R.Vanagaitė / BFL / A.Ufarto nuotr.

Rūtą Vanagaitę, knygos „Mūsiškiai“ autorę, šiandien galima vadinti labiausiai žiniasklaidos rodoma ir cituojama rašytoja. Tačiau net antras puikiai perkamas leidinys, išspausdintas per keletą metų, neatnešė turtų.

Pati autorė tikina, kad šiandien jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis ne „Mūsiškiai“, bet „Ne bobų vasara“, išleista 2015 m. pradžioje. Autorė nesiskundžia dėl nepritekliaus:

„Lietuvoje bestselerių autoriai neuždirba tokių pinigų, kad galėtų nevaržomai gyventi. Aš pati iš kūrybos pragyvenu sunkiai, rengiuosi dėvėtų rūbų parduotuvėse ir greito pagerėjimo nelaukiu – leidykla ne kartą yra pasakiusi, kad iš rašymo nepraturtėsi.

Šiandien mano pagrindinės pajamos tai 15 proc. nuo knygos „Ne bobų vasara“ pardavimų. Tai mažiau kaip euras už vieną egzempliorių, bet aš dėkinga žmonėms, kurie ją vis dar perka. Šio kūrinio parduota virš 30 tūkst. egzempliorių.

Jei būčiau žinojusi, koks bus jos populiarumas, galbūt būčiau leidusi pati. Tačiau šioje rinkoje nieko negali nuspėti.

Taip nutiko ir paskutinei mano knygai „Mūsiškiai“. Ją rašiau vien dėl to, kad po „Ne bobų vasara“ leidyklai buvau įsipareigojusi pateikti dar vieną kūrinį. Sėkme niekas netikėjo, netgi aš pati. Galvojau, kad jos niekas nepirks.

Gavau 1500 eurų honorarą. Tai atlygis už mano pusės metų darbą. Paskaičiavau, kad uždirbau maždaug eurą per valandą. Tiek pat kainavo automobilio parkavimas prie Ypatingojo archyvo ir kava. Advokatams, kurie skaitė tekstą, pinigus ėmiau iš santaupų.

Kiek žinau, knygos pristatymo vakarėliui su sumuštiniais, buvo skirta daugiau lėšų nei man sumokėta honoraro. Nieko nekaltinu. Sutartį pati pasirašiau ir sutikau su siūlomomis sąlygomis. Kai leidyklos savininkai mane kviečia prabangių pietų, aš jiems pasiūlau iškepti bulvių, o likusius pinigus atiduoti grynais.

Nors „Mūsiškiai“ sėkme netikėjo niekas, netgi aš pati, tačiau šią knygą būčiau rašiusi netgi tada, jei niekas man nebūtų sumokėjęs.

Tačiau man motyvas ne tik pinigai. Rašiau knygą, nes norėjau kažką Lietuvoje pakeisti. Be to, man patinka rašyti. Moku žmonėms sakyti tai, kas jiems svarbu.

Man patinka daryti tai, ką noriu ir negalvoti apie pinigus. Juokinga, kai žmonės galvoja, kad „Mūsiškiai“ parašiau tam, kad į save iššaukčiau ugnį ir uždirbčiau milžinišką sumą. Niekaip žmonių negaliu įtikinti, kad gali būti ne tik finansiniai motyvai. Pavyzdžiui, kažką nuveikti, kad tavimi didžiuotųsi vaikai, padaryti tai, ko dar niekas nėra daręs.”

Naujausiame „Veido“ numeryje apie savo uždarbį ir apie tai, ar galima kūrybą paversti pragyvenimo šaltiniu, be Rūtos Vanagaitės atvirai kalba tokie autoriai, kaip Dailius Dargis, Mantvydas Leknickas, Gintaras Bleizgys. Leidyklų atstovai įvardina, kokio honoraro gali tikėtis lietuviškai rašantis žmogus.