Lietuva turi realias galimybes tapti svarbia pasaulio logistikos rinkos žaidėja ir sistemingai šio tikslo siekia. Per valstybės teritoriją eina visi sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių, o neužšąlantis Klaipėdos uostas leidžia kontroliuoti krovinių srautus Baltijos jūros regione.

 

Audronė TAMAŠAUSKAITĖ

 

„Susisiekimo ministerija ypatingą dėmesį skiria įvairiarūšio transporto infrastruktūros plėtrai, modernizavimui ir viešųjų logistikos centrų steigimui“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuva turi išplėtotą kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, keturis tarptautinius oro uostus. Šalyje egzistuoja dvi geležinkelių sistemos – europinio (1435 mm) ir rusiško (1520 mm) pločio vėžės. Užtikrinta techninė sąveika tarp Baltijos (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir trečiųjų (NVS) šalių geležinkelių sistemų.

Geležinkelių sistema, susieta su Klaipėdos jūrų uostu, atveria galimybes efektyviems įvairiarūšiams vežimams į Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą ir Aziją (įskaitant Kiniją).

Šalies teritoriją kerta du transeuropiniai geležinkelių transporto koridoriai, kuriais gabenama apie 80 proc. visų tranzitu per Lietuvą vežamų krovinių. Daugiausia tranzitinių krovinių vežama geležinkeliais – per 60 proc. visų per mūsų valstybę keliaujančių krovinių.

Lietuvos automobilių parke – daugiau nei 25 tūkst. krovininių transporto priemonių. Puikiai išplėtota logistikos ir sandėliavimo infrastruktūra. Šiemet pradėjo veikti šalies strateginėse vietose įsikūrę Vilniaus ir Kauno intermodalūs terminalai.

Neužšąlantis jūrų uostas Klaipėdoje – tai tiltas, jungiantis NVS, Azijos, ES ir kitų šalių rinkas. Skrydžiai į didžiuosius Europos miestus trunka vos 2–3 val.

 

Naujų galimybių projektai

Lietuva dalyvauja dviejuose išskirtiniuose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektuose, kurių įgyvendinimo pikas pasiektas kaip tik dabar. „Rail Baltica“ projektas mūsų valstybei atvers visiškai naujas geležinkelių transporto galimybes, o „Via Baltica“ pagerins krovinių gabenimą automobilių keliais.

Ypatingos svarbos transporto projektas „Rail Baltica“ kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, – Helsinkį. Pirmasis projekto etapas – europinės vėžės geležinkelio ruožas nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Kauno – bus baigtas jau šiemet.

Pasak ministro R.Sinkevičiaus, viso „Rail Baltica“ projekto pabaiga reikš, kad Lietuva kartu su sostine Vilniumi taps dviejų transeuropinių geležinkelių koridorių – „Baltic-Adriatic“ bei „North Sea-Baltic“ dalimi ir galės aptarnauti didelę dalį ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų.

Svarbūs pokyčiai šiemet vyksta magistralėje „Via Baltica“, kuri nuo Latvijos iki Lenkijos tęsiasi 274 km. Joje rekonstruojamos skirtingų lygių sankryžos ir įrengiamos naujos, atnaujinami tiltai ir viadukai, įrengiami tuneliniai pravažiavimai ir jungiamieji keliai, diegiamos aplinkosaugos ir kitos saugaus eismo priemonės.

Lietuvoje tai yra viena intensyviausio automobilių eismo tarptautinių magistralių, kuri priklauso TENT-T. „Via Baltica“ turi didelę reikšmę logistikos, krovinių pervežimo verslo plėtrai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse.

 

Patogūs tranzitui terminalai

Šiemet gegužę duris atvėrę Vilniaus ir Kauno intermodalūs terminalai – tai vienoje vietoje sukoncentruota logistikos veikla, kuri skatins sandėlių ir su jais susijusios infrastruktūros kūrimą, taip pat multimodalių krovinių paskirstymą į Vakarų ir Rytų rinkas.

„Naujieji terminalai labai patogūs tranzito požiūriu. Jie įkurti šalia I ir IX tarptautinių transporto koridorių, Vilniaus ir Kauno tarptautinių oro uostų, Kauno laisvosios ekonominės zonos“, – teigia ministras R. Sinkevičius.

Vilniaus intermodaliam terminalui tenka itin svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti efektyvią logistikos infrastruktūrą tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Tai ne tik bendro naudojimo geležinkelių objektas, bet ir refrižeratorinių bei jūrinių konteinerių ,,sausumos uostas“, sujungtas tiesiogine vėže su Klaipėdos jūrų uostu. Terminalo pajėgumai – 100 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerinių vienetų), krovos prognozė – 30 tūkst. TEU per metus.

Kauno terminalas – pirmasis intermodalus mazgas, sujungsiantis europinę ir rusišką geležinkelių vėžes Baltijos šalyse, sukursiantis transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų. Jo pajėgumai – 55 tūkst. TEU, krovos prognozė – 12 tūkst. TEU per metus.

 

Pozicijas stiprina „Vikingas“

Traukinys „Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, o nuo šių metų – ir Gruzijos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Juo vežami universalūs ir specializuoti konteineriai.

Traukinio privalumas – laikas. Nuo Odesos iki Klaipėdos jis nuvažiuoja per 52 valandas, o ES išorės sieną pervažiuoja vos per pusvalandį. Šiuo aspektu projektas neturi analogų ES.

„Per 12 savo veiklos metų „Vikingo“ projektas tapo plačiai žinomas ir sėkmingas, o pervežamų krovinių padaugėjo daugiau nei 100 kartų. Pervežimų augimo tendencija ir naujų narių prisijungimas rodo, kad projektas dar labiau stiprina savo pozicijas“, – tvirtina ministras R.Sinkevičius.

2014 m. „Vikingu“ buvo pervežti 41 185 TEU konteineriai, arba beveik 8 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Vien šių metų sausį juo nugabentas 3451 TEU konteineris. Tai beveik 22 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį praėjusiais metais.

Šiemet sausį susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus susitikime su Gruzijos ekonomikos ir plėtros ministru Giorgijumi Kirikašviliu Tbilisyje šios šalies kolegos teigė norintys pasinaudoti Lietuvos logistikos galimybėmis, pasiekiant Skandinavijos rinkas. Neilgai trukus, šių metų balandį, Gruzijos geležinkeliai prisijungė prie projekto „Vikingas“.

 

Tiesia Naująjį šilko kelią

„Šilko kelio atkūrimas leis sustiprinti bendradarbiavimą tarp Azijos ir Europos transporto, prekybos ir kitose srityse. Lietuva turi ambicijų tapti svarbia tiekimo grandinės tarp Rytų ir Vakarų dalimi ir dirbti globaliose rinkose“, – tvirtina susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Šiemet birželį Klaipėdoje vyko Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengta konferencija „Naujas šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“, kurioje dalyvavo ir Kazachstano delegacija. Forumo metu pasirašyti trys memorandumai.

Kazachstanas siekia realizuoti logistikos projektus, leisiančius padidinti intermodalių terminalų pajėgumus Kinijoje ir ES šalyse. Kazachai kuria krovinių koridoriaus Rytai–Vakarai paskirstymo centrą ir numato įgyvendinti Aktau jūros uosto plėtros ir specialiosios ekonominės zonos projektą „Chorgosas – Rytų vartai“. Lietuva analogiškai plėtoja ES regioninio transporto mazgo projektą „Klaipėda – Vakarų vartai“.

Lietuvai Kazachstanas tampa vis svarbesniu partneriu bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje. 2014 m. geležinkelių transportu tarp abiejų šalių buvo pervežta net 25,5 proc. daugiau krovinių (per 800 tūkst. tonų) nei 2013 m. Daugiausia naftos, mineralinių ir maisto produktų.

Naujojo šilko kelio iniciatyva pastaruoju metu itin domisi ir Kinija.

 

Sėkminga įmonių veikla

Susisiekimo ministerijai priskirtų valstybės valdomų įmonių sėkmingą veiklą puikiai iliustruoja statistiniai duomenys ir pasiekti rezultatai.

Šių metų pirmojo pusmečio Klaipėdos uosto krova siekė apie 18,86 mln. t, t.y. 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2015 m. pasiektas absoliučiai geriausias pirmojo pusmečio krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Uosto krova nuosekliai didėja: 2014 m., palyginti su 2013 m., ji padidėjo 9 proc. (perkrauta 36,4 mln. t krovinių). Pernai trąšų krova išaugo 39,2 proc. – iki 11,9 mln. t. Sparčiai plečiasi ir kruizinė laivyba. Klaipėdos terminale pernai prisišvartavo 63 kruiziniai laivai (2013 m. – 40 laivų). 2014 m. jais atvyko 76 proc. daugiau keleivių nei užpernai.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjantį pardavimą ir pelną. VĮ Lietuvos oro uostai 2015 m. pirmąjį pusmetį aptarnavo 6 proc. daugiau skrydžių ir 11 proc. daugiau keleivių nei tuo pat metu pernai. Ši valstybės įmonė 2014 m. uždirbo 1 mln. 214 tūkst. eurų grynojo pelno. Praėjusiais metais įmonė aptarnavo 3,8 mln. keleivių, arba 9 proc. daugiau nei 2013 m., pardavimo pajamos siekė 21,9 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnės nei užpernai. Aviacinės veiklos pajamos pernai išaugo 13,8 proc.

2015 m. pirmąjį pusmetį didėjo VĮ „Oro navigacija“ suteiktų paslaugų apimtys. Oro navigacijos paslaugos suteiktos 108,8 tūkst. orlaivių, arba 2,9 tūkst. (3 proc.) orlaivių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Įmonės teikiamų paslaugų augimas nuoseklus – 2014 m. aptarnauta per 227 tūkst. skrydžių, t.y. 6,3 proc. daugiau nei 2013 m.

Per 6 pirmuosius 2015-ųjų mėnesius Lietuvos paštas suteikė 15,4 proc. daugiau pašto paslaugų ir už jas gavo 23,4 proc. daugiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos 2014 m. augo net dešimtadaliu (6,2 mln. eurų) ir sudarė 64,6 mln. eurų. Pernai pasirašytos partnerystės sutartys su logistikos ir kurjerių bendrovėmis, veikiančiomis Kinijos rinkoje. Pajamos iš kurjerių paslaugų 2014 m. išaugo 45,5 proc., iš finansinio tarpininkavimo – 5,2 proc., iš kitų paslaugų – 9,6 proc.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno. Tai sudaro 2,4 karto daugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu. Pernai bendrovė pervežė 49 mln. t krovinių, arba 2 proc. daugiau nei 2013-aisiais. 2014 m.   krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais apimtys didėjo 5 proc.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, dar 2013 m. veikęs nuostolingai, pernai uždirbo 72 tūkst. eurų grynojo pelno. Šiemet pirmąjį pusmetį bendrovė taip pat dirbo pelningai – uždirbo 147 tūkst. eurų grynojo pelno.

 

Efektyvesnės veiklos modelis

Susisiekimo ministerija, kartu su nepriklausomais konsultantais išanalizavusi teisines ir finansines galimybes, neseniai pateikė pasiūlymus Vyriausybei steigti naują transporto sektoriaus įmonių grupę. Tokiai įmonių grupei valdyti siūloma steigti kontroliuojančiąją akcinę bendrovę, kurios 100 proc. akcijų priklausytų valstybei, o jas patikėjimo teise valdytų Susisiekimo ministerija.

Šie pasiūlymai parengti pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse) rekomenduojamas valstybės įmonių valdymo gaires, „Nasdaq OMX Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą ir pažangiausią tarptautinę bei nacionalinę praktiką.

„Toks struktūrinis pertvarkymas turėtų teigiamos įtakos visam šalies transporto sektoriui: būtų sudarytos palankesnės sąlygos didinti įmonių veiklos efektyvumą, ilgalaikę jų vertę ir siekti didesnės akcininko – valstybės – investuoto kapitalo grąžos“, – sako susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Pasak ministro, įmonių grupėje veikiančioms valstybės įmonėms būtų sudaromos lankstesnės finansavimo ne valstybės biudžeto lėšomis galimybės, taikant korporatyvinio valdymo principus grupėje būtų įdiegta vienoda valdymo ir kontrolės sistema. Tai leistų supaprastinti Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai priskirtų valstybės įmonių valdymą ir padaryti jį efektyvesnį.

Naujoji įmonių grupė būtų valdoma vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, o ne šiuo metu galiojančiais sektoriniais teisės aktais. Pirmame jos kūrimo etape į šią įmonių grupę būtų įneštos ministerijos valdymo sričiai priskirtų akcinių bendrovių akcijos.

Svarbu tai, kad Susisiekimo ministerija nebus tiesioginė įmonių valdytoja – transporto sektoriaus įmonių grupę valdys profesionalūs vadybininkai.

PR