Šiemet meteorologai fiksuoja rekordinius karščius, sausras ir audras. Jie perspėja, kad anomalijų ateityje tik daugės, o po 20 metų 40–50 laipsnių karštis Europoje gali tapti norma.

Jau kelias savaites termometrų stulpeliai tūpčioja ties 30 laipsnių riba. Medikai nebespėja gaivinti nuo karščio alpstančių gyventojų. Džiūsta pievos, nyksta derlius, leipsta naminiai gyvūnai, ežeruose it viduržiemį dūsta žuvys.

Klimato specialistai pripažįsta, kad Lietuvą užplūdę karščiai yra tikra anomalija. Meteorologai skaičiuoja, kad atskiromis liepos dienomis jau sumušti dešimtmečių rekordai, ir nedaug trūksta, kad ir visą liepą galėtume pavadinti rekordiškai karšta.

Be to, neįprastai šilti ir visi 2010 metai: visą pusmetį kiekvieną šių metų mėnesį vidutinė Lietuvos mėnesio temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Ekspertai neabejoja, kad tai – visame pasaulyje šylančio klimato padarinys, o ne atsitiktinumas, kokių pasitaikydavo ir prieš dešimt, ir prieš penkiasdešimt metų.

“Per pastaruosius 40 metų Lietuvoje karščio bangų, kai temperatūra perkopė 30 laipsnių, dvigubai padaugėjo. O tai rodo, kad klimato kraštutinumų vis daugėja”, – tvirtina prof. Arūnas Bukantis.

Pasirodo, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuva patyrė penkias stiprias sausras – tiek jų buvo per visą XX amžių.

Blogiausia, kad tokių gamtos nemalonių išdaigų tik daugės. “Tokių anomalijų kaip šiųmečiai karščiai ilgainiui tik daugės – jų nebeišvengsime, nuo jų niekur nebepabėgsime, nes klimatas šyla vis sparčiau”, – perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė ir teigia, kad neįprasti karščiai, šalčiai, audros, liūtys tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje darysis vis stipresni ir dažnesni.

“Kontrastų daugės, o anomalijos bus vis pavojingesnės žmogui”, – aiškina specialistė ir priduria, kad visa tai – šylančio klimato padariniai.

Kad tai susiję su šylančiu klimatu, neabejoja ir Baltijos aplinkos forumo projektų vadovas Kęstutis Navickas. Jis tvirtina, kad kelti klausimą, ar tokie karščiai tikrai yra klimato kaitos padarinys, yra tas pats, kas abejoti tuo, jog žmonės negyvena amžinai.

“Žinoma, anomalijų gali pasitaikyti ir dėl atsitiktinių priežasčių. Tačiau tiek, kiek jų matome dabar, tikrai yra dėsninga”, – aiškina specialistas.

Jis tikisi, kad klimato kaita ateityje bus bent iš dalies pristabdyta, tačiau kaip ir kiti kalbinti specialistai, nemano, kad grįšime į ankstesnę padėtį.

“Gyvensime kitomis sąlygomis, su kuriomis teks apsiprasti”, – perspėja A.Galvonaitė. Ji primena, kad jau dabar laikas pradėti rūpintis ne tik gerai apšiltintais, bet ir puikiai vėdinamais namais. Taip pat reikia pagalvoti, kokios turėtų būti Lietuvos kelių dangos, nes asfaltas visoje Lietuvoje tirpsta. Be to, reikėtų pasirengti išgyventi be elektros, nes klimato anomalijos žmones neretai palieka be elektros energijos.

Juolab kad Vokietijos meteorologai įspėja, kad po 20–30 metų Europoje taps įprastas net 40 laipsnių karštis, o XXI a. pabaigoje normali atrodys ir 45 laipsnių temperatūra.

Liepą tvyro rekordiniai karščiai

Prie tokių karščių tenka pratintis jau dabar, mat neįprastai karšti orai šiemet kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bei daugelio kitų pasaulio regionų gyventojus. Štai Vokietijoje prieš savaitę tvyrojo 40 laipsnių karštis, kurio neatlaikė ne tik žmonės, bet ir technika.

Berlyno elektriniuose traukiniuose vienas po kito gedo kondicionieriai, nustojo veikti ventiliacijos įrenginiai, todėl vagonuose būta iki 50 laipsnių karščio, o Vokietijos prekybos centruose per kelias dienas išpirko ventiliatorius ir oro kondicionierius.

Praėjusio pirmadienio vakarą po nepakeliamai karštos dienos nugriaudėjusi audra nusiaubė šiaurės vakarų Vokietiją ir nusinešė trijų žmonių gyvybes.

Tuo tarpu Vokietijos ūkininkai baiminasi, kad karštis pasiglemš ir jų derlių: šiemet derliaus tikimasi 20 proc. mažesnio nei paprastai, o nuo birželio pradžios grūdų kainos jau šoktelėjo 16 proc.

Beje, tokios bėdos ištiko ne tik Vokietiją. Štai Čekijoje sekinantis karštis gadina kelius, kurie tikrąja to žodžio prasme ėmė lydytis. Dėl to teko apriboti ne tik sunkiasvorių transporto priemonių eismą, bet ir laikinai uždaryti greitkelį, jungiantį Čekiją su Vokietija. Be to, Prahos tarptautinis oro uostas dėl tirpstančio nusileidimo tako keletą dienų negalėjo priimti norinčių nutūpti lėktuvų.

Graikijoje karščiai sukėlė du didelius miško gaisrus, jau privertusius evakuotis kai kurių į šiaurės rytus nuo Atėnų esančių regionų gyventojus.

Nuo karščio dejuoja Maskva ir kiti Rusijos europinės dalies miestai bei kaimai. Centriniai europinės Rusijos regionai, Volgos upės baseinas, Pietų Uralas ir Sibiras kenčia nuo nepakeliamo karščio, prasidėjusio dar birželio gale.

Temperatūra čia nuolat balansuoja ties 40 laipsnių riba. Dėl to dažnai užsidega miškai – iki šiol ugnis pasiglemžė jau daugiau nei 26 tūkst. ha Rusijos miškų, o miestuose nuo kaitros gedo net bankomatai.

“Nuo tada, kai prieš 130 metų imti fiksuoti temperatūros pokyčiai, panašūs orai Rusiją buvo užplūdę tik penkis kartus – 1919, 1920, 1936, 1938 ir 1972 metais”, – tvirtina pagrindinio Rusijos orų prognozavimo centro “Rosgidromet” direktoriaus pavaduotojas Valerijus Lukianovas.

“Kita vertus, tai jau šešti metai istorijoje, kai birželio gale ir liepos pradžioje iškyla rimtas temperatūros nuokrypio nuo normos pavojus”, – teigia jis ir priduria, kad Maskvoje šiemet pasiektas karščio rekordas, sumušęs užfiksuotąjį 1936 metais, kai termometrai rodė 36,6 laipsnius pagal Celcijų.

“Dieve saugok nuo tokių rekordų”, – sako V.Lukianovas, tačiau jo žodžiai, vaizdžiai sakant, Dievui į ausį neina, o gerinami ne tik temperatūros, bet ir sausrų rekordai.

Štai Rusijoje didžiausia per pastaruosius 100 metų sausra jau pražudė maždaug 10 mln. ha dirbamos žemės derlių. 18 Rusijos regionų paskelbta nepaprastoji padėtis, o kai kuriuose rajonuose nė lašas lietaus neiškrito nuo pat žiemos.

Sausros kamuoja ir kitas šalis. Štai Didžiąją Britaniją liepą užklupo didžiausia sausra nuo 1929 m., Izraelis tokios sausros nematė kelis dešimtmečius, o Tailande – šiųmetė sausra didžiausia per 20 metų.

Anomalijų metai

“Suskaičiuota, kad hidrometeorologinių anomalijų, katastrofų, per kurias nukenčia žmonės, nuo XX a. vidurio padaugėjo keturis kartus”, – tikina prof. A.Bukantis. O jo žodžius patvirtina ne tik jau minėti liepos, bet ir visų 2010 m. gamtos išsišokimai.

Tarkime, šių metų birželis visoje planetoje buvo šilčiausias nuo pat 1880 m.: JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija pranešė, kad vidutinė Žemės sausumos paviršiaus temperatūra birželį buvo 16,2 laipsnių pagal Celsijų, o tai 0,68 laipsnio viršija vidutinę XX a. temperatūrą ir yra aukščiausia per 130 metų.

Vidutinė Pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra birželio mėnesį taip pat buvo 0,54 laipsnio aukštesnė už vidutinę temperatūrą XX amžiuje ir siekė 16,94 laipsnių. Iki šio laiko klimatologai dar aukštesnę vandenynų paviršiaus vidutinę temperatūrą birželio mėnesiais buvo užregistravę vos 3 kartus.

Be to, nors Lietuvoje pirmieji trys metų mėnesiai buvo gana šalti, pasirodo, vertinant viso pasaulio kontekste, šie mėnesiai buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė mūsų planetos sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra šiuo laikotarpiu 0,7 laipsnio viršijo atitinkamą XX a. vidurkį.

Sprendžiant iš JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos sudaryto temperatūros anomalijų žemėlapio, temperatūros rekordai buvo užfiksuoti visuose planetos regionuose. Didžiausi nuokrypiai nuo normos buvo nustatyti Peru, Kanadoje, Rytų ir Vakarų Azijoje, o JAV rytinėje pakrantėje vyravo rekordiniai karščiai, kurie bus įtraukti į 100 aukščiausių temperatūrų sąrašą.

Pakistane ir Indijoje birželio pradžioje neįprasta karščio banga nusinešė tūkstančio žmonių gyvybes, o Pakistano mieste Mohenjo – dabar iki 54 laipsnių Celsijaus pakilusi temperatūra įtraukta į aukščiausių pasaulyje kada nors užfiksuotų temperatūrų sąrašą.

Bagdade ir Rijade liepos 6-ąją buvo atitinkamai 45 ir 44 laipsniai karščio, o Kuveite tą dieną nustatyta pati aukščiausia 50 laipsnių temperatūra.

Tačiau iš visų 2010 m. anomalijų grėsmingiausia yra tai, kad kaip niekada sparčiai ėmė tirpti ledynai. Pavyzdžiui, Arkties jūrinio ledo plotas birželio mėnesiais nuolat mažėja jau 19 metų iš eilės, tačiau šių metų birželį jūrinio ledo plotas Arktyje buvo mažiausias nuo 1979 m. – 10,9 mln. kvadratinių kilometrų. Pasak mokslininkų, tai 10,6 proc. mažiau, nei vidutiniškai buvo 1979–2000 metais.

JAV mokslininkas Stanas Wullschlegeris teigia, jog apskritai pasaulinis atšilimas sparčiausiai vyksta būtent Arktyje. “Nerimaujame, kad klimato pokyčiai ten juntami labiausiai, nors gyventojai kitose pasaulio vietose apie juos dar nė nenumano. Klimato atšilimas ten jau pakeitė daugelį fizinių ir ekologinių procesų, o ledynų tirpsmas – tik maža šių procesų dalelė”, – įspėja mokslininkas, sakydamas, kad netrukus tai aiškiai pajusime ir mes, savo pačių kailiu.