- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Kuriuose sektoriuose verslo naujokams įsitvirtinti sunkiausia

Autorius: veidas.lt | 2011 09 27 @ 08:01 | Verslas | 3 Comments


Baldų gamybos ar vertimo paslaugų srityje bankrutuoja kur kas daugiau naujų verslų negu kituose sektoriuose. Kodėl?

Kaip rodo JAV gyventojų surašymo biuro statistika, 24 proc. JAV naujų įmonių bankrutuoja per pirmuosius gyvavimo metus, o penkerius išgyvena tik pusė bendrovių. Europos įmonių išgyvenimo amplitudė didesnė: Austrijoje pirmojo gimtadienio nesulaukia 17 proc., Estijoje – 14 proc., Suomijoje – 25 proc. įmonių. Tokius skaičius atskleidžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai.
Naujų duomenų apie Lietuvos įmonių išgyvenimo tikimybę nėra, tačiau 2005 m. EBPO duomenimis, Lietuvoje per metus žlunga apie 9 proc. įmonių. Mažesnį nei kitose Europos šalyse žlugusių jaunų įmonių skaičių galima paaiškinti ta pačia priežastimi, kaip ir menką lietuvių verslumą, – tautiečiai bijo rizikuoti, tad greičiausiai atsakingiau žiūri ir į verslo steigimą.
Nors jaunas įmones bankrotai dažniausiai ištinka dėl tų pačių priežasčių – vadybinių gebėjimų ir patirties trūkumo, pasirodo, vienose srityse veikiančios įmonės išnyksta dažniau negu kitose. Tai galima sieti su tam tikrame sektoriuje matoma didesne konkurencine aplinka, rinkos ribotumu ar specifinių žinių trūkumu. Lyderystės ir verslumo knygų autorius, JAV Keiso vakarų rezervato universiteto profesorius Scittas Shane’as įsitikinęs, kad sektorius, kuriame pradedi verslą, turi didelės įtakos tavo šansams išlikti rinkoje artimiausiais metais. Tad kokiuose sektoriuose rinkos naujokų iš verslo žemėlapio dingsta daugiausiai?

Gaminti baldus nerekomenduotų

“Šešerius metus dirbu baldų gamybos srityje ir kiekvieną dieną balansuoju ties išlikimo riba. Atvirai sakant, esu nusivylęs ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, niekada nepradėčiau gaminti baldų. Jau turiu minčių pradėti kitą verslą. Šią įmonę norėjau parduoti, bet niekas nepirko. Greičiausiai reikės uždaryti”, – optimizmu netrykšta baldų gamybos ir prekybos įmonės Tauragėje “Taurų kedras” savininkas Robertas Jurkšaitis.
Verslininkas tvirtina, kad smulkiai įmonei pradėti veiklą šiame sektoriuje sudėtinga, nes sunku išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus už atlyginimą, kokį toks verslas įstengia mokėti, vietos rinka per maža, o dirbti eksportui pajėgia ne visi, nes užsakovų reikalavimai didžiuliai – reikia pasirūpinti didelėmis atsargomis, tad būtina turėti daug apyvartinių lėšų. Be to, maža įmonė kainomis nesugeba konkuruoti su didele, juo labiau atlaikyti Lenkijos ir Kinijos pigių baldų konkurenciją.
Taigi baldų ir medienos plokščių gamyba yra tos sritys, kuriose naujų įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje, palyginti su kitais sektoriais, vienas didžiausių: iš verslo žemėlapio per pustrečių metų išnyko 20 proc. medienos plokštes ir apie 9 proc. baldus gaminusių rinkos naujokų. Tai parodė “Veido” prašymu įmonių rizikos vertinimo bendrovės “Creditreform Lietuva” atlikta analizė, atskleidusi, kokiuose sektoriuose bankrutavo ar veiklą nutraukė daugiausiai naujų įmonių, įsteigtų nuo 2008 iki 2011 m. birželio.

Kur naujokams sunkiausia

“Creditreform” analizė rodo, kad didžiausias bankrutavusių naujų įmonių procentas – popieriaus pramonėje (bankrutavo 22 proc. įmonių), draudimo tarpininkų veikloje (20 proc.) ir minėtoje medienos plokščių gamyboje. Tiesa, jei vertintume absoliučiaisiais skaičiais, matytume, kad šiose srityse įsteigta kone dešimt kartų mažiau įmonių, todėl ir bankrotų atitinkamai nėra daug. Kita vertus, vien tai, kad steigti įmones šiose srityse nėra populiaru, leidžia numanyti, jog pradedantiesiems verslą šie sektoriai neatrodo palanki dirva. Kas trečia nauja įmonė Lietuvoje steigiama prekybos, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose, kas penkta – paslaugų srityje.
Investuotojų fondo “StartupHighway” vienas įkūrėjų ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad rizikingiausios naujiems verslams yra tos sritys, kurios reikalauja daugiausiai pradinių investicijų ir kuriose negalima atlikti “pilotinių” bandymų. “Tai apimtų visą gamybą, pramonę, aukštąsias technologijas. Tačiau šios sritys dažnai pasirodo perspektyviausios ir stabiliausios sėkmės atveju”, – atkreipia dėmesį R.Tamošiūnas.
Į įmones investuojančio fondo “Verslo angelai” partneris Arvydas Strumskis priduria, kad paprastai sektoriuose, kuriuose įėjimo į rinką barjeras aukštas, tai yra būtinos kapitalinės investicijos technologijoms įsigyti, svarbu itin geras vadovavimas ir atidi finansų priežiūra. “Be to, šitos industrijos priklauso nuo pasaulinių kainų – vienas kitas nepalankus kontraktas, ir keičiantis pasaulinėms kainoms veikla tampa labai nuostolinga”, – tvirtina A.Strumskis.
Didesnis procentas išnykusių naujų Lietuvos įmonių – ir tarp avalynės prekybos (12,1 proc.), taksi (8,1 proc.), vertimo (12,8 proc.), valymo (7,9 proc.) paslaugas teigiančių bendrovių, drabužių parduotuvių (6,6 proc.). R.Tamošiūnas mano, kad būtent tokia bankrotų statistika yra finansų krizės padarinys – tai papildomo vartojimo paslaugos, kurių vartotojai atsisakė sumažėjus pajamoms.
Dar viena šaka, kurioje naujokui Lietuvoje nelengva, – maisto pramonė, ypač mėsos perdirbimas. Šioje srityje konkurencija itin didelė, tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su šešėline turgaus prekyba – šiame sektoriuje per pustrečių metų bankrutavo 7,6 proc. naujų įmonių. Panaši žlugusių naujų įmonių dalis fiksuojama metalo apdirbimo sektoriuje, kuris, “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos teigimu, itin priklauso nuo kainų pasaulinėse rinkose.
Nepatartina verslo pradėti ir sektoriuje, kurio dėl pasikeitusių technologijų ar žmonių įpročių kaitos jau laukia saulėlydis. Pavyzdžiui, šalyje sparčiai mažėja filmų nuomos punktų, muzikos įrašų parduotuvių ar interneto kavinių.
Beje, R.Trumpa neabejoja, kad tikrasis įmonių žlugimo procentas Lietuvoje yra didesnis, mat į oficialų sąrašą patenka tik įmonės, perėjusios visas išregistravimo ar bankroto procedūras. Žinia, Lietuvoje jos ilgai trunka.
Mažiausiai per pustrečių metų žlugo didmeninės prekybos, IT programavimo, taip pat monopolizuotos elektros, dujų veiklos verslų.
Skirtingose šalyse skiriasi ir sektoriai, kuriems atstovaujančios naujos įmonės nyksta greičiau nei kitos šalies rinkos naujokės. Pavyzdžiui, EBPO duomenimis, Austrijoje pirmus metus išgyvena 82,9 proc. naujų įmonių, tačiau švietimo sektoriuje šis skaičius susitraukia iki 74,9 proc. O štai Izraelyje 84,6 proc. įmonių švenčia pirmąsias metines, bet viešbučių ir restoranų sektoriuje tokių yra 79,7 proc.
Vis dėlto, nors naujiems verslams statistika kai kuriuose sektoriuose mažiau palanki, tai nereiškia, kad juose nėra galimybės sukurti sėkmingą verslą. Kalbinti investuotojai į įmones primygtinai pabrėžia, kad nėra gero ar blogo sektoriaus. Svarbiausia – išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių, pateikti naują idėją. “Investuoti ar steigti verslą tose srityse, kuriose pilna žaidėjų, juos kopijuojant, tikrai nevertėtų”, – mano viena “Verslo angelų” fondo valdytojų Daiva Rakauskaitė.

Sėkmės ingredientai – rizika, planavimas ir eksportas

Visame pasaulyje nauji verslai susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau dar daugiau jų kyla mažose rinkose, tokiose kaip Lietuva. R.Tamošiūnas išskiria kelis sėkmingo verslo ingredientus: komandoje reikalingas lyderis, linkęs protingai rizikuoti, ir neužgniaužiamas noras siekti, kad veikla būtų sėkminga. Tačiau ne mažiau svarbu ir verslo idėja, kuri spręstų realų poreikį, o klientas būtų nusiteikęs už tai mokėti. “Be to, pats verslo modelis turi būti toks, kad būtų galima sparčiai augti ir lengvai įgyvendinti tarptautinę plėtrą”, – pabrėžia R.Tamošiūnas.
Būtent rinkos ribotumas ir susitelkimas tik į vietinę rinką buvo viena priežasčių, kodėl 43 metų pardavimo ir rinkodaros specialistei Vilmai Karalienei-Kairaitienei pradėtas verslas nepasisekė. 2009 m. netekusi darbo, moteris nusprendė imtis nuosavo verslo. Iš pažįstamų išgirdusi užsienyje puikiai prigijusią, o Lietuvoje dar negirdėtą idėją, įkūrė paslaugų portalą paslaugosnamams.lt. Per šį portalą žmonės galėjo pasikviesti talkininkų, kurie atliktų įvairiausius su buitimi susijusius darbus: nupirktų produktų vakarienei, prižiūrėtų gyvūnus, pagamintų valgyti, padarytų manikiūrą, nuvežtų vaikus į mokyklą ir t.t. Po pusmečio ponia Vilma veiklą nutraukė ir iki šiol bando parduoti portalą.
“Lietuvoje dar nėra tokių paslaugų poreikio. Klientai daugiausia užsisakinėjo meistrą į namus ir valymo paslaugas. Manau, kad Lietuvoje per anksti pasiūlėme šią idėją”, – kodėl nepasisekė verslas, svarsto V.Karalienė-Kairaitienė. Sprendimą nutraukti veiklą poniai Vilmai teko priimti dėl to, kad verslas pristigo lėšų plėtrai – reikėjo įsigyti valymo įrangos, samdyti personalą.
D.Rakauskaitė pabrėžia, kad pernelyg dideli lūkesčiai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl nauja įmonė bankrutuoja. “Verslininkas prieš pradėdamas verslą nepasidaro verslo plano arba pasidaro jį pernelyg optimistinį, o reali apyvarta būna pernelyg maža, ir laikui bėgant neužtenka lėšų tam verslui išlaikyti”, – aiškina D.Rakauskaitė.
Antra dažna verslo žlugimo priežastis – neūkiškas tvarkymasis arba tiesiog blogas valdymas ir nepakankamas atidumas klientams.
Lietuvoje verslumas, palyginti su kitomis šalimis, nėra didelis: įvairių tyrimų duomenimis, savo verslą turi vos 2–3,5 proc. gyventojų. Paklausti, kodėl taip yra, visi pašnekovai nurodo tą pačią priežastį – lietuviams trūksta drąsos ir ryžto. Dar labiau tą ryžtą palaužia pirmasis nesėkmingas bandymas, nors, kaip rodo statistika, didelis naujų verslų žlugimo procentas yra normalus rinkos ekonomikos procesas.
Kita vertus, nepakliūti į šią neigiamą statistiką padės kruopštus planavimas. Ne veltui Vakarų pasaulyje jau seniai sklando patarlė: “Verslininkai neplanuoja žlugti, bet netinkamai suplanavę – žlunga.”

Kur naujos įmonės bankrutuoja dažniau
Sektorius    Žlugo naujų įmonių (įsteigtų tame sektoriuje proc.)

Popieriaus pramonė    22
Draudimo tarpininkavimas    20
Medienos plokščių gamyba    20
Vertimo paslaugos    12,8
Avalynės prekyba    12,1
Kitų baldų gamyba    9,9
Baldų gamyba    8,3
Taksi paslaugos    8,1
Valymas, eksploatavimas    7,9
Maisto pramonė    7,6
Metalo apdirbimas    7,5
Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba    6,9
Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse    6,6
Miškininkystė    6,4
Medienos apdirbimas    6

Šaltinis: “Creditreform”

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/kuriuose-sektoriuose-verslo-naujokams-isitvirtinti-sunkiausia

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.