Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja nedidelių įmonių, kurios ne tik sugeba sukurti unikalių aukštųjų technologijų produktų ar atrasti dar neužimtų nišų, bet ir įsitvirtinti užsienio rinkose.

Pusantrų metų veikiančioje įmonėje „Integrated Optics“ šiandien darbuojasi tik šeši žmonės, tačiau bendrovės sukurti ir pagaminti pirmieji lazeriai jau yra iškeliavę į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.
„O po Naujųjų metų pailsėję užsieniečiai dabar mus taip užpuolė su užklausomis, kad nebežinome, kur dingti. Verslo planas, kurį prieš metus pasirašėme, 2014-aisiais jau negalioja, nes pirmųjų savaičių prekyba viršija prognozes. Reklamavomės nedaug, bet susipažinome su keliais žmonėmis, pasiūlėme vienam olandui formuoti mūsų pardavimo sistemą, tad jis padirbėjo, o dabar mes visą dieną atsakinėjame į susidomėjusiųjų klausimus“, – sėkminga šių metų pradžia džiaugiasi „Integrated Optics“ direktorius ir vienas įkūrėjų Evaldas Pabrėža.
Spartus startas įmonės vadovus skatina nieko nelaukiant perrašyti šių metų planus – iki metų pabaigos darbuotojų skaičių tikimasi padvigubinti, o įmonės apyvartą nuo keliolikos tūkstančių litų išauginti iki pusės milijono.
Tokia sėkminga pradžia nustebino net pačius įmonės įkūrėjus – E.Pabrėžą ir Joną Jonušką, kuris pirmuosius lazerių prototipus sukūrė paprastame daugiabučio kambaryje. To pakako, kad verslą nusprendę kurti jauni žmonės pritrauktų investicijų iš Verslo angelų fondo ir galėtų įsirengti laboratoriją. „J.Jonuška turėjo įvairių minčių, kaip lazerius sumažinti, supaprastinti, atpiginti. Aš tuo metu dirbau su išradimų patentavimu, baiginėjau lazerinių technologijų magistrantūros studijas. Mes pamatėme, kad mūsų dviejų žmonių komanda turi pagrindines kompetencijas verslui pradėti – lazerių ir elektronikos bei patentinės pusės išmanymą“, – apie verslo pradžią pasakoja E.Pabrėža.
Lietuvių sukurti lazeriai atkreipia užsieniečių dėmesį, nes yra paprastesni, mažesni ir pigesni nei kiti šiuo metu esantys rinkoje. Neatsitiktinai pirmąjį savo gaminį jaunieji verslininkai pakrikštijo „degtukų dėžute“ – „MatchBox“. Šios serijos lazeriai iš tiesų telpa degtukų dėžutės dydžio korpuse.
„Palyginti su artimiausiu konkurentu, mūsų lazeris mažesnis šešis kartus – tai mano partnerio idėjų ir kruopštumo rezultatas. Konkurentų lazeriai didesni, nes skirtingi specialistai dirba prie atskirų dalių, o po to viską bando sulipdyti į vieną. O mano partnerio galvoje visos dalys sugula į vieną vietą. Be to, mūsų lazeriai už europietiškus pigesni 3–3,5 karto, taigi kaina panaši kaip kiniškų“, – lygina E.Pabrėža.
„Integrated Optics“ sukurta lazerių “MatchBox” serija daugiausia naudojama ligų diagnostikai (pvz., prof. Juozas Vaitkus ir dr. Aurelija Vaitkuvienė šį lazerį naudoja gimdos kaklelio vėžiui diagnozuoti), taip pat vaistų gamybos kontrolei, tačiau vaikinai jau kuria naujus lazerius, kuriuos būtų galima pritaikyti maisto rūšiavimo srityje, tarkime, sugedusiems žirneliams ar ryžiams atrinkti. Šiuos lazerius įmonė siųs išbandyti į Olandiją, vienai lyderiaujančių maisto rūšiavimo prietaisų gamybos kompanijų.
Pasak E.Pabrėžos, lazerių naudojimas maistui ar šiukšlėms rūšiuoti vis populiarėja, tad šiose srityse, kuriose naudoti įprastus lazerius kainuotų brangiai, pigūs lazeriai galėtų turėti didelį pranašumą.
Šiuo metu įmonė taip pat kuria ir metų pabaigoje tikisi jau turėti naują „BlackBox“ serijos lazerį, skirtą preciziniam medžiagų apdirbimui. „Manome, kad „BlackBox“ rinka didesnė, tad ir pelningumas bus didesnis. Kita vertus, mes patys neprognozavome „MatchBox“ sėkmės, o dabar matome, kad net nekurdami kito produkto galėtume išaugti iki gana didelės įmonės“, – svarsto E.Pabrėža.

Suvokė, kad iš mokslinių tyrimų galima uždirbti

Tokių įmonių kaip „Integrated Optics“ pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas šią tendenciją sieja su tuo, kad mokslininkai, studentai suprato, jog savo tyrimų rezultatus galima komercializuoti. „Mokslininkai pamatė pasaulio, suvokė savo tyrimų rezultatų pridėtinę vertę – kad iš jų galima ne tik parašyti mokslinį straipsnį ar apsiginti daktaro disertaciją, bet ir panaudoti juos praktikoje bei užsidirbti pinigų“, – pastebi A.Karlonas.
Vien padedant MITA Lietuvoje įsteigta apie 50 smulkių technologinių įmonių. Dar didesnis antplūdis – internetinių įmonių, atradusių netikėtas nišas. Prie aktyvesnio tokių įmonių kūrimosi prisidėjo ir daugybė finansinių priemonių, šiuo metu galinčių padėti įsteigti ar plėsti verslą, – verslo inkubatoriai, verslo pradžios finansavimas, aktyvi verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų veikla.
Įdomu, kad šios jaunos įmonės orientuojasi išskirtinai į užsienio rinkas ir vos kelių ar keliolikos žmonių komanda sugeba sukurti tokius produktus, kuriems neatsispiria net tarptautiniai banginiai. Štai tik 13 darbuotojų turinti įmonė „Rubedo sistemos“, kurią 2009 m. įsteigė aukštųjų technologijų bendrovėje Vokietijoje keletą metų dirbęs Dainius Karkauskas, projektuoja sudėtingas robotizuotas sistemas, skirtas pramonei ir medicinai. Pirmasis įmonės sukurtas produktas – spindulinei terapijai suprojektuotas unikalus klinikinis programinės įrangos sprendimas „iGuide“, kuris naudojamas onkologijos ligoninėse ir leidžia radiologams preciziškai švitinti auglius, nepažeidžiant sveikų audinių. Pirmiausia šį lietuvių produktą įsigijo ir į savo sukurtų švitinimo aparatų sistemas įdiegė švedų „Elektos“ korporacija, o šiuo metu „Rubedo sistemos“ savo produktą bando įdiegti ir į vokiečių medicinos technologijų įmonės „Brainlab“ sukurtas sistemas, ir į vienos amerikiečių kompanijos gaminius.
Iš viso lietuviai užsienio bendrovėms jau pardavė apie 300 inovatyvaus produkto vienetų, kurie atsidūrė Europos, Azijos, Amerikos ligoninėse. O tai leidžia įmonei sparčiai augti: 2009 m. „Rubedo sistemos“ apyvarta siekė 900 tūkst., 2013 m. – jau 1,8 mln. Lt.
Rugsėjį lietuviai baigė kurti dar sudėtingesnį prietaisą, kuriuo galima švitinti judantį auglį, esantį lanksčiuose audiniuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar prostatoje. O gavę ES paramą šiuo metu kuria robotą, skirtą pramonei, – autonominį krovinių transporterį „Roboratai“, kuris mokėtų atpažinti savo šeimininką ir galėtų paskui jį sekti.
„Tokį transporterį galima pritaikyti sandėliuose prekėms krauti, oro uostuose bagažui išvežioti ar prekybos centruose. Tai galėtų būti asmeninis prekių vežimėlis, kuris sektų paskui šeimininką jam vaikščiojant po parduotuvę, vėliau palydėtų iki automobilio, o baigus apsipirkti grįžtų į vietą. Manome, kad toks daiktas galėtų kainuoti apie 5 tūkst. eurų“, – planais, kur būtų galima taikyti robotą, dalijasi D.Karkauskas.
Su mokslininkais, konstruktoriais, dizaineriais kuriamus „Roboratus“ tikimasi užbaigti kitais metais. D.Karkauskas mano, kad, pavyzdžiui, asmeninis prekių vežimėlis turėtų būti įdomus Amerikos rinkai.