Prekybos centrų tėvu Lietuvoje vadinamas Mindaugas Marcinkevičius šiandien gyvena ledo rituliu, Baltarusijoje plėtojamu prekybos tinklu ir yra vienas didžiausių investuotojų į nekilnojamąjį turtą.

Pravėrus „Mart Inn“ parduotuvės Babruiske, per 200 tūkst. gyventojų turinčiame Baltarusijos mieste prie Biarezinos upės, duris apima keistokas jausmas. Viskas tarsi sava, matyta, lyg būtum Lietuvoje.
Toks įspūdis susidaro ne be pagrindo – ši „Mart Inn“ parduotuvė atrodo tarsi baltarusiškoji „Maximos“ versija. Ne tik parduotuvės interjeras, bet ir kasininkių apranga primena „Maximą“. Tik pastarojo prekybos tinklo atstovai Lietuvoje tvirtina, kad „Mart Inn“ Baltarusijoje ir „Maxima“ – visiškai nesusiję. Tiksliau, šias parduotuves Baltarusijoje atidarinėja ne „Maxima LT“, nors plėtros planų Baltarusijoje, kaip jau ne kartą skelbta, bendrovė tebeturi.
Užtat Babruisko gyventojams visai jokio skirtumo, kieno ši parduotuvė, – jiems svarbiausia, kad ji atrodo vakarietiškai ir kainos čia mažesnės nei kitur. Kaip skelbė Baltarusijos žiniasklaida, į parduotuvės atidarymą prieš du mėnesius susirinko didžiulė pirkėjų minia ir šlavė nuo lentynų kone viską, kas po ranka pakliuvo. Daugeliui prekių buvo taikomos nuolaidos, tad prie kasų nusidriekė didžiulės eilės baltarusių su pirkinių pilnais vežimais.
Baltarusijos žiniasklaida praneša, kad tai jau trečioji šalyje atidaryta lietuvių bendrovei „Glera“ priklausanti naujo prekybos tinklo parduotuvė. Pirmoji „Mart Inn“ parduotuvė atidaryta Minske pernai rugpjūtį. Lietuvių verslininkų užmojai esą dideli – per artimiausius keletą metų atidaryti 20–30 parduotuvių.
Lietuvių kuriamo prekybos tinklo Baltarusijoje panašumas su „Maxima“ vis dėlto nėra visiškai atsitiktinis. Sąsajos su „Vilniaus prekybos“ grupe, nors ir netiesioginės, taip pat akivaizdžios: sudėtingoje Baltarusijos rinkoje prekybos tinklų verslą jau kuris laikas mėgina įsukti buvę vadinamojo VP dešimtuko nariai broliai Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai.
Taigi ką šiandien, VP dešimtukui išsiskirsčius, veikia Mindaugas Marcinkevičius, vienas iš trijų garsiųjų brolių Marcinkevičių, kartu su Numavičiais sukūrusių didžiausią Lietuvoje prekybos imperiją? Ir kodėl apie jį, vieną turtingiausių Lietuvos žmonių (šiemet „Veido“ ekspertų sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše M.Marcinkevičius užima septintą vietą), dabar girdime tiek nedaug?
„Veidas“ nusprendė praskleisti šį paslapties šydą ir sužinoti daugiau apie M.Marcinkevičiaus verslus bei veiklą po VP dešimtuko subyrėjimo, taip pat pasidomėti, kaip verslininkas, kartu su “Vilniaus prekybos” suklestėjimu prasimušęs į šalies verslo elitą, ir jo laimėjimai vertinami verslo pasaulyje.

Viešumui dabar nepalankus metas

Šakiuose gydytojos ir miškininko šeimoje užaugę broliai Žilvinas, Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai jau tapo Lietuvos verslo istorijos dalimi, kaip vienos didžiausių, įtakingiausių ir turtingiausių verslo grupių kūrėjai.
Kai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius, kartu studijavę mediciną, daugiau nei prieš du dešimtmečius ėmėsi verslo, atrodė neišskiriami bendražygiai. N.Numavičius ir Ž.Marcinkevičius buvo pagrindiniai grupės strategai, nors ne paskutinį vaidmenį VP grupės istorijoje suvaidino ir kiti du broliai Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai.
Kas iš šios partnerystės, kuri atrodė tvirta it plienas, liko šiandien? Tik nuotrupos: po „Leo LT“ projekto žlugimo buvę bendražygiai pasuko skirtingais keliais, tiesa, daugelis jų, kaip rodo „Veido“ turimi duomenys, tebėra susiję su VP grupe ir vis dar turi grupės įmonių akcijų, nors N.Numavičius kryptingai siekia sutelkti akcijas savo rankose.
Įtakingiausias iš brolių Marcinkevičių Žilvinas, vienas buvusių „Vilniaus prekybos“ vadovų, jau kelinti metai savo gyvenimą kuria užsienyje, o štai Gintaras ir Mindaugas liko Lietuvoje, tačiau turi verslo projektų ir už jos ribų.
Lyg vengdami atsakymų į nepatogius klausimus apie vis dar neaiškių aplinkybių gaubiamą VP dešimtuko subyrėjimą, o turbūt ir dėl kitų svarbių priežasčių, pasitraukę iš svarbių pareigų „Vilniaus prekybos“ įmonėse visi trys Marcinkevičiai atsitvėrė nuo žurnalistų tylos siena. Broliai pasirinko uždarą, neviešą gyvenimą ir nebeatvirauja net apie savo verslo planus, nors visuomenė turi teisę apie juos žinoti.