Lenkijoje dramatiškai trūksta gydytojų. Tūkstančiui gyventojų tenka tik 2,2 gydytojo. Tai žemiausias koeficientas visoje Europoje (ES vidurkis – 3,1). Pagrindinė stygiaus priežastis – gydytojų emigracija ir nepakankamas medicinos studentų skaičius. Emigruoja pirmiausia jauni gydytojai. Šiandien vidutinis gydytojo amžius Lenkijoje – 55 metai. Jauni gydytojai emigruoja ne tik dėl geresnių atlyginimų, bet ir dėl to, kad Lenkijoje sunku baigti specializaciją.

Jacekas Janas KOMARAS

Dr. Jacekas Kozakiewiczius iš Silezijos gydytojų rūmų Lenkijos radijui sakė, kad net 73 proc. Lenkijos ginekologų yra vyresni nei 50 metų. Panaši padėtis ir tarp vaikų gydytojų. Tik chirurgai Lenkijoje šiek tiek jaunesni: 60 proc. chirurgų yra vyresni kaip 50 metų.

„Po Lenkijos įstojimo į ES jauni medikai emigruoja. Iš pradžių manėme, kad tai ekonominė emigracija. Dabar vis dažniau matome, kad emigruojama ir dėl geresnių profesinio tobulėjimo galimybių. Rezidentūros reikalus reguliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministras sprendžia, kiek reikės specialistų. Vietų rezidentūroje yra per mažai, ypač populiarių medicinos specialybių. Dėl to susidarė ilgos eilės jaunų gydytojų, norinčių tapti vienos ar kitos srities specialistais“, – kalbėdamas per nacionalinį radiją sakė J.Kozakiewiczius.

Vroclavo medicinos universiteto Akade­minės karjeros biuro vadovė Justyna Klak vietos laikraščiui teigė, kad Žemutinės Silezijos vaivadijoje trūksta net 310 rezidentų o Sveikatos apsaugos ministerija vaivadijai skyrė tik 197 vietas.

Vienoje diskusijoje po straipsnio apie gydytojų stoką Lenkijoje vienas gydytojas parašė: „Rezidentų skaičius – tai viena problema, o dar didesnė problema yra biurokratija.“ Gydytojas teigė, kad jis turi vieną rezidentą ir mato, kaip tas vargšas kankinasi bandydamas įvykdyti visus, dažnai nereikalingus biurokratinius reikalavimus. Todėl nieko nestebina, kad net 25 proc. studentų baigę medicinos mokyklas iš karto išvažiuoja iš Lenkijos dirbti užsienyje.

Kaip gydytojų stygius atsiliepia pacientams?

Jeigu vaiką reikia nuvesti pas endokrinologą, pavyzdžiui, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, kur gyvena apie 3 mln. žmonių, visi šios vaivadijos tėvai privalo rinktis tik tarp trijų kabinetų, kuriuos finansuoja ligonių kasos. Vroclave tokio vizito reikės laukti mažiausiai pusę metų. Dar vienas specialistas yra Legnicoje. Ten vizito teks laukti septynis mėnesius.

Gydytojai dirba keliose vietose. Daž­niausiai dviem arba trimis etatais. Ekspertai įsitikinę, kad jei tik Sveikatos apsaugos ministerijai pavyktų įgyvendinti savo planą apriboti medikų darbą iki vieno etato, situacija taptų dar dramatiškesnė.

Gali atrodyti, kad privačiose klinikose situacija turėtų būti geresnė. Dar prieš 10 metų privataus vizito pas specialistą reikėjo laukti ne daugiau kaip dvi tris dienas. Šiandien vizito net privačioje Lenkijos klinikoje reikia laukti iki dviejų savaičių.

Be to, privačių klinikų klientai skundžiasi, kad paslaugų kainos smarkiai išaugo, reikia papildomai mokėti už kiekvieną procedūrą. Anksčiau to nebuvo. Nepaisant to, privačių klinikų pacientų skaičius kasmet didėja. Didžiausia Lenkijos privati medicinos bendrovė „Lux Med“ skelbia pernai turėjusi 1,6 mln. pacientų – 100 tūkst. daugiau nei užpernai. Žmonės negali laukti keletą mėnesių, kad patektų pas gydytoją specialistą. Jie priversti rinktis brangų privatų gydytoją.

Daug kam Lenkijoje atrodo, kad situaciją gali pakeisti specialistai iš Baltarusijos ar Ukrainos. Kalba panaši, o ir darbo sąlygos tose šalyje daug blogesnės, ir atlyginimai mažesni. Bet J.Kozakiewiczius sako, jog tai mitas, kad atvažiuos gydytojai iš Rytų ir išgelbės Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą: „2014 m. apie 1500 lenkų gydytojų prašė leidimų dirbti ES. O iš Rytų šalių pas mus pasiprašė dirbti tik 24 gydytojai.“

Prieš keletą savaičių man į Vilnių paskambino pažįstamas iš Šiaurės Lenkijos. Ieško Lietuvoje gydytojų. Sako, kad miestelio ligoninės vadovybė nusprendė ieškoti specialistų Lietuvoje ir Latvijoje. Paklausiau, kodėl ne Ukrainoje. Pasirodo, norint įdarbinti gydytoją ne iš ES šalies Lenkijoje reikia nueiti kančių kelius.

O kaip dėl kalbos? Jokių problemų. Kiekvienas lietuvis gydytojas gali atvažiuoti ir padirbėti Lenkijoje keletą mėnesių. Jeigu patiks, gydymo įstaiga duos laiko išmokti lenkiškai.

Anna Rulkiewicz, „Lux Med“ klinikos, turinčios 4,9 tūkst. gydytojų, vadovė, sako, kad  gydytojų stygius ir dėl to kylantys jų atlyginimai stabdo ir privačios medicinos paslaugų rinkos plėtrą. Kaip juokauja mano pažįstamas iš Šiaurės Lenkijos, vien už mandagų „Laba diena“ provincijos poliklinikoje gydytojas specialistas per mėnesį gali gauti ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų.

A.Rulkiewicz aiškina, kad Lenkijos sveikatos sistema gauna per mažą finansavimą iš biudžeto: „Tokia situacija susiklostė ne tik dėl to, kad sveikatos draudimas yra per pigus, bet ir dėl to, kad yra gana didelis nedarbas, todėl nemažai žmonių apskritai nemoka už jokį sveikatos draudimą. Prie to dar reikėtų pridėti ir jaunų žmonių emigraciją, ir didelį pensininkų skaičių.“

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pabrėžia, kad gydytojų trūkumas iš pirmo žvilgsnio  yra paradoksas, nes auga medicinos mokyklų studentų kasmet daugėja. Antai 2003 m. mediciną Lenkijoje studijavo 12,3 tūkst. studentų, o 2014 m. jų buvo dvigubai daugiau – 25,9 tūkst.

Tačiau „Gazeta Wyborcza“ kalbinti specialistai atsako, kad jokio paradokso nėra, nes krizė susidarė dėl emigracijos ir apribotų galimybių sklandžiai baigti rezidentūrą.

O ką Sveikatos apsaugos ministerija? Valdžia įsitikinusi, kad emigracijos sustabdyti neįmanoma. O tuo, kad jauni gydytojai liktų šalyje, turėtų pasirūpinti savivalda, privalanti sukurti gydytojams patrauklias darbo sąlygas. Tiesa, ministerija žada didinti finansuojamų vietų skaičių medicinos mokyklose ir skelbia, kad maždaug po 10 metų padėtis pagerės.

Bet Vyriausiosios gydytojų tarybos vicepirmininkas R.Krajewskis tokį valdžios optimizmą atmeta. Jo manymu, reikia radikalesnių sprendimų: „Po 10 metų statistinis gydytojas specialistas taps pensininku. O tai reiškia, kad jeigu situacija nepasikeis, Lenkijoje nebebus kam gydyti žmonių. Ir tai įvyks nepriklausomai nuo to, ar ligonių kasos skirs tam finansavimą, ar ne.“