Kas išaugs iš ES gilės

Turizmo, paveldo objektams Lietuvai 2007-2013 m. skirta 867 mln. Lt. Ar ši investicija atsipirks?

Šį rudenį laukia net kelios dešimtmečiais lauktos įkurtuvės: naujam gyvenimui baigiamos prikelti Medininkų ir Panemunės pilys, Gelgaudiškio ir Zyplių dvarai, atnaujintas Birštono miesto centrinis parkas, keli kiti turizmo objektai. Nė vienų šių įkurtuvių nebūtų buvę be ES milijonų, o jei ir būtų buvusios, tai nežinia dar po kiek metų.

„Giria prasideda nuo gilės” – tokį poetišką šūkį pasirinko ES pinigus šioms reikmėms administruojanti viešoji įstaiga “Lietuvos verslo paramos agentūra” (LVPA). Ar toji gilė patenka į tinkamiausią dirvą – ar ES milijonais prikelti objektai, likę be ES finansinės paramos, sugebės savarankiškai išgyventi taip, kaip kad žadėjo varžydamiesi dėl ES pinigų?

Pilį valdo aukštoji mokykla

400 metų sulaukusios Panemunės pilies šeimininkė Vilniaus dailės akademija (VDA) joje šeimininkauja jau dvidešimt aštuonerius metus. Tiksliau reiktų pasakyti, daug metų buvo pilies griuvėsių šeimininkė – iki 1995 m. visa, kas čia buvo daroma, galima vadinti avarinės būklