- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Lietuvoje gimsta ir pasaulį stebinantys produktai

Autorius: veidas.lt | 2017 06 24 @ 07:06 | Verslas | No Comments

Mažytėje Lietuvos rinkoje negalėjo gimti verslo gigantų, pretenduojančių į didžiausių ir pelningiausių pasaulio bendrovių titulus, todėl laimėjo tie, kurie pasirinko kitą kelią – siekti geriausiųjų titulo nišinėse aukštųjų technologijų srityse. Pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos verslą garsino biotechnologijų ir lazerių įmonės, o pastarąjį dešimtmetį į garsiausių lietuviškų įmonių sąrašus veržiasi interneto startuoliai.

Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos verslas išgyveno daugybę sukrėtimų: Sovietų Sąjungos okupacija net penkiems dešimtmečiams ištrynė privataus verslo sąvoką ir nutraukė tarpukariu užsimezgusias lietuviškų verslų dinastijos tradicijas, atkūrus nepriklausomybę prasidėjo neramūs laukinio kapitalizmo metai, o vos tik atrodydavo, kad gyvenimas nusistovi, supurtydavo ekonominės krizės. O kur dar tik tris milijonus gyventojų turinti Lietuvos rinka – lašas jūroje palyginus pasauliniu mastu, tad čia įsikūrusiems vietiniams verslininkams, priešingai nei jų kolegoms JAV ar Didžiojoje Britanijoje, nėra paprasta sparčiai auginti savo verslą ir siekti tarptautinio pripažinimo.

Vis dėlto tie, kurie atrado sėkmės formulę – orientuotis į užsienio rinkas, kurti unikalius produktus aukštųjų technologijų srityje ir parduoti produktus su savo prekės ženklu, o ne siūlyti tik pigią darbo jėgą užsienio bendrovėms, sugebėjo be didelių nuostolių išgyventi krizes, nustebinti pasaulį savo produktais ir garsinti Lietuvos vardą užsienyje.

Tarpukario turtingiausi – broliai Vailokaičiai

Kai prie šimtą metų atsikūrė Lietuvos valstybė, šalyje vyravo žemdirbystė, tad, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektoriaus Norberto Černiausko teigimu, verslininkų šiuolaikine prasme būta ne itin daug. Lietuvoje trūko verslių žmonių, tad šią problemą tikėtasi išspręsti kuriant komercijos mokyklas ir 1934 m. įsteigus Prekybos institutą Klaipėdoje. „O turint reikiamų kompetencijų greičiausiai užsidirbti tarpukariu buvo galima organizuojant importą, investuojant į bankininkystės sektorių, užsiimant tarpininkavimu tarp įvairių užsienio kapitalo įmonių ir Lietuvos rinkos“, – pasakoja N.Černiauskas.

Verslu užsiėmė daugiausia žydų tautybės Lietuvos gyventojai, žymesnių lietuvių tautybės verslininkų buvo vos vienas kitas. Bene garsiausias ir turtingiausias buvo Jonas Vailokaitis, kuris iš esmės buvo sukūręs lietuviško verslo imperiją – vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, statybinių medžiagų gamyba bei prekyba, kūrė metalo apdirbimo pramonę, turėjo eksporto bei importo bendroves. Kartu su broliu kunigu Juozu Vailokaičiu ir kitais bendražygiais jis įkūrė Ūkio banką, kuris tuo metu buvo didžiausias privatus komercinis bankas Lietuvoje.

N.Černiauskas tarp kitų žymesnių tarpukario Lietuvos verslininkų taip pat mini Tilmansus: Richardas Tilmansas lyderiavo metalo apdirbimo pramonėje, o Kurtas ir Herbertas Tilmansai buvo vieno didžiausių šokolado ir saldainių fabrikų savininkai. Iš kitų verslininkų taip pat išsiskyrė alaus daryklą turėję Grigorijus ir Sulimas Volfai, vyno gamintojas Balys Karazija, bankininkystės, maisto pramonėje veikęs Martynas Yčas, odos ir avalynės fabrikus valdęs Jokūbas Frenkelis.

Didžioji dalis Lietuvos verslo orientavosi į vidaus rinką, tad iki Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą 1940 m. didelio pripažinimo užsienio rinkose šalies verslininkai nespėjo pasiekti. Pasak N.Černiausko, šiek tiek žinomesni už Lietuvos ribų buvo Šiauliuose veikusio J.Frenkelio odos fabriko gaminiai ir lietuviški maisto produktai, kaip sviestas ir bekonas, kurie sudarė svarbiausią lietuviškojo eksporto dalį. Maisto eksportu rūpinosi kooperatinės bendrovės „Maistas“ ir „Pienocentras“.

„O garsiausias vadybininkas už Lietuvos ribų buvo Vytautas Graičiūnas, kuris turėjo didžiulės tarptautinės vadybinės patirties, Lietuvoje dirbo įvairiose įmonėse, o 1926 m. net buvo iškėlęs idėją Kaune atidaryti „Ford“ automobilių surinkimo fabriką“, – pasakoja N.Černiauskas.

Prekybininkų šalyje didžiausia – „Vilniaus prekyba“

Galima tik spėlioti, kokių aukštumų būtų pasiekusios tarpukariu išsiplėtusios įmonės ir kiek tarptautiniu mastu garsių bendrovių bei verslininkų dinastijų turėtume šiuo metu, jeigu Lietuva nebūtų buvusi okupuota. Deja, Lietuvos verslui, kaip ir visoms kitoms sritims, sovietmetis padarė didžiulę žalą. Privačios įmonės buvo nacionalizuotos, tad verslininko ir privataus verslo sąvoka išnyko net penkiems dešimtmečiams.

1990 m. atkūrus nepriklausomybę dauguma valstybinių įmonių buvo privatizuotos, viena po kitos ėmė steigtis privačios prekybos, pervežimo, statybos ir daugybė kitokių įmonių. Vis dėlto per ketvirtį amžiaus ryškaus tarptautinio pripažinimo sulaukė ne tiek ir daug lietuviško verslo atstovų. Tradiciniai verslai dėl mažos vidaus rinkos negalėjo tikėtis dydžiu prilygti didžiųjų šalių kompanijoms. Išaugti iki stambių regioninių žaidėjų pavyko vos kelioms įmonėms. Ryškiausias pavyzdys – „Vilniaus prekyba“, kurios valdomi mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ ir vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ išsiveržė į pirmą vietą ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos rinkoje, taip pat išsiplėtė į Estiją, Bulgariją, Lenkiją.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numavičiaus turtai leidžia jam būti vienu žinomiausių lietuvių 

 verslininkų pasaulyje. „N.Numavičius, kuris yra turtingiausias žmogus Lietuvoje, yra vienas didžiausių investuotojų ir užsienyje, nes tiek „Vilniaus prekyba“, tiek susijusios įmonės yra investavusios į Baltijos šalis, Lenkiją, Bulgariją, Ispaniją ir kitas“, – komentuoja T.Povilauskas.

N.Numavičius pirmauja ne tik „Veido“ skelbiamuose Lietuvos milijonierių sąrašuose, bet netgi buvę patekęs į įtakingo leidinio „Forbes“ sudarytą turtingiausių rytų europiečių sąrašą.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad N.Numavičius ir jo buvę bendražygiai – visas buvęs „Vilniaus prekybos“ akcininkų dešimtukas – sugebėjo įsitvirtinti, pirmauti ir sėkmingai plėstis į užsienio rinkas nepaprastai konkurencingoje mažmeninės prekybos rinkoje. Šis faktas tik patvirtina šių verslininkų sumanumą.

Prie garsiausių pastarojo šimtmečio Lietuvos verslininkų reikia pridėti ir 2011 m. mirusį pagrindinį „Achemos“ akcininką Bronislovą Lubį, ilgą laiką buvusį turtingiausiu Lietuvos žmogumi. Jis ne tik sukūrė vieną didžiausių verslo imperijų Lietuvoje, bet ir dalijosi uždirbtu pelnu su visuomene dosniai remdamas universitetus, kultūros renginius, knygų leidybą, Jonavos, kurioje įsikūrusi „Achema“, bendruomenę.

Garsiausias lietuviškas prekės ženklas užsienyje – „Viči“

S.Besagirskas tarptautiniu mastu daug pasiekusiu verslininku vadina atitinkantį tris kriterijus: prekes ar paslaugas eksportuoja, tai daro su nuosavu prekės ženklu ir eksportuojamos prekės ar paslaugos generuoja didelę pridėtinę vertę. Visus šiuos kriterijus, jo nuomone, pirmiausia atitinka „Vičiūnų“ įmonės grupės savininkai Visvaldas Matijošaitis ir Liudas Skierus.

„Jie sukūrė visų laikų žinomiausią lietuvišką prekės ženklą pasaulyje – „Viči“. Šiuo prekės ženklu žymimos vienos brangiausių ir kokybiškiausių prekių, tai yra sukuriama pakankamai didelė pridėtinė vertė, generuojamos gana didelės pajamos. Be to, sėkmingai investuota ne vienoje verslo srityje“, – savo balsą už „Vičiūnų“ įkūrėjus atiduoda S.Besagirskas.

Išties, užsienyje, už Baltijos šalių ribų, retai išvysi prekę, pažymėtą lietuvišku prekės ženklu, tačiau „Viči“ žuvies produktų galima rasti didžiausiuose tarptautiniuose prekybos tinkluose, tokiuose kaip „Lidl“, „Aldi“, „Carrefour“, „Metro“, „Casino“, „Sainsbury‘s“, nuo Didžiosios Britanijos iki Prancūzijos.

Iš didžiųjų verslų savininkų, žinomų užsienyje, T.Povilauskas išskiria ir Gediminą Žiemelį: šio įvairiai vertinamo aviacijos srityje dirbančio verslininko įmonė „Avia Solutions Group“ sparčiai auga. Šios grupės įmonė „FL Technics“ teikia kompleksines lėktuvų techninės priežiūros ir remonto paslaugas visame pasaulyje ir yra viena žinomiausių šioje srityje tarptautiniu mastu. „FL Technics“ yra įkūrusi operatyvios techninės priežiūros stotis ne tik Europoje, bet ir NVS šalyse, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Lietuvą galima pavadinti prekybos ir transporto šalimi, tad transportas yra dar viena sritis, kurioje šalies bendrovės sugebėjo išaugti lietuviškus marškinėlius ir užsitarnauti neblogą vardą užsienio rinkose. Pavyzdžiui, Mindaugo Railos per pastarąjį dešimtmetį labai stipriai augusi bendrovė „Girteka Logistics“ yra antra pagal dydį eksportuotoja Lietuvoje po „Orlen Lietuva“.

„Asmeniškai didžiuojuosi, kad sugebėjome išlaikyti konkurencingą laivų statyklą, Europoje joms masiškai bankrutuojant. Ji šiandien yra atradusi savo ganėtinai unikalią nišą ir toliau sugeba augti“, – priduria S.Besagirskas.

„Fermentas“ – brangiausiai parduota privati bendrovė

Dydžiu konkuruoti su užsienio bendrovėmis pavyko tik vienam kitam Lietuvos verslo lyderiui, tad tie verslininkai, kurie suprato turintys eiti kitu keliu – užsiimti nišas kuriant unikalius produktus, ir tapo lietuviško verslo pažibomis, garsinančiomis Lietuvą. Tai nedidelės specializuotos aukštųjų technologijų įmonės, daugiausia veikiančios biotechnologijų ir lazerių srityse. Įdomu, kad beveik visas šias įmones įkūrė mokslininkai, nes sovietmečiu šiose srityse dirbę Lietuvos mokslininkai pasiekė puikių rezultatų.

Per 27 metus tarp trijų milijonų gyventojų atsirado verslininkų, sukūrusių produktų, kurie gali pirmauti savo srityje tarptautiniu mastu ir turėti vos kelis konkurentus visame pasaulyje.

Dvi žymiausios Lietuvos biotechnologijų įmonės „Fermentas“ ir „Sicor Biotech“ užaugo iki tokio dydžio, kad sudomino pasaulinius šios srities lyderius, nusipirkusius šias lietuviškas įmones už rekordines sumas. Produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai kuriančią ir gaminančią įmonę „Fermentas“, kurią įkūrė Viktoras Butkus su kolegomis, už 260 mln. JAV dolerių (232 mln. eurų) įsigijo amerikiečių korporacija „Thermo Fisher“. Šis sandoris – vienas didžiausių ne tik nepriklausomos Lietuvos istorijoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Unikalu, kad Lietuvos mokslininkų sukurta ir išplėtota aukštųjų technologijų įmonė „Fermentas“ tapo brangiausiai parduota privačia lietuviško kapitalo bendrove. Brangiau parduotos tik valstybinės įmonės, tokios kaip „Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos telekomas“, bei perparduotos Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės, kaip „Bitė“ ar „Palink“.

Dar viena Lietuvos pažiba – visoje Europoje pripažįstamus vaistus nuo vėžio sukūrusi biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech“. Jos įkūrėjas Vladas Bumelis – didelę įtaką turintis ir gerai biotechnologijų pramonėje žinomas verslininkas. 2004 m. jis pardavė savo bendrovę „Sicor Biotech“ vienai iš 15 didžiausių farmacijos bendrovių pasaulyje „Teva Corporation“, o vėliau įkūrė naują biotechnologijų įmonę „Biotechpharma“.

Pasaulyje savo srityje žinoma ir aplinkosaugos bei farmacijos technologijas kurianti biotechnologijų bendrovė „Biocentras“, kurios specialistai kartu su Lietuvos ir Latvijos mokslininkais sukūrė technologiją naftos produktais užterštam gruntui valyti.

Lazerių įmonės – tarp pasaulinių lyderių

Lazerių srityje pasaulyje garsėja bendrovės „Šviesos konversija“, „Ekspla“ ir tik 2011 m. trijų brolių įsteigta „Brolis Semiconductors“. Lietuvos bendrovės „Ekspla“ mokslininkų sukurtas lazeris NT200, kuris yra pirmasis pasaulyje kilohercinis derinamojo bangos ilgio lazeris, prestižiniuose apdovanojimuose JAV pripažintas pažangiausiu pasaulyje 2010 m. gaminiu moksliniams tyrimams skirtų lazerių kategorijoje.

Puslaidininkių lazerių įmonę „Brolis Semiconductors“ įsteigę broliai Dominykas, Augustinas ir Kristijonas Vizbarai sukūrė produktų, sudominusių užsienio šalių gynybos pajėgas. Lietuvių įmonė NATO šalių kariuomenėms parduoda modernias elektrooptinių žvalgybos priemonių sistemas – lazerinėmis technologijomis grįstus taikinių žymėjimo, apšvietimo, matymo, stebėjimo bei kitus prietaisus.

T.Povilauskas už mokslinius pasiekimus ir Lietuvos, kaip lazerių valstybės, garsinimą išskiria ir Romualdą Danielių, didžiausią „Šviesos konversijos“ akcininką ir mokslo direktorių. Šis mokslininkas, kuris kartu su kolegomis po nepriklausomybės atkūrimo pradėjo gaminti ir eksportuoti lazerius bei priedus prie lazerių, vadinamas lietuviškuoju Billu Gatesu.

Kodėl biotechnologijos ir lazeriai tapo Lietuvos vizitinėmis kortelėmis pasaulyje? R.Danielius mano, kad lietuviškos lazerių bendrovės sulaukė pripažinimo tarptautiniu mastu, nes atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje. „Pamatai ir lazeriams, ir biotechnologijoms mokslo požiūriu buvo padėti sovietiniais laikais. Mes ir tada kūrėme prietaisus, bet atlyginimą už juos gaudavo visi, išskyrus tuos, kurie tą darbą dirbo. Prieš lazerius Lietuvoje gana stiprus buvo puslaidininkių mokslas, bet anoje sistemoje tiesiog buvo sunku išvystyti produktus: turint gerą idėją nebuvo įmanoma jos įgyvendinti, nes visas procesas įsisukdavo į biurokratinę mašiną, ir „iš aukštai“ sprendė, reikia to ar ne. Atėjus nepriklausomybei tapo įmanoma sukurti verslą išmanant apie tuos produktus ir žinant, kur juos galima panaudoti“, – „Veidui“ pasakoja R.Danielius.

Ilgą laiką pardavinėję lazerių priedus („Topas ir „Orpheus“ serijų optinius parametrinius stiprintuvus), prieš 10 metų „Šviesos konversijos“ specialistai sukūrė femtosekundinį lazerį „Pharos“, kuris sulaukė susidomėjimo tarptautiniu mastu. Šiuo metu du trečdaliai šių lazerių parduodami pramonei, trečdalis – mokslo institucijoms.

„Jau parduodame porą šimtų „Pharos“ lazerių per metus ir didesnė jų dalis naudojama nebe moksle, bet pramonėje. Mūsų lazeriai panaudojami puslaidininkių šviestukų pjaustymui, gaminant medicininius implantus – stentus, degalų purkštukus automobilių pramonėje. Galime nujausti, kad mūsų lazeriai naudojami ir mobiliųjų prietaisų, laikrodžių gamyboje“, – tvirtina R.Danielius.

Netrukus „Šviesos konversija“ tikisi pradėti pardavinėti lazerį, skirtą medicinai. Dabar ši įmonė užima net 70–80 proc. parametrinių prietaisų pasaulinės rinkos, o pagal lazerius gamybą ir pardavimą atsiduria 4–5 vietoje pasaulyje.

Lietuvių lazerių įmonės dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose. „Šviesos konversija“ kartu su „Ekspla“ kuria galingą labai trumpų impulsų, didelio pasikartojimo dažnio sistemą, kuri bus sumontuota Vengrijoje statomame tarptautiniame tyrimų centre. Šis centras – vienas iš keturių tokių centrų Rytų Europoje, kuriame bus sumontuoti galingi lazeriai ir dirbs mokslininkai iš viso pasaulio. Kurti lazerius šiems mokslo centrams atrinktos trijų šalių – JAV, Prancūzijos ir Lietuvos įmonės.

Pasauliniai lyderiai, nežinomi Lietuvoje

Nedidelių lietuviškų bendrovių, beveik nežinomų Lietuvoje, tačiau siauroje srityje įsiveržusių tarp pasaulinių lyderių, šiandien galima rasti ne tiek jau mažai. Šios tautiečiams beveik negirdėtos, tyliai dirbančios įmonės gali pasigirti ir unikaliomis technologijomis, nukeliaujančios į tolimiausius pasaulio kampelius, ir garsiais bei įtakingais klientais.

Daugiau nei 20 metų gyvuojančios „Neurotechnology“ darbuotojai kuria biometrines technologijas – piršto atspaudų, akių rainelės, veido, delno atpažinimo algoritmus. Visą produkciją eksportuojančios bendrovės technologijos jau iškeliavo į maždaug šimtą šalių. Naudojant lietuvių sukurtą pirštų atspaudų atpažinimo algoritmą biometrinių pasų sistema įdiegta Lenkijoje, Indonezijoje, Salvadore. Panaudodama lietuviškas technologijas Bangladešo kariuomenė sutvarkė rinkėjų duomenų bazę, o amerikiečių kariškiai kūrė teroristų duomenų bazę.

Pasaulyje veikia daug trikotažo bendrovių, bet tokių kaip Kauno rajone, Garliavoje, įsikūrusi įmonė „Garlita“ – vienetai. Ši lietuviška bendrovė greta uniformų, kūdikių drabužėlių, namų tekstilės bei kitų tradicinių trikotažo gaminių kuria ir inovatyvią aprangą, kurią įsigyja NATO šalių kariuomenės. Pasak įmonės „Garlita“ direktoriaus Juozo Martikaičio, jų įmonė bendradarbiauja su austrų, danų ir šveicarų mokslininkais, lietuvių užsakymu sukuriančiais inovatyvias technologijas. „Garlita“ pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti unikaliomis savybėmis pasižyminčius megztinius. Megztinis su vitaminu E skirtas kariams, tarnaujantiems povandeniniuose laivuose, kuriuose jie nemato saulės iki pusės metų. Ultravioletinę apsaugą turinčius megztinius šalys perka kariams, vykstantiems į karšto klimato šalis, tokias kaip Irakas, Afganistanas, atsparių pjūviams įsigyja šturmo grupės. Drabužiai, apsaugantys nuo vabzdžių, reikalingi kariams, vykstantiems į maliarijos, geltonojo drugio rizikos zonas, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respubliką, Nigeriją ir kitur. Šiuo metu įmonė bando naują produktą – kuria drabužius, reguliuojančius žmogaus kūno temperatūrą pagal aplinkos temperatūrą.

Tarp unikalią produkciją gaminančių įmonių galima išskirti ir Pabradėje veikiančią „Intersurgical“. Nors įmonė yra užsienio kapitalo, ji gamina būtent lietuvių inžinierių sukurtus vienkartinius kvėpavimo slaugos gaminius. Lietuvoje pagamintos „Intersurgical“ sistemos naudojamos ligoninėse, operacinėse, intensyviosios terapijos skyriuose, greitosios pagalbos automobiliuose daugiau nei šimte valstybių.

O štai Lietuvoje veikiančios IDW įmonės gaminamus manekenus renkasi tokie garsūs vardai, kaip „Louis Vuitton“ ar „Chanel“. Įmonės „IDW metalas ir mediena“ gaminami pasidabruoti ir paauksuoti parduotuvių baldai atsiduria garsiausių mados namų, tokių kaip „Dior“, „Ralph Lauren“, „Emporio Armani“, salonuose.

GetJar“ įkūrėjas I.Laursas – garsiausias lietuvis verslininkas

Pastarąjį dešimtmetį po tokių kompanijų, kaip „Facebook“ ir „Google“, įsiveržimo pasaulio verslo lyderių klubą pasaulis susidomėjo interneto technologijų verslais. Tad nenuostabu, kad ir Lietuvos vardą pasaulyje šiuo metu labiausiai garsina nebe tradiciniai gamintojai, kurie žinomi ir vertinami tik tam tikrose siaurose srityse, bet kitokios įmonės – IT startuoliai, įkurti naujos kartos verslininkų. Šios įmonės domina garsius tarptautinius rizikos kapitalo fondus ir verslo gigantus, apie jas rašo įtakingi tarptautiniai leidiniai, o jų įkūrėjai ne tik dalija interviu pasaulinėms žiniasklaidos priemonėms, bet ir skaito pranešimus prestižiniuose ekonomikos forumuose.

Tokių įmonių pradininkas Lietuvoje ir labiausiai pasaulyje išgarsėjęs naujosios kartos lietuvių verslininkas – mobiliųjų programėlių platinimo platformą „GetJar“ 2004 m. įkūręs ir po dešimtmečio veiklos ją pardavęs Ilja Laursas.

„Kas yra tarptautiniu mastu pasiekęs asmuo? Tai kelių dalykų kombinacija: įtaka tam tikroje verslo srityje, asmens ekspertinės žinios ir pripažinimas, jo ryšių, kontaktų įtakingumas ir plotis, asmens lyderystės vaidmuo visuomenėje, jo verslo vertė“, – apibrėžia tarptautinio socialinio tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ viena įkūrėjų, valdybos narė Dalia Petkevičienė.

I.Laursas visus šiuos reikalavimus atitinka. Tuo metu, kai įkūrė savo įmonę ir atidarė pirmąją lietuvių atstovybę Silicio slėnyje JAV, pasaulinė mobiliųjų programėlių rinka dar tik kūrėsi, tad I.Laurso sukurta platforma pagal vartotojų parsisiunčiamų programėlių skaičių rinkoje nusileido tik „Apple“ parduotuvei. Nenuostabu, kad į I.Laursą atkreipė dėmesį didžiausios tarptautinės žiniasklaidos priemonės, – jis tapo visų laikų labiausiai tarptautinėje spaudoje cituojamu lietuvių verslininku. I.Laurso veidas puikavosi ant žurnalo „Entrepreneur“ viršelio, jo nuomonės teiraudavosi „Bloomberg“, „Wall Street Journal“, „Forbes“, BBC, „New York Times“ žurnalistai. Įtakingas amerikiečių žurnalas „Time“ jį įtraukė į startuolių, keičiančių pasaulį, dešimtuką, o Europos verslo laikraščių asociacija 2011 m. I.Laursą išrinko Europos metų vadovu.

I.Laursas taip pat tapo pirmuoju Lietuvos verslininku, pakviestu į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, kai „GetJar“ pelnė forumo teikiamą „Technologijų pionieriaus“ apdovanojimą.

„Vienas iš dalykų, lėmusių mūsų sėkmę, buvo tai, kad mobiliosios technologijos JAV buvo labai atsilikusios nuo Europos. Juokaujama, kad iki „Apple“ mobiliosios technologijos Amerikoje neegzistavo, taigi mes įkūrėme kompaniją, kuri JAV neturėjo konkurentų. Bet nauja technologija susiduria su problema, kad egzistuoja labai didelė duobė tarp techniškai pažengusių vartotojų ir žmonių masės. Mūsų verslas buvo nišinis – tik keletas procentų žmonių mokėjo naudotis mūsų paslaugomis, o didžioji masė nežinojo, kas yra aplikacijos. Tada į rinką žengė „Apple“, turėjusi tik 1–2 proc. rinkos, ir investavo daugiau nei milijardą dolerių į aplikacijų populiarinimą. Ji išpopuliarino mobiliųjų aplikacijų koncepciją. Reklama veikė visus vartotojus, bet tik 2 proc. naudojo „Apple“, o kiti eidavo ieškoti programėlių per „Google“ ar tiesiogiai mus susirasdavo, ir tai stipriai paveikė mūsų įmonę. Nebūtų „Apple“, nebūtų tokia sėkminga „GetJar“ istorija. Tai iliustracija, kaip startuolio sėkmę lemia aplinkybės. Joks ekspertas nebuvo numatęs, kad personalinių kompiuterių rinkoje veikianti „Apple“ gamins mobiliąsias technologijas“, – asmeninį netikėtos startuolio sėkmės pavyzdį pateikia I.Laursas. Pardavęs šį verslą jis įkūrė rizikos kapitalo fondą ir šiuo metu investuoja į lietuviškus startuolius, padėdamas jiems siekti tarptautinio pripažinimo.

D.Petkevičienės nuomone, I.Laurso tarptautinė sėkmė smarkiai prisidėjo prie pokyčių Lietuvoje, ypač kuriantis naujai verslininkų kartai ir kultūrai. „Šis žmogus uždegė ir paveikė visą ekosistemą, tapo savotišku Lietuvos startuolių krikštatėviu. Įsisiūbavus startuolių ekosistemai vėliau atėjo tarptautinė startuolių „Vinted“, „Trafi“, „TransferGo“ sėkmė pritraukiant globalias investicijas“, – mano D.Petkevičienė, lygindama, kad vienos srities verslo čempiono tarptautinis pripažinimas daro panašią įtaką kaip ir sporte 1939 m. Amerikos lietuvio Prano Lubino sėkmė sukūrė Lietuvoje krepšinio religiją ar Londone besitreniravusios Rūtos Meilutytės svaiginančios pergalės akimirksniu „perpildė“ Lietuvos baseinus norinčiais treniruotis vaikais.

Pastarųjų metų lietuviškų startuolių žvaigždė – „Vinted“

Šiuo metu būtent startuoliai rikiuojasi tarptautinio susidomėjimo sulaukusių lietuviškų įmonių viršūnėje. „Veido“ kalbinti ekonomistai ir startuolių rinkos ekspertai kaip sėkmingiausią įmonę šiuo metu išskiria dėvėtų drabužių parduotuvę internete įkūrusį ir į užsienio rinkas išsiplėtusį startuolį „Vinted“, kurį įkūrė Milda Mitkutė ir Justas Janauskas.

Rizikos kapitalo fondo valdytojos „Robos Capital“ partneris Rokas Tamošiūnas tvirtina, kad beveik 60 mln. JAV dolerių investicijų sulaukęs „Vinted“ yra ne tik daugiausiai investicijų pritraukęs, bet ir vienas daugiausiai vartotojų turinčių lietuviškų startuolių. Pagal pritrauktų investicijų kiekį „Vinted“ jau pralenkė ir „GetJar“, kuris, „Crunchbase“ duomenimis, buvo pritraukęs apie 42 mln. dolerių.

Jau prieš trejus metus „Vinted“ buvo įvertintas 80 mln. eurų ir tapo vienu brangiausiai įvertintų startuolių visose Baltijos šalyse. Į jį investavo tarptautiniai rizikos kapitalo fondai „Accel Partners“ ir „Insight Venture Partners“, kurie prisidėjo auginant tokias kompanijas, kaip „Twiter“, „Spotify“ ar „Dropbox“, taip pat Vokietijos žiniasklaidos magnatas milijardierius Hubertas Burda.

Šiuo metu „Vinted“ veikia 10-yje šalių, tarp kurių JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija, ir turi net 12 mln. vartotojų. Kasdien prie „Vinted“ internetinių parduotuvių prisijungia 11 tūkst. naujų vartotojų, o per minutę parduodama 90 prekių.

„Dalijimosi ekonomikos sprendimai optimizuoja ekonomiką ir turtą tarp individų. Egzistuoja filosofija, kad verslas neturėtų turėti jokio turto: jo turi tik gyventojai, o verslas tik valdo procesus, kaip tai daro „Facebook“, „Uber“, „Airbnb“. Tad „Vinted“ užsiėmė milžinišką rinką, nes visa produkcija industrijoje pasiekia „secondhand“ (antrų rankų) stadiją – yra arba išmetama, arba aukojama, arba parduodama. „Vinted“ idėja optimizuoja antrą daiktų ciklą – tiksliau, nuo antro iki begalinio ciklo, nes daiktai gali būti perparduodami daug kartų. Manyčiau, kad tai savo vietą atradusi technologija, už kurią vartotojai balsuoja savo laiku. Galima vardyti daugybę „Vinted“ pasiekimų: tai ne tik visų laikų daugiausiai kapitalo pritraukęs lietuviškas startuolis, bet ir esantis tarp labiausiai išsiplėtusių, daugiausiai rinkų užkariavusių“, – komentuoja R.Tamošiūnas.

Trečioje vietoje pagal pritrauktų investicijų skaičių atsiduria lietuviško kraujo startuolis „Yplan“ – mobilioji programėlė, skirta geriausiems renginių pasiūlymams surasti. Jis, „Crunchbase“ duomenimis, pritraukė 37,7 mln. dolerių investicijų.

R.Tamošiūnas į lietuviškų startuolių olimpą iškelia ir brolių Dailidžių įkurtą įmonę „Pixelmator Team“, sukūrusią nuotraukų redagavimo programą „Apple“ internetinei parduotuvei „Mac App Store“. Ši grafikos redagavimo programa „Pixelmator“, kuri „Apple“ programų parduotuvėje per nepilną mėnesį uždirbo milijoną dolerių ir pagal pajamas užėmė ketvirtą vietą, net ir po septynerių metų išlieka lydere savo kategorijoje. „Kompanija „Apple“ lietuvių programėlę „Pixelmator“ buvo išrinkusi Metų programėle, o vienais metais vienas iš „Pixelmator“ įkūrėjų buvo pakviestas skaityti pranešimo „Apple“ konferencijoje. Milžiniškas pasiekimas būti pripažintam bendrovės, kuri yra įkainota brangiausiai pasaulyje“, – mano R.Tamošiūnas.

Prie žinomiausių tarptautinėje rinkoje lietuviškų startuolių R.Tamošiūnas priskiria ir Afrikos rinkose dominuojantį „Eskimi“ socialinį tinklą, sėkmingai parduotus startuolius, tokius kaip užsakymų ir rezervacijos sistema „Salonium“, mobiliųjų programų kūrėjai „Lemon Labs“, paslaugų e. parduotuvėms startuolis „Oberlo“, grįžtamojo ryšio paslaugą svetainių kūrėjams teikiantis „TrackDuck“, taip pat Vakarų investuotojų dėmesio sulaukusi viešojo transporto programėlė „Trafi“, kuri buvo tapusi oficialia transporto programėle Rio olimpinėse varžybose.

D.Petkevičienė tvirtina, kad pastarojo mėnesio žinia – 15 mln. dolerių vertės sandoris, kai Kanados elektroninės prekybos lyderis „Shopify“ įsigijo lietuvišką startuolį „Oberlo“, demonstruoja naują ekosistemos brandos žingsnį. „Taigi „Oberlo“ įkūrėjas Andrius Šlimas yra nauja pirmaujanti sektoriaus žvaigždė, įrodžiusi, kad lietuviškas produktas vertinamas pasaulyje. Gal tai paskatins dar didesnes jaunosios kartos verslininkų ambicijas“, – viliasi ji.

O tarptautinę pinigų pervedimo bendrovę „TransferGo“ Didžiojoje Britanijoje kartu su dar trimis bendraminčiai įkūrusį Daumantą Dvilinską „Forbes“ įtraukė į 30-uką perspektyviausių jaunesnių nei 30 metų asmenų, turėsiančių daugiausiai įtakos finansų pasauliui 2017 m., sąrašą. 2016 m. „TransferGo“ vadovas buvo pakviestas į Pasaulio ekonomikos forumą Davose kaip finansinių inovacijų lobizmu užsiimančio centro „Innovate Finance“ narys. „Transfergo“ veiklą vykdo 40-yje šalių.

Garsūs išeiviai padeda lietuviams skintis kelią į užsienį

Tarp Lietuvą garsinančių lietuvių verslininkų patenka ir išeiviai bei lietuvių kilmės verslininkai. Jie svarbūs ne tik savo sukurtu verslu, bet, kaip pabrėžia D.Petkevičienė, ir tuo, kad padeda lietuvių įmonėms siekti tarptautinės sėkmės, o Lietuvai – pritraukti garsių investuotojų.

Ryškiausią įspaudą Lietuvos verslo istorijos puslapiuose paliko klestintis JAV verslininkas Juozas Kazickas, Lietuvoje įkūręs „Omnitel“ bendrovę. „J.Kazickas pritraukė į Lietuvą nemažai stambių investuotojų iš JAV: „Philip Morris“, „Coca-Cola“, „Motorola“, užsiėmė filantropija“, – primena D.Petkevičienė.

J.Kazicko pavyzdžiu seka ir kiti užsienio lietuviai. „Tarpininkaujant organizacijai „Globalios Lietuvos lyderiai“ lietuviška programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ sudarė septynženklę sutartį, naudodamasi Amerikos lietuvio, „Globalios Lietuvos lyderių“ nario Dariaus Vaškelio konsultacijomis ir pagalba. O tarpininkaujant JAV lietuviui Gintui Baukui, „Western Union“ žmogiškųjų išteklių viceprezidentui, Lietuvos Vyriausybei pavyko pritraukti „Western Union“ į Lietuvą“, – pabrėžia D.Petkevičienė.

Į užsienį išvykusių lietuvių sėkmės istorijų galime rasti ne vieną ir ne dvi. Buvęs VU Fizikos fakulteto dėstytojas Remigijus Gaška (Remis Gaska) JAV įkūrė įmonę „Sensor Electronic Technology“, kuriančią ultravioletinius šviestukus (UV LEDs) bei gaminančią inovatyvius didelės galios elektroninius prietaisus. Šios įmonės pasiūlytas naujų prietaisų kūrimo programas finansavo JAV gynybos departamentas, NASA.

Kitas Amerikos lietuvis inžinierius Gintaras Vaišnys prieš 18 metų įkūrė medicininės technikos gamybos kompaniją „Defibtech“, gaminančią automatinius išorinius defibriliatorius, skirtus normaliam širdies darbui staigios mirties atveju elektriniais impulsais atkurti. Lietuvio įmonė laimėjo daugybę apdovanojimų už savo gaminius – tarp jų ir prieš dešimtmetį pelnytą sparčiausiai besivystančios medicininės technikos kompanijos JAV titulą. 2012 m. ją įsigijo japonų korporacija „Nihon Kohden Corporation“.

Šiandien galime rasti ir iš Lietuvos kilusių litvakų verslininkų, išgarsėjusių visame pasaulyje. Šveicarijoje gyvenantis I.Glasenbergas, žaliavų kasybos ir prekybos bendrovės „Glencore International“ vadovas, vadinamas vienu stipriausių derybininkų pasaulyje, patenka į turtingiausių pasaulio milijardierių 20-uką.

Iš ekonomikos srities lietuvių kilmės žvaigždžių galima išskirti Nobelio ekonomikos premijos laureatą litvaką ekonomistą Robertą Schillerį.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/lietuvoje-gimsta-ir-pasauli-stebinantys-produktai

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.