Stichinių nelaimių nuniokotos šalys sąmoningai iškraipo skaičius, kad žala atrodytų kuo didesnė ir tai padėtų gauti kuo solidesnę užsienio paramą.

Įsivaizduokite, kad einate paupiu ir pamatote skęstantį vaiką. Jei šoksite į vandenį, išlipus teks išmesti naujus batus. Bet kas galėtų galvoti apie batus, kai reikia apsispręsti, gelbėti vaiką ar ne? Tai Australijos filosofo Peterio Singerio mintis, kad kritinę akimirką žmogus visuomet linkęs elgtis altruistiškai ir nesvarstyti, kiek materialinės naudos ar žalos pridarys jo poelgis.

Lygiai taip pat elgiamasi ir tada, kai kurią nors pasaulio valstybę nusiaubia stichinė nelaimė: milijonai viso pasaulio žmonių skuba paaukoti pinigų ar maisto, mąstydami tik apie Haičio ar Čilės vaikų, o ne savo dolerių tolesnį likimą.

Tarkime, Haičiui per mėnesį, praėjusį nuo galingo žemės drebėjimo, iš viso pasaulio surinkta apie 3 mlrd. JAV dolerių – tai kol kas bene didžiausia visų laikų parama, suaukota po stichijos nukentėjusiai šaliai.

Iš tiesų kaip neaukosi, kai Haičio valdžia jautriai ir subtiliai praneša, kas šalyje nutiko per tą vieną mėnesį. Milijonas žmonių vis dar neturi stogo virš galvos. Pusė milijono vaikų liko našlaičiai. Daugiau nei 20 tūkst. vaikų iki penkerių metų gresia mirti iš bado. Gydytojai atliko daugiau nei 4 tūkst. galūnių amputacijų, o 80 proc. Haičio sostinės Port o Prenso teritorijos vis dar neturi elektros.

Taigi Haičiui labai reikia pagalbos. Tiksliau, kiekvienam Haičio gyventojui reikėtų maždaug 3 dol. per dieną, kad gyvenimas šalyje pamažu atsistotų ant kojų.

Tačiau šie gražūs žodžiai ne visai teisingi. Ir čia vėl labai tiktų prisiminti batus, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Pasirodo, už 3 dolerius Haityje galima nusipirkti keletą porų naujų batų. Tokią sumą dažnas skurdžios salos gyventojas sunkiai dirbdamas gali užsidirbti tik per savaitę. Stogo virš galvos ir iki žemės drebėjimo neturėjo daugiau nei pusė milijono haitiečių. Ir beveik tiek pat – tai yra apie 20 tūkst. vaikų iki penkerių metų – grėsė mirti iš bado.

O dabar pats svarbiausias skaičius. Kaip minėjome, paramos iš viso pasaulio Haitis gavo jau apie 3 mlrd. dol. Priminsime, kad žala, kurią žemės drebėjimas pridarė Haičiui, siekė 3,5 mlrd. dol. Taigi teoriškai beveik visus šiuos nuostolius būtų galima padengti vien iš per mėnesį suaukotos paramos.

Deja, taip nėra. Niekas tiksliai nežino, kur nukeliauja užsieniečių aukos ir kas iš jų lobsta. Mat kol kas neatstatyta dar nė viena sugriauta mokykla, neveikia daugelis ligoninių, žmonėms nepakanka maisto ir drabužių, o sužeistieji nesulaukia net minimalios medicininės pagalbos.

Ne ką mažiau klausimų kelia ir Čilės atvejis. Nelaimė nelaime, bet šalies valdžia jau sulaukė kaltinimų manipuliuojant skaičiais – esą materialinė žala gerokai padidinta.

Bostone įsikūrusi žalos vertinimo institucija “AIR Worldwide” skaičiuoja, kad materialinė žemės drebėjimo Čilei padaryta žala siekia apie 15 mlrd. dol. Kita kompanija, vertinanti žalą Pietų Amerikoje “Gateway to South America”, skelbia, esą materialinė žala gali siekti per 30 mlrd. dol. O štai Čilės valdžia nepasikuklino ir nuostolius įvertino net 300 mlrd. dol. – beveik šimtą kartų didesne suma nei 2005-aisiais prarado uragano “Katrina” nuniokota JAV Naujojo Orleano valstija.

Siekia pasipelnyti

Toks skaičių neatitikimas neturėtų labai stebinti. Viena vertus, nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims visada sunku tiksliai įvertinti nuostolius. Juk viena yra įvertinti, kiek pastatų sugriauta ir kiek kainavo gelbėjimo tarnybų darbas, kita – kiek nuostolių prarado verslas, kiek mokesčių nebus sumokėta per ateinančius metus.

Vis dėlto šios sumos neturėtų skirtis dešimtimis ar juolab šimtais kartų.

Kanados paramos agentūra, kuri nuo 1994 iki 2002 metų Haičio salai skyrė 273 mln. dol., perspėja, kad šios šalies valdžia sąmoningai iškreipia faktus apie žalą, siekdama gauti kuo didesnę užsienio paramą. “Skaičiai dažnai skiriasi keletą kartų, o rezultatai nuvilia – vienam Haičio gyventojui per metus tenka 23 dol. paramos, bet žmonės šių pinigų nėra matę”, – tvirtina specialistai.

Iš tiesų Haitis yra viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Pagal “Transparency International” korupcijos lygio indeksą Haitis yra 168-oje vietoje tarp 180 valstybių, ir perspėjama, kad po kiekvieno žemės drebėjimo ar kitokios stichinės nelaimės šis indeksas paprastai dar labiau pablogėja.

Šis faktas Čilei – vienintelė paguoda, mat šioje šalyje korupcijos lygis netgi mažesnis nei pas mus ir apskritai vienas mažiausių pasaulyje (25 vieta iš 180). Tad ekspertai tarp Haičio ir Čilės valdžios bandymų padėtį po nelaimės parodyti dramatiškesnę, nei ji yra iš tikrųjų, mato vienintelį skirtumą: Haityje pasipelnyti siekia korumpuoti valdžios atstovai, o Čilėje, bent jau taip reikia tikėtis, pasipelnys ne pavieniai valdininkai, bet valstybės biudžetas. Mat tikimasi, kad bus sulaukta apie 10 mlrd. dol. įvairių organizacijų ir gyventojų paramos.