Vidutinį ES atlyginimą pasieksime po dešimties–penkiolikos metų, bet tik tuo atveju, jei paseksime airiško stebuklo ar kitų pažangių valstybių pavyzdžiu.

Aušra Lėka

Puodelis kavos ir makaronai su daržovėmis Kopenhagos oro uoste – 70 Lt, tiek, kiek visos darbo savaitės kompleksiniai pietūs Vilniaus viešojo maitinimo įstaigoje. Kad pamačius sąskaitą maistas nestrigtų gerklėje ir Paryžiaus, Briuselio ar Londono kavinukėse, svarbiausia nekonvertuoti kainos į litus, mat iškalbingojo Artūro Zuoko priešrinkiminis sapnas apie 2020 m. gausimą 6,4 tūkst. Lt atlyginimą nesipildo. Dabar vidutinė alga iki mokesčių – 2,5 tūkst. Lt, taigi toloka nuo A.Zuoko sapno vizijos.

Namie, Lietuvoje, ar bent jau artimiausioje kaimynystėje – Lenkijoje, Latvijoje su mūsų algomis dar gali jaustis oriai, tačiau Vakarų ar Skandinavijos šalyse pasijunti visiškas bėdžius. Tiesa, kainos Lietuvoje sparčiai europėja, tik algos lėčiau.

Nuo Naujųjų lito banknotus konvertavus į euro, žinia, pajamų lygis nesikonvertuos, netapsime nei turtingesni, nei skurdesni, nors 530 eurų (toks dabar yra vidutinis atlyginimas į rankas skaičiuojant eurais) psichologiškai atrodys kur kas skurdžiau nei 1832 Lt, juolab kai kurie ekspertai laikosi nuomonės, kad „smulkesni“ pinigai vis dėlto šiek tiek „skalsesni“.

Tačiau esminė problema – ne banknotas, o kodėl darbščia tauta laikomi lietuviai uždirba kur kas mažiau nei Vakarų europiečiai ir netgi estai. Galų gale ar mūsų algos santykinai tikrai labai mažos, turint omeny, kad ir produktų bei paslaugų kainos gerokai mažesnės nei kokiame Londone?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje