"Moters savaitgalio" archyvas

Rabarbarai, nors ir daržovė, itin mėgstami smaližių – kompotuose, pyraguose, uogienėse. Tačiau aštriu, pikantišku rabarbarų patiekalu tikrai gardžiuosis ir rimto maisto mėgėjai – jie tinka ir prie mėsos ar žuvies.

Rabarbarai pas mus atkeliavo iš tolimojo Tibeto ir Mongolijos. Jau prieš penkis tūkstančius metų kinų medicinos knygos minėjo juos kaip vaistą nuo vidurių užkietėjimo. Būtent dėl to jie XVI amžiuje ir pateko į Europą. Tik gerokai vėliau britai atrado, kad rabarbarai gali būti ne tik kartūs vaistų milteliai, bet ir tikras gardumynas. Rabarbarų mėgėjai kasmet nekantraudami laukia birželio, kai kotai tampa tokie mėsingi, kad juos jau verta pjauti. Lapų, kad ir kaip vertintumėte žalumynus, valgyti tikrai nerekomenduojama – juose itin daug oksalo rūgšties, o didesnis jos kiekis smarkiai dirgina inkstus ir neleidžia pasisavinti taip reikalingo kalio. Šiek tiek oksalo rūgšties yra ir kotuose. Sveikiems žmonėms truputis šios rūgšties nepavojinga, bet sergantys reumatinėmis ligomis, podagra, turintys bėdų dėl inkstų ar tulžies pūslės rabarbarais gardžiuotis turėtų labai saikingai.

Dėl tos pačios oksalo rūgšties nerekomenduojama valgyti žalių rabarbarų – jais mėgaukitės tik virtais, troškintais, keptais.

Atminkite:

• Trumpai apvirus (vanduo būtinai išpilamas!) oksalo rūgšties sumažėja.

• Rabarbarus derinant su pienu ir pieno produktais (kremuose, apkepuose ir pan.) oksalo rūgštis “prisiriša” piene esantį kalcį ir todėl nevagia iš organizmo.

Apie šviežumą ir laikymą

Aliuminio indai jau ne tokie dažni, bet vis dėlto reikia įspėti – į tokius rabarbarų nedėkite! Ir į aliuminio foliją jų geriau nevyniokite.

Jeigu juos perkate parduotuvėje, žinokite: rabarbarų stiebai turi būti tvirti ir stangrūs. Jeigu jie pasiduoda lenkiami arba apatiniai kabliai apdžiūvę – rabarbarai tikrai nešvieži.

Rabarbarus šaldytuve geriausia laikyti įsuktus į drėgną skepetą. Nepatartina jų laikyti uždarytų sandariame inde. Švieži išlieka keletą dienų.

Rabarbarus galima užšaldyti ir žalius neluptus, ir jau virtus.

Apie rabarbarų spalvą

• Žali rabarbarų stiebai su žaliu minkštimu turi daugiausiai rūgšties;

• Raudoni rabarbarų stiebai su žaliu minkštimu – rūgštoki;

• Raudoni stiebai su raudonu minkštimu – švelniausio skonio.

Ruošos subtilumai

Plaušelius nuo rabarbarų kotų reikėtų pašalinti tik tuomet, jeigu jie išties kieti. Šiaip rabarbarų lupti nebūtina – odelėje slepiasi didžiuma malonaus aromato. Apvirimas (blanširavimas) ne tik sumažina oksalo rūgšties – tokiems rabarbarams reikės mažiau cukraus. Saldus rabarbarų kompotas paruošiamas labai greit: jie suberiami į nedidelį vandens kiekį, pasaldinami ir po 3–6 min. (nelygu, koks kotų storis) jau turite gaivų vasarišką gėrimą.

• Ką suteikia citrinų sultys ar baltasis vynas. Sunku patikėti, bet tai tiesa: citrinų sultys ar baltasis vynas neutralizuoja rabarbarų rūgštumą, tad jų skonis tampa švelnesnis.

• Kodėl geriau dera rudasis cukrus? Rabarbarų kompoto ar apkepo su rabarbarais skonis tampa dar išraiškingesnis, jei saldinama ne paprastu baltuoju, o ruduoju cukrumi.

• Tinka prie mėsos, žuvies. O pikantiškai paruošti rabarbarai bus netradicinis, bet išties puikus garnyras, tinkantis prie daug ko. Mat šiek tiek vaisinis rabarbarų skonio atspalvis truputį giminingas agurkams, o jo rūgštelė labai dera prie paukštienos, žvėrienos, keptos žuvies. Pikantiškam garnyrui paruošti geriausiai tinka žali rabarbarų stiebai.

“Moters savaitgalis”