maršalus jį iškėlusio Napoleono prašymams žygiuoti į Peterburgą, o 1813 m. prisijungė prie koalicijos, galiausiai įveikusios patį Napoleoną. Karalius Carlas XVI Gustafas, matyt, iš protėvių paveldėjo aistrą medžioklei, nors jo senelis Gustafas V garsėjo siuviniais. Dabartinis Švedijos monarchas 2000-ųjų spalį privačiai šaudė antis ir kurapkas Marijampolės miškų urėdijoje, ir neliko nepastebėtas.

Karalienės Silvios, kurios mergautinė pavardė Sommerlath, tėvas vokietis, motina brazilė. Per 1972 m. olimpines žaidynes su Švedijos sosto įpėdiniu susipažinusiai vertėjai nebuvo sunku išmokti šeštąją, švedų, kalbą, kada tapo karaliene. Karališkoji pora susilaukė dviejų princesių ir princo: Victorijos, Carlo Philipo, Madeleine’s. Visi jie susituokę – džiugina karališkuosius tėvus anūkais, kurių irgi trys.

 

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/svedijos-karaliai-%e2%80%93-lyg-seni-pazistami

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.