Lietuvoje ypač didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos projektams, Lietuvos mokslą ir pramonę pakelsiantiems į pasaulinį lygį. Apie tai, kokie projektai turi galimybes gauti finansavimą MTEP veiklos rūšims, ir apskritai – kas yra MTEP veikla, kalbamės su Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.

Austė MERKYTĖ

– Norint kalbėti apie MTEP veiklos finansavimą reikia susitarti, kas tai yra. Ką Lietuvos valstybės institucijos laiko MTEP veikla?

– Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai po­kyčiai, susiję su mokslo, technologijų ir inova­cijų (MTI) politikos peržiūra, – parengtas ir šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įs­tatymo naujos redakcijos projektas, Ekono­minio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą, pradedamas sumanios specializacijos stra­­tegijos įgyvendinimas ir pan.

MTI – valstybės gyvenimo sritys, kurios šiuo­­­­laikinėmis sąlygomis daro didžiausią įtaką ša­lies konkurencingumui. Todėl akivaizdu, kad siekiant protingos ir naudingos šaliai MTI politikos bei efektyvaus jos įgyvendinimo labai svarbu susitarti dėl šių sričių terminijos.

LIC kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei kitais partneriais trejus me­tus vykdė projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“, kurio metu teikė konsultacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymo, intelektinės nuosavybės apsaugos, skatino prototipų komercinimą versle.

Vykstantys procesai tiek politiniu lygmeniu, tiek verslo ir mokslo visuomenėje nėra vertinami vienareikšmiškai ir kursto viešą polemiką bei diskusijas, kurios kartais įstringa prie, rodos, iš esmės visiems akivaizdžių ir senai jau turėjusių būti išspręstų klausimų, – skirtingų su MTI sritimis susijusių terminų ir jų apibrėžimų interpretacijų. Lietuvoje nėra vienodų MTI srityse vartojamų terminų apibrėžimų – dalis svarbiausių šių sričių terminų skirtinguose teisės aktuose va­dinami skirtingai, apibrėžiami skirtingai arba ne­dera su tarptautinėje praktikoje pripažintais ir plačiai taikomais apibrėžimais.

Dar viena problema – netikslus tarptautinių terminų ir jų apibrėžimų vertimas į lietuvių kal­bą. Tai lemia suinteresuotų proceso dalyvių tar­pu­savio „nesusikalbėjimą“ ir holistinio po­žiūrio į MTI politiką trūkumą. Nes joks prasmingas ir tvarus kolektyvinės kūrybos veiksmas ir rezultatas neįmanomas, jei jis nėra grindžiamas taip pat (vienodai) suprantamų tikslų, sąvokų ir ne­statomas ant tų pačių vertybinių pamatų.

Bendro susitarimo dėl vienodos MTI terminijos vartojimo ir jos turinyje slypinčios ideologijos vienodo supratimo, kaip esminių pokyčių šiose srityse įgyvendinimo sėkmės veiksnio, bū­tinumą akcentuoja tiek už MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos valdžios institucijos, tiek mokslo visuomenė, tiek svarbiausios šalies verslo asocijuotos struktūros. Tačiau visos pusės, pateikdamos savo MTI sričių terminų versijas ir interpretuodamos įtvirtintas teisės aktuose, akcentuoja tik atskiroms interesų gru­pėms naudingus aspektus. Todėl siekiant su­si­tarti dėl esminių MTEP ir inovacine veikla grįsto šalies konkurencingumo vystymo principų svarbiausia yra užtikrinti, kad visos šiame pro­­cese dalyvaujančios pusės – politikos kūrėjai, jos įgyvendintojai, verslas, mokslas ir visuomenė kalbėtų ta pačia kalba.

– Tai kokia turėtų būti „ta pati kalba“?

– Tarptautiniu mastu pripažinti mokslo ir technologijų sričių terminų apibrėžimai bei susijusių šių sričių veiklos rūšių klasifikacija yra pateikiama jau nuo 1962 m. EBPO leidžiamame ir periodiš­­­kai atnaujinamame Frascati vadove (angl. „Fras­­­­cati Manual“). Šiame leidinyje apibrėžiami ter­­­minai, susiję su mokslinės ir technologinės veik­­los, t.y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, rūšimis, pateikiama detali šių api­­brėžimų interpretacija, nustatomi rodikliai, ku­riais matuojamos MTEP veiklos rūšys, ir pa­ro­dyta, kokios veiklos rūšys priskiriamos ar ne­priskiriamos prie MTEP veiklos.

