Artėjant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui, Kauno miesto savivaldybė tikisi gauti paramą projektams, kurių vertė siekia beveik milijardą litų. Tarp svarbiausių projektų – Laisvės alėjos ir Raudondvario plento rekonstrukcija, Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, gatvių apšvietimo tinklų modernizavimas bei kiti.

„Šiuo metu įgyvendinami paskutiniai 2007–2013 m. finansinė perspektyvos projektai. Iki metų pabaigos reikia atsiskaityti už visus atliktus darbus. Nepaisant to, daug laiko ir jėgų skiriame pasirengimui artėjančiai 2014–2020 m. finansinei perspektyvai. Kaip viešai buvo įvardiję ES paramą kuruojančių ministerijų atstovai, Kaunas artėjančiam ES paramos periodui pasiruošęs itin gerai“, – tvirtina Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtus dokumentus vyksta pasirengiamasis etapas artėjančiai 2014–2020 metų finansinei ES perspektyvai, kurios metu savivaldybių tarybos turės patvirtinti tikslinių teritorijų plėtros ir su jomis susijusių projektų programą. Kaune šios teritorijos dvi – Žaliakalnis ir Aleksotas“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Prioritetiniai projektai

Vienas svarbiausių projektų, kuriems tikimasi gauti ES paramą, yra Laisvės alėjos rekonstrukcija. Pasak Kauno miesto tarybos narės Gintarės Skaistės, rugsėjo mėnesio pabaigoje bus plėšiami pirmojo etapo rangos darbų konkurso vokai. Atrinkus rangovą darbai galėtų prasidėti jau šiemet. Šis etapas bus finansuojamas savivaldybės lėšomis, Kitus Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapus tikimasi užbaigti pasinaudojant ES parama. Laisvės alėjoje numatyta įrengti naujus pagrindus bei dangą, taip pat rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų tinklus, sutvarkyti apšvietimą.

„Visas projektas suskirstytas į šešis etapus, bet tai nereiškia, kad kiekvienas etapas bus vykdomas atskirai. Visi projektai – tiek Laisvės alėjos, tiek kiti – turės būti įgyvendinti Europos Sąjungos finansinės perspektyvos laikotarpiu, tai yra iki 2020 m.“, – tvirtina GSkaistė.

Gerinant miesto susisiekimo infrastruktūrą bus siekiama užsitikrinti finansavimą Raudondvario plento ir kitų svarbių miesto gatvių rekonstrukcijos projektams.

KKK rūmai – prioritetų sąrašo viršuje

Tarpinės institucijos skirstant ES lėšas funkcijas gavusios Kultūros ministerijos organizuotuose teminiuose projektų aptarimuose kauniečiai pristatė keletą projektų, tarp kurių – VDA Kauno fakulteto pastatas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Aukštutinės Fredos dvaro arklidžių kompleksas, Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno namo restauravimo užbaigimas, Šv. Arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčia, Kauno tvirtovės VI forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektas.

Į ES paramą taip pat pretenduos kairiajame Nemuno krante planuojami statyti Koncertų, kongresų ir konferencijų (KKK) rūmai. Preliminariais skaičiavimais, rūmai atsieitų apie 70–80 mln. Lt. Tiksli suma paaiškės parengus techninį projektą ir konkurso būdu išrinkus rūmų statybos rangovą. Praėjusiais metais surengtas KKK rūmų vietos parinkimo konkursas, šiuo metu vyksta paskutinės jau parengto detaliojo teritorijos plano derinimo procedūros. Pasak Kauno mero, ES lėšomis taip pat ketinama sutvarkyti ir atnaujinti daugelį svarbių miesto objektų: Kauno sporto halę, kogeneracinę elektrinę Petrašiūnuose, Dainų slėnį ir kt.

Dėmesys – kultūros ir turizmo objektams

ES lėšomis numatyta įgyvendinti projektus, skirtus sveikai gyvensenai propaguoti, naujiems dviračių takams įrengti. 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos laikotarpiu numatoma įrengti naujus dviračių takus Eiguliuose, Kalniečiuose, Žaliakalnyje bei Aleksote, taip pat sutvarkyti Panemunės miško parką bei Šančių ąžuolyną, o tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą įrengti Lampėdžio ežere.

Kauno miesto gatvių apšvietimo tinklų modernizavimas – dar viena svarbi miesto ūkiui sritis. Užsitikrinus finansavimą būtų atnaujinti šviestuvai, apšvietimo valdymo punktai, atramos, apšvietimo elektros kabelių tinklai. Rekonstruojant šilumos perdavimo tinklus 2015–2020 m. tikimasi pakeisti 19 kilometrų pasenusių ir susidėvėjusių miesto vamzdynų.

Kultūros ir turizmo sektoriuje taip pat numatyta nemažai projektų: tai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aikštės viršutinės terasos įrengimas, apžvalgos aikštelės Aleksote rekonstravimas siekiant pritraukti lankytojų, Kauno Rotušės aikštės erdvių prieinamumo ir patrauklumo didinimas, Kauno tvirtovės VI forto pritaikymas visuomenės reikmėms.

VI fortui atgaivinti skirtame projekte planuojama restauruoti kultūros paveldo objektą, sutvarkyti apleistą miesto teritorijos dalį, įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos skyrių, pritaikyti VI forto teritoriją vietos gyventojų ir turistų poilsiui, švietimui bei pramogoms.

Be VI forto, Soboro bei Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmų projektų, taip pat bus rengiami ir Benediktinių vienuolyno sutvarkymo bei Karmelitų bažnyčios atnaujinimo projektai.

„Nuoseklus darbas rengiant ES projektus tiek praėjusią, tiek šią kadenciją šiandien leidžia džiaugtis tokiais įgyvendintais projektais, kaip „Žalgirio“ arena ar „Girstučio“ baseinas“, – apibendrina Kauno meras A.Kupčinskas.