Per pastaruosius porą metų jau penkios valstybės leido homoseksualų poroms tuoktis. Ar Prancūzija taps šeštąja tokia valstybe ir ar susituokusiems homoseksualams šioje šalyje bus leidžiama įvaikinti vaikus?

Sausio 13 d. Paryžiuje Eiffelio bokšto papėdė bei Marso laukas buvo užtvindyti manifestantų, nepritariančių numatomiems civilinio kodekso pokyčiams, tai yra įstatymo projektui, leidžiančiam tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įvaikinti vaikus.
Policijos duomenimis, dalyvavo apie 340 tūkst. mitinguotojų. Organizatoriai tikina jų buvus 800 tūkst. Tarp eitynių dalyvių – katalikai, musulmonai, dešinieji, senjorai, šeimos su mažamečiais vaikais.
Mitingo organizatoriai, siekdami išvengti konfliktų, viską griežtai sustygavo – nuo įspūdingo apsaugininkų skaičiaus iki dalijamų atitinkamos spalvos vėliavėlių bei cenzūruotų šūkių. Vis dėlto homofobinių nuotaikų būta.
Manifestantus, reikalaujančius stabdyti prancūzus skaldantį įstatymą, darbo ministras Michelis Sapinas tikino, kad šalis nėra padalyta. O pageidaujantiems referendumo santuokos visiems klausimu teisingumo ministrė Christiane Taubira atsakė, kad toks referendumas neįmanomas, nes jis būtų prieš konstituciją: tos pačios lyties asmenų santuoka nėra socialinės politikos objektas.
Sunerimusius dėl šeimos likimo teisingumo ministrė patikino, kad tebus keičiamas vienintelis straipsnis, susijęs su įvaikinimu. Tikėtina, kad teks adaptuoti homoseksualų atžaloms skirtą gimimo liudijimą arba išduoti kitokį nei heteroseksualų vaikams.
Nors dauguma prancūzų reikalauja neliesti civilinio kodekso, tačiau šis, 1804-aisiais sukurtas Napoleono, buvo keičiamas jau daug kartų. Pastaruosius reikšmingesnius pakeitimus net galima paminėti: 1972 m. buvo panaikinta juridinė nelygybė tarp vaikų, gimusių oficialioje santuokoje ir už jos ribų. Tais pačiais 1972-aisiais įteisinta kontracepcija, o 1975-aisiais – abortai. Na, o 1999 m. atsirado PACS – bendro gyvenimo sutartis, prieinama ir tos pačios lyties poroms.

Homoseksualų teisės pasaulyje

Visame pasaulyje homoseksualų santuokoms bei įvaikinimui prieštarauja Katalikų bažnyčia, tačiau įvairiose valstybėse jos nuostatos gana skirtingos: smarkiau homoseksualų santuokoms bei įvaikinimui ji priešinasi Ispanijoje, Meksikoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Danijoje irgi būta smarkaus konflikto: krikdemų partija net grasino apskųsti valdžią už nekonstitucinį įstatymą, dėl kurio esą bene pusė milijono tikinčiųjų ketino palikti Katalikų bažnyčią. O, tarkime, Danijos liuteronai nuo 2012-ųjų jau leidžia tuoktis tos pačios lyties poroms. Tiesa, dvasininkas, asmeniškai nepritariantis tokiai sąjungai, gali atsisakyti pats atlikti jungtuvių ceremoniją. Švedijoje homoseksualų santuokos bei įvaikinimas įteisinta 2009-aisiais, tačiau Liuteronų bažnyčia jau nuo 2007-ųjų laimina homoseksualų poras.
Per pastaruosius porą metų jau penkios šalys leido homoseksualų poroms tuoktis. Tiesa, ne visur tos pačios lyties poroms suteiktos vienodos teisės. Kai kuriose šalyse galima tiek santuoka, tiek įvaikinimas, kai kuriose – tik santuoka. Vienur civilinė sąjunga ir įvaikinimas, kitur – tik civilinė sąjunga arba tik įvaikinimas.
Priminsime, kad pasaulyje įteisinti vienos lyties norą gyventi sykiu, tai vadinant ne santuoka, o civiline sąjunga, pirmiausia pradėta Danijoje (1989 m.). 1995 m. tai įteisinta Švedijoje, 1997 m. – Vengrijoje, 1999 m. – Prancūzijoje, 2001 m. – Vokietijoje, 2002 m. – Suomijoje, 2005 m. – Jungtinėje Karalystėje, 2006 m. – Čekijoje, 2007 m. – Šveicarijoje ir Kolumbijoje, 2010 m. – Austrijoje, 2011 m. – Airijoje ir Izraelyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.