Inovacijų srityje EBPO naudoja Oslo vadovą (angl. „Oslo Manual“), kuriame apibrėžiama, kas yra inovacija, nustatomi pagrindiniai inovacinės veiklos rodikliai ir pateikiamos tipinių šios veiklos atvejų interpretacijos. 2003 m. išleistas trečias Oslo vadovo leidimas, kuris šiemet taip pat išverstas į lietuvių kalbą.

2002 m. 6-asis Frascati vadovo leidimas bu­vo išverstas ir į lietuvių kalbą, o jame pateikti ter­­minų apibrėžimai pradėti taikyti MTEP veiklos teisinio reglamentavimo srityje (pvz., LR mokslo ir studijų įstatyme, įstatymo įgyvendinamuo­siuose teisės aktuose). Tačiau, nepaisant to, dėl nevisiškai taisyklingo Frascati vadovo, ki­tų ES ir EBPO susijusių dokumentų vertimo ir skir­tingo jų interpretavimo MTEP srities sąvokos, nors ir atkartoja formuluotes, iš esmės turi reikšmingų netikslumų, sudarančių galimybes įvai­riems aiškinimams ir tampančių suinte­re­suo­tų pusių tarpusavio prieštaravimo priežastimi.

Aktualiausi klausimai, kurie kelia didžiausius nesutarimus ir yra įvairių turinio interpretacijų pagrindas, susiję su skirtingu eksperimentinės plėtros (EP) veiklų traktavimu (pvz., ar EP turi būti būtinai grįsta mokslinių tyrimų metu gautomis žiniomis; ar žinios taip pat gali būti ge­neruojamos vykdant tyrimus verslo įmonėse; ar mokslinius tyrimus vykdo tik mokslininkai ar ir tyrėjai, dirbantys verslo įmonėse, ir pan.).

Šių metų spalį pasirodė atnaujinta, jau 7-oji Frascati vadovo versija. Šių gairių atnaujinimą lėmė kelios priežastys: besikeičiantis požiūris į visų tipų žinių kūrimo, valdymo ir pritaikymo naujų produktų kūrimui procesus, poreikis pa­tobulinti MTEP veiklos išaiškinimo metodolo­giją tiek statistiniams, tiek naujosios MTI po­li­ti­kos tikslams, pokyčiai MTEP veiklos or­­ga­ni­za­vimo specifikoje (pvz., MTEP veik­los organi­zavimas projektiniu principu), didėjanti MTEP veiklos globalizacija ir kiti veiksniai. Nau­­jasis Fras­cati va­dovo leidimas geriau išaiškina ir apima verslo išlaidų MTEP veiklai matavimo prob­le­matiką, mokesčių lengvatų sub­jek­­tams, vykdantiems MTEP veiklą, te­mą ir pan.

Atsižvelgiant į naujai atsiradusius iššūkius, naujajame Frascati vadovo leidime pa­­teikiamas atnaujintas MTEP veiklos api­­brėžimas: „moksliniai tyrimai ir eksperi­mentinės plėtros veikla yra kūrybinė ir sis­teminga veikla, vykdoma siekiant pa­di­din­ti žinių, įskaitant žinias apie žmoniją, kul­­tūrą ir visuomenę, išteklius ir su­rasti naujus taikymus turimoms ži­nioms“.

– Kuo ši sąvoka skiriasi nuo anksčiau vartoto MTEP apibrėžimo?

– Kitaip nei 2002 m., naujai suformuluotas MTEP veiklos, kaip kompleksinės veik­­­los, apibrėžimas pabrėžia, kad ži­nios, naudojamos EP veikloje, nebūtinai turi būti mokslinių tyrimų re­zultatas, t.y. bet kokių žinių taikymas naujų produktų (ir procesų) kūrimui yra EP veikla. Ta­čiau, remiantis nauju apibrėžimu, MTEP veikla su­prantama kaip vieninga kompleksinė veikla, jos vykdymo metu gali būti sukuriamos tiek mokslinės, tiek praktinės žinios, kurios gali būti panaudotos naujų produktų kū­rimui. Taigi EP irgi laikoma kūrybine veikla, didinančia žinojimą, t.y. kuriančia žinias.

Atsižvelgiant į tai, EP veiklą siūloma apibrėžti taip: „moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptomis ir naujai kuriamomis žiniomis grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ir procesus arba iš esmės to­bulinti jau sukurtus“. Iki tol vyravo nuostata, kad EP metu naujos žinios nėra kuriamos, bet šios veiklos procese jau sukurtos ir įgytos žinios yra pritaikomos produktų ar procesų kūrimui ar jų tobulinimui. Tai rodo, jog tarptautinėje er­dvė­je aiškiai atsisakoma „linijinio“ požiūrio į MTEP bei inovacijų procesus ir akcentuojama, kad žinios yra kuriamos tiek vykdant mokslinius tyrimus, tiek EP veiklą.

MTEP veikla yra sudėtinė veikla, susidedanti iš dviejų labai skirtingų ir tuo pačiu metu labai panašių veiklos rūšių, sudėtingai sąveikaujančių tarpusavyje: mokslinių tyrimų (MT) ir EP veiklos. Iš tikrųjų jas skiria tai, kad MT atveju moksliniais metodais siekiama išsiaiškinti gamtos dėsnius, o EP atveju žmogus ieško sprendimų savo poreikiams patenkinti. MT ir EP veiklas vienija joms abiem būdingas naujumo aspektas – abiem atvejais kuriamos arba naujos žinios, ar­ba nauji produktai.

– Kas šiuo laikotarpiu laikoma tyrėju?

– Atsižvelgiant į naująsias tendencijas, 7-ojoje vadovo versijoje taip pat naujai apibrėžiama tyrėjo sąvoka – tyrėjai apibrėžiami kaip specialistai, dirbantys konceptualizuojant ar kuriant naujas žinias. Jie vykdo mokslinius tyrimus, kuria ar tobulina koncepcijas, teorijas, mo­delius, technines priemones, programinę įrangą ar operacinius metodus. Palyginimui, LR mokslo ir studijų įstatyme tyrėju yra laikomas „aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams“.

Svarbu tai, jog pasauliniu mastu laikoma, kad tyrėjas nebūtinai yra asmuo, turintis aukš­­tąjį išsilavinimą, o jo kompetencijas ap­spren­džia atliekamos funkcijos. Toks nevienodas ty­rėjo sąvokos interpretavimas kuria kontroversišką situaciją tarptautiniu mastu matuojant ir lyginant šalies MTEP veiklos re­zultatų statistinius duomenis.

– Kodėl apskritai ėmėtės analizuoti sąvokas ir apibrėžimus?

– Įvertinus pasaulyje besikeičiančias MTEP veiklos sąvokų traktavimo tendencijas reikia ti­­k­ėtis, kad į tai bus atsižvelgta rengiant ar to­bu­linant Lietuvos MTEP ir inovacijų veiklas reglamentuojančius teisės aktus, inicijuojant reformas ar renkant statistinius MTEP veiklos rezultatų duomenis bei atliekant statistinius tyrimus. Susitarus dėl adekvačių ir tarptau­tinius standartus atitinkančių MTEP srities są­vokų vartojimo ir jų turinio interpretavimo tiek politiniu lygmeniu, tiek verslo bei mokslo bendruomenėse ir vienodai apibrėžus juos įvairiuose teisės aktuose, būtų galima ben­­drai sutelkti jėgas siekiant kryptingai įgyven­dinti kokybinius pokyčius, neįstringant už­­burtame diskusijų rate. Pasaky­čiau dar dau­­­­giau; EP veiklos, kaip pagrindinės veik­los, už­­­­tikrinančios naujų konkurencingų pro­­­duk­tų sukūrimą, aiškesnis suvokimas leistų šios veiklos skatinimui skirti didesnį valstybės dė­mesį.

Didžioji dalis įmonių nuolatos tobulina savo produktus ir kuria naujus, naudodamos praktines (technologines ir verslo) žinias, t.y. vykdydamos tik EP veiklą. Valstybės uždavinys – skatinti ir mokslinius tyrimus, ir EP veiklą. Ska­tinti tiek moksle, tiek versle, ir įvairiomis kom­bi­na­cijomis, t.y išnaudojant visus MTEP veiklos po­­žymius, įvardytus 7-ojoje Frascati vadovo ver­sijoje. Tuo labiau kad Lietuvos laukia ypač di­deli iš­šūkiai ne tik unifikuojant bazines MTEP są­vo­kas, bet ir apibrėžiant MTEP ir inovacijų veiklų dalykinį pobūdį vadovaujantis 5 privalomais MTEP veiklos požymiais (naujumo, kūrybiškumo, neapibrėžtumo, sistemiškumo, galimybės ti­­ražuoti ir/arba perduoti), įvardytais 7-ojoje Frascati vadovo versijoje.

Užs. Nr. VPL1019