Ukraina – prie dar vienos revoliucijos slenksčio: šimtai tūkstančių žmonių protestuoja reikalaudami valdžios pasitraukimo ir suartėjimo su Europa, tačiau realaus plano, kaip išspręsti gausybę problemų ir išvengti Oranžinės revoliucijos klaidų, kol kas nėra.

Ar iš paprastos šeimos kilęs asmuo, kurio oficiali alga didžiąją gyvenimo dalį neviršijo 2 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, gali sau leisti gyventi daugiau kaip 90 mln. dolerių įvertintuose rūmuose, kuriuose vien prabangūs laiptai atsiėjo šešiaženklę sumą? Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius įrodė, kad gali. Be to, neseniai jis gavo 2 mln. dolerių iš leidyklos esą už memuarų publikavimą, tačiau knyga iki šiol dar neišvydusi dienos šviesos, o ir ankstesnis prezidento bandymas rašyti baigėsi fiasko – kaltinimais plagiatu bei knygos pašalinimu iš lentynų.
Tai – tik visose Ukrainos gyvenimo srityse suvešėjusios korupcijos ledkalnio viršūnė. Prie to pridėjus ekonominių sunkumų sukeltą skurdą, oligarchų visagalystę ir niūrias ateities perspektyvas, nesunku suprasti, kodėl tūkstančiai žmonių, nepaisydami šalčio ir agresyvių teisėsaugininkų veiksmų, praėjusią savaitę išėjo į gatves, į vadinamąjį Euromaidaną, reikalaudami permainų. Šimtus tūkstančių piliečių suvienijo faktas, kad prezidentas atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, taip užkirsdamas kelią pozityvioms permainoms.
Nors pakvipo nauja provakarietiška revoliucija, kuri turėtų ištaisyti Oranžinės revoliucijos paliktas spragas, gausybė Ukrainą kamuojančių politinių sunkumų, socialinis susiskaldymas ir suinteresuotų valstybių spaudimas šios šalies perspektyvas verčia miglotomis.

Protestai nerimsta

Kai V.Janukovyčius Vilniuje vykusiame ES viršūnių susitikime atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį, Ukrainos opozicijos lyderiai sukvietė žmones protestuoti. Į kvietimą atsiliepė minios: teigiama, kad jau pirmosiomis dienomis gatvėse buvo apie milijoną žmonių, kuriuos netrukus iš centrinių aikščių ir gatvių jėga ėmė vyti pareigūnai. Pasaulį apskriejo nuotraukos, kuriose matyti, kaip civiliai talžomi „bananais“ ir spardomi, tačiau tai ukrainiečių ne tik neatgrasė, bet suveikė kaip papildomas impulsas.
„Iš pradžių esmė buvo Asociacijos sutartis, bet dabar kalbame apie daug daugiau. V.Janukovyčius ir premjeras Mykola Azarovas tapo visų šalies problemų simboliais, ypač – skurdo ir korupcijos“, – „Veidui“ sakė aktyvus protestų Kijeve dalyvis, Centrinės Europos instituto ekspertas Maxas Kyiakas. – Todėl dabar žmonės protestuoja ne tik dėl Europos, bet ir dėl pokyčių: sisteminių, o ne tik kelių veidų.“
Tiesa, protestuojantiems nėra lengva išvengti provokacijų: jie priversti išlikti budrūs ir savo gretose, mat dalis piliečių naudojasi situacija chuliganiškiems veiksmams pateisinti. Ypatingo dėmesio sulaukė prezidentūros link važiavęs ir policijos barikadas pralaužti turėjęs traktorius. Netrukus buvo užimta Kijevo merija, tapusi protestuotojų namais, bei užblokuotos kitos valdžios institucijos. Daugiau apčiuopiamų rezultatų Euromaidanas kol kas nepasiekė, mat vyriausybė atsilaikė per balsavimą parlamente ir neatsistatydino, todėl prabilta apie greitai išseksiančias protestuotojų baterijas.
„Vis dėlto aš nemanau, kad protestai rimsta, nes žmonės kasdien keičiasi: vieni grįžta namo pailsėti, kiti atvyksta, yra pozityvi dinamika, – teigia M.Kyiakas. – Jaučiame didžiulį Europos šalių palaikymą. Pavyzdžiui, Miuncheno oro uoste ukrainiečiams leidžiama naudotis tuo pačiu perėjimu kaip ir ES piliečiams, vakar Euromaidane dalyvavo Vokietijos užsienio reikalų ministras. Tokie veiksmai stiprina protestuotojų tikėjimą, kad galima suartėti su Europa.“

Politinė krizė sukelia ekonomines problemas

Trečią savaitę šalyje besitęsiantys politiniai neramumai kelia vis didesnį nerimą užsienio investuotojams. Ekonomistas Charlesas Robertsonas iš „Renaissance Capital“ Londone teigia, kad Vakaruose įsikūrusios finansų rinkos rodo nervingumą dėl neaiškios Ukrainos finansinio stabilumo ateities: „Prieš tris dienas 100 mln. JAV dolerių Ukraina būtų pasiskolinusi su 9,5 proc. palūkanomis, o šiandien – jau su 10,5 proc.”, – teigia jis.
Kaip pabrėžia „Financial Times“, šalies ekonomikos padėtis daug sudėtingesnė, palyginti net su 2004-aisiais, kai vyko Oranžinė revoliucija, o Ukrainos ekonomika išgyveno ryškų pakilimą. Brangstantis skolinimasis Vakarų finansų rinkose gali tik pagilinti Ukrainos ekonomines problemas, mat vien skoloms aptarnauti kitąmet reikės aštuonių milijardų dolerių, o užsivėrusios durys skolintis Vakaruose tik dar labiau stumia Ukrainą į Rusijos glėbį, kuri už jai palankius politinius sprendimus visada pasirengusi suteikti finansinę paramą.
Tiesa, „Radio Free Europe“ apžvalgininkas Charlesas Recknagelis tvirtina, kad V.Janukovyčiaus susipriešinimas su Vakarais suteikia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui daug palankesnę derybinę poziciją.
„Standard Bank“ ekspertas Timas Ashas pabrėžia, kad V.Janukovyčius pateko į ypač sudėtingą situaciją, nes dėl visuomenės bei opozicijos spaudimo jis negali, o galbūt ir ne visai nori įgyvendinti V.Putino keliamų sąlygų. „Rusija finansavo Ukrainą 20 metų tikėdamasi, kad gaus priėjimą prie strateginių objektų, pavyzdžiui, vamzdynų kontrolės. Tačiau Ukraina to padaryti neleido, todėl dabar V.Putinas pasiryžęs duoti pinigų tik Ukrainai įsipareigojant stoti į Muitų sąjungą“, – teigia ekspertas.
Apie sunkią Ukrainos ekonominę padėtį praėjusią savaitę prabilo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis: “Manau, kad padėtis tokia: Ukraina nevykdo reformų, jos ekonomika neefektyvi ir korumpuota, todėl šalies vyriausybė atsidūrė ties bankroto riba ir jai reikia kitų šalių pagalbos.”