- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Lietuvos naikinimo Vyriausybė

Autorius: veidas.lt | 2012 11 21 @ 07:57 | Aktualūs komentarai | 30 Comments


Susirinkus naujajam Seimui, ant Lietuvos nusileido tamsa: į valdžią atėjo buki, godūs, menko išsilavinimo provincialai.

Visi suprantame, kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė neatėjo pasveikinti naujojo Seimo, kuriam, dar dirbti nepradėjusiam, prigijo pirktų balsų Seimo pravardė. Jei ne Konstitucinio Teismo teisėjų baimė prisiimti atsakomybę ir nesugebėjimas paskubomis rasti atsakymo į klausimą – o kaip turės būti valdoma Lietuva, jeigu rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje bus panaikinti, šis Seimas iš viso nebūtų turėjęs susirinkti.
Bet yra taip, kaip yra, ir Lietuvai kurį laiką teks gyventi su Seimu, kurio daugumą sudarė partijos, sugebėjusios laimėti vos vieną mandatą miestuose, kuriančiuose Lietuvos ekonomiką ir išlaikančiuose valstybę. Į valdžią atėjo bukos ir tamsios, savarankiškai užsidirbti ir pragyventi nesugebančios, tačiau pinigų godžios ir mirtiną pagiežą klestintiems miestams jaučiančios provincijos atstovai. Tos pačios provincijos, kurioje vis dar keikiamas „kolūkius sugriovęs“ Landsbergis ir po pirmo bambalio alaus pradedama rėkti ant miestiečių: “Tai jūs pasakykit, kap mum gyvet, kad to gyvenimo nė?!” Nes patys jie pripratę, kad visą gyvenimą už juos galvoja ir rikiuoja kažkas kitas: kolchozo pirminykas, vyr. inžinierius, brigadinykas, vykdomojo pirminykas, gorkomo ar rajkomo sekretorius. Toliau ir aukščiau jų vaizduotė neaprėpia. Tokius, ar tokių paremtus, jie ir rinko į Seimą.
Prezidentės pasidygėjimas tokią daugumą turinčiu Seimu – natūrali kultūringo, išsilavinusio žmogaus reakcija. Bet vis dėlto D.Grybauskaitė be reikalo apsiribojo vien raštišku pasveikinimu, jame ypač pabrėždama naujai išrinktų parlamentarų įsipareigojimą duotai priesaikai, atsakomybę už finansinio stabilumo, energetinių projektų, kovos su korupcija tęstinumą. Akivaizdu, kad tai akibrokštas naujajai daugumai, bet šis akibrokštas būtų buvęs dar stipresnis, jeigu prezidentė būtų atėjusi į Seimą ir iš tribūnos, tiesiai į akis pasakiusi, ką mano apie tuos, kurie jau dėlioja būsimąją Vyriausybę.
Nemokėjimas išsamiai kalbėti, aiškinant ir logiškai grindžiant savo sprendimus, yra silpnoji D.Grybauskaitės vieta. Ypač kad pasakyti apie naująją valdžios koaliciją yra ką, ir tai bene vienintelis dalykas, be brutalios teisėsaugos jėgos, kurio naujoji dauguma dar bijo, – kad kažkas, turintis autoritetą, aiškiai įvardys, kas jie tokie.
Vyriausybę formuoja skandaluose paskendę “prichvatizatoriai”, teisiami sukčiai ir mokesčių vagys, priesaikos laužytojai, paskui kuriuos driekiasi įtarimų ne tik dėl rinkėjų balsų pirkimo, bet ir korupcijos, kontrabandos, netgi tarnystės valstybei priešiškoms jėgoms šleifas. Tik nereikia aiškinti apie nekaltumo prezumpciją, kad esą „teismas dar neįrodė“. Kai teismas įrodo, tenka sėsti į kalėjimą. Politikoje, ypač siekiant vykdomosios valdžios, galioja kaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį visi įtarimai laikomi pagrįstais, kol įtariamasis neįrodė atvirkščiai. Nes būtų pasityčiojimas iš sveiko proto ir valstybės prileisti prie milijardinių biudžeto lėšų žmones, kurie tik dėl metų metais vilkinamų teisinių procedūrų nesėdi kalėjime už stambaus masto sukčiavimą ar kurių parankinius nuo teismo už korupciją išgelbėjo vien Seimo nario mandato suteikta neliečiamybė.
Kokia publika ketina sudaryti Vyriausybę, ir be teismų nuosprendžių akivaizdu kiekvienam, kuris bent kiek domėjosi pastarojo meto įvykiais Lietuvoje. Tad nėra ko stebėtis, kad dori specialistai, pavyzdžiui, socdemų vienu iš kandidatų į finansų ministrus vardytas Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, jau atvirai pareiškė: „Tokioje Vyriausybėje dirbti nenoriu!” Nežinia, ar tai buvo spontaniška padoraus žmogaus reakcija į tai, kas vyksta, ar gerai apgalvotas jauno profesionalo sprendimas negadinti savo karjeros darbu TOKIOJE Vyriausybėje, bet neabejoju, kad laikui bėgant apie šį finansininką dar išgirsime. Sugebėjimas neiti į valdžią su bet kuo anksčiau ar vėliau visados įvertinamas.
Kokia tai Vyriausybė, kurioje protingi ir padorūs dirbti nenori? Užtenka pažiūrėti į viešai vardijamų kandidatų sąrašą, kad pašiurptum: tai bus ne kokia sukčių ir vagių (kaip pagal jos rusiškąjį analogą jau spėta praminti Vėlinių koalicijos kabinetą), o tikrų tikriausia Lietuvos naikinimo Vyriausybė.
Krašto apsaugos ministerija siūloma socdemui Juozui Olekui, kuris, kartą jau buvęs ministru, už pusę milijardo litų pripirko Lietuvos gynybai nereikalingų sunkvežimių bei laivų ir sunaikino kariuomenę, palikdamas ją ir be kareivių: šauktinių atsisakyta, o profesionalų nebuvo už ką samdyti, nes Brazausko-Kirkilo Vyriausybė aštuonerius metus mažino lėšas krašto apsaugai. Suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje statybą kuruojanti Ūkio ministerija turi tekti vieša girtuoklyste Seime pagarsėjusiam Rimantui Sinkevičiui, buvusiam „Achemos“ koncerno, visomis išgalėmis kovojančio prieš terminalą, vystymo direktoriui.
Vidaus reikalų ministerija, kuriai pavaldi su kontrabanda iš Rusijos kovojanti pasienio policija, turi atitekti Remigijui Žemaitaičiui – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovui. Tos pačios partijos, kurios atstovas, tik per plauką už balsų pirkimą Seimo mandato nepraradęs Kęstas Komskis ir jo brolis Pagėgių meras Virginijus seniai neoficialiai vadinami kontrabandos baronais. Tad VRM pradėjus vadovauti „tvarkiečiams“ Pagėgių pasienio rinktinę bus galima naikinti – vis viena darbo nebus, tai bent lėšų galima sutaupyti.
Sveikatos apsaugos ministerija gali atitekti Vyteniui Andriukaičiui – lig šiol vykdomojoje valdžioje nedirbusiam politikos veteranui, gerai žinomam savuoju hiperaktyvumu, įtikėjimu savo neklystamumu ir užsispyrimu. Kartu sudėjus šios jo savybės garantuoja, kad sveikatos apsaugos srityje malkų bus priskaldyta dešimtmečiui į priekį.
Ūkio ministerija tenka Rusijos ambasados priėmimų žvaigždei Birutei Vėsaitei, atvirai pareiškusiai, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė jai nėra siekiamybė.
O TOKIĄ Vyriausybę vainikuos kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius – kaip parodė pastarosios savaitės, politikas, sugebantis pakeisti savo nuomonę du kartus per dieną, nuo pat pradžių šokdinamas savo koalicijos partnerio, už sukčiavimą teisiamo Viktoro Uspaskicho ir netgi nežinantis, kas pastaraisiais metais vyko jo kadaise vadovautos Susisiekimo ministerijos kontroliuojamose įmonėse.
Paradoksas, bet šiame fone netikėtai gerai atrodo didžiosios politikos naujokės – Lenkų rinkimų akcijos kandidatas į energetikos ministrus Jaroslavas Neverovičius. Tiek tarptautinio lygio išsilavinimas, tiek ankstesnės darbo vietos – Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį tiesianti bendrovė “LitPolLink”, tiek geri atsiliepimai iš senesnių laikų rodo, kad tai gali būti vienas geresnių pasirinkimų.
Nors kreipdamasi į Seimą prezidentė pažadėjo kandidatams į ministrus kelti ne tik kompetencijos, bet ir skaidrumo, sąžiningumo bei savarankiškumo reikalavimus, vargu ar jos filtras galėtų ką nors iš esmės pakeisti. Nes TOKIOS partijos kitokių kandidatų tiesiog neturi.

Užtenka pamatyti kandidatų į ministrus sąrašą, ir pašiurpsti: tai bus ne kokia sukčių ir vagių, o tikrų tikriausia Lietuvos naikinimo Vyriausybė.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/lietuvos-naikinimo-vyriausybe

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.