Darželinukų ugdymo politiką formuojanti Švietimo ministerija nenori skirti lėšų Vilniaus savivaldybei, neturinčiai resursų statyti naujus darželius kasmet gausėjančio didmiesčio mažiesiems gyventojams.

Tik per keletą praėjusios savaitės dienų prie vilniečio informacinių technologijų specialisto Sauliaus Balčo socialiniame tinkle “Facebook” organizuojamos akcijos “Siek neįmanomo – įdarbink Vilniaus merą Artūrą Zuoką aukle” prisijungė daugiau kaip 180 šeimų. Jaunos mamos ir tėčiai, kurių vaikai nepateko į sostinės darželius 2012-aisiais bei tie, kuriems “negresia” darželis dar ir šiemet, aktyviai dalijasi šia nuoroda. Vilniečiai, negavę vaikams vietos sostinės savivaldybės darželiuose, o už vaiko priežiūrą privačiuose darželiuose neišgalintys mokėti nuo 600 iki 1700 Lt per mėnesį, vasario 11 d. žada ateiti į sostinės savivaldybę vedini vaikais. Tėvai grasinasi palikti mažuosius vilniečius su krepšiu sauskelnių ir maistelio davinėliu prižiūrėti pačiai sostinės galvai.
Mat užvis labiausiai tėvus įsiutino pernai startavusi paini centralizuoto užrašymo į sostinės darželius sistema. Nepatenkintų tėvų nuomone, jei Vilniaus meras panūdo tapti vyriausiąja sostinės darželių vedėja (tai yra pažadėjęs, kad netrukus nebeliks vietų darželiuose stygiaus) centralizavo užrašymo į darželius funkciją – tai jis ir turi prisiimti visą atsakomybę už tai, kad pusantro tūkstančio vaikų liko už darželių tvorų.
Taigi, kas kaltas dėl chaoso sostinės ikimokyklinėse įstaigose, kodėl jaunieji vilniečiai nepatenka į darželius ir, kada ši bėda atsirado? – “Veido” žvilgsnis.

Sovietmečiu vietų darželyje stigo 40 proc. vilniečių
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė šiandien jau pati yra močiutė ir taip pat suka galvą dėl būsimos vietos darželyje savo anūkams. Bet prieš daugiau kaip dvi dešimtis metų moteris irgi sako sukusi galvą dėl tos pačios priežasties. “Buvau jauna mama, gyvenome Baltupiuose, bet vietą vaikams darželyje gavome tik Antakalnyje. O daugybei jaunų vilniečių šeimų anuomet iš viso nebuvo pasiūlyta net tokios galimybės”, – prisimena pašnekovė.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, paskutiniais sovietiniais bei pirmais Nepriklausomybės metais Vilniuje darželius lankė 30,7 tūkst. arba 61,3 proc. mažųjų vilniečių. Taigi, vietos negavo 38,7 proc. to meto darželinukų.
1991 m. Vilniaus darželius lankė 25,3 tūkst. vaikų, bet tiek pat vaikų liko už darželių durų; 1992 m. darželinukų sostinės darželiuose dar labiau sumažėjo – lankė jau tik 21 tūkst. vaikų, o prašytos vietos darželiuose negavo 56,8 proc.
Tiesa, reikia priminti, kad netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo radosi daugybė šeimų, kurios pačios atsisakė darželių kaip sovietinės atgyvenos ir vaikus panūdo auginti namuose. Tad netrukus iš sostinėje buvusių 170 darželių daugiau kaip trys dešimtys jų buvo pertvarkyti į darželius – mokyklas, pradines mokyklas, parduoti ar kitaip perduoti naudoti tretiesiems asmenims, nesusijusiems su švietimu.
Šiandien gimstamumas Vilniuje vėl pasiekė panašius rodiklius, kokie buvo pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Štai, pernai Vilniuje gimė 7217 naujagimių, 2011 m. – 7242, 2010 m. – 7613, o 2009 m. – 7403.
Priminsime, kad 1991 m. mūsų sostinėje gimė 7851 naujagimiai, 1992 m. – 7018.
Beje, pagal darželių ir juos lankančių vaikų skaičių Vilnius šiandien taip pat yra labai panašus į 1990-ųjų metų Vilnių. Jei sudėtume naujausią privačių ir valstybinių darželių statistiką, pamatytume, kad šiuo metu sostinėje kaip ir prieš 23 metus veikia apie 170 ikimokyklinių įstaigų. Tiesa, daugiau nei 30 jų yra privačios. Beje, daugumoje privačių darželių vietų ir šiandien yra.
Tad kurgi problema?
Pirmas dalykas, kaip aiškina S.Balčas, privatūs darželiai yra puiki alternatyva, bet absoliučiai daugumai vilniečių šeimų tiesiog per brangi.
Prie S.Balčo organizuojamos pilietinio pasipiktinimo akcijos prisijungę Lietuvos tėvų forumo ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio aktyvistai ragina sostinės savivaldybės administraciją iškeldinti mokinius iš kažkada mokykloms perduotų darželių patalpų ir grąžinti pastatus ikimokyklinukams. Tam pritaria ir G.Šeibokienė, teigianti, kad kaip kadaise savivaldybė ištuštėjusių darželių sąskaita sprendė dviem – trim pamainom dirbusių perpildytų mokyklų problemas, taip šiandien derėtų spręsti ikimokyklinukų bėdas.
Kitas įpykusių tėvų siūlymas – statyti naujus darželius naujuose mikrorajonuose. “Juos galima statyti iš savivaldybės iš verslininkų surinkto socialinės rinkliavos mokesčio, kurio paskirtis – infrastruktūros gerinimas”, – aiškina S.Balčas.
Sostinės meras Artūras Zuokas “Veidą” tikino, kad iš šio socialinio mokesčio, renkamo nuo 2004 m., savivaldybė turėjo gauti apie 22 mln. Lt pajamų. Bet realiai tiek pinigų negauta, nes vieni verslininkai, turėję sumokėti šį mokestį, bankrutavo, kiti neturi lėšų.
Priminsime, kad minėtą rinkliavą įvedė, būtent, mero A.Zuoko vadovaujama miesto taryba. “Taryba nusprendė, kad verslininkai, statantys naujus daugiabučių kvartalus, mainais už gatvių bei kitos infrastruktūros įrengimą, miestui turi mokėti po 30 Lt už kiekvieną parduotą nekilnojamojo turto kvadratinį metrą. Pusė šių surinktų pinigų buvo numatyta skirti švietimo infrastruktūrai, kita pusė – inžineriniams tinklams, gatvėms”, – paaiškina A.Zuokas.
Vėliau taryba keitė sprendimą ir leido verslininkams atsiskaityti su savivaldybe ne tik pinigais, o ir “natūra”, tai yra nekilnojamuoju turtu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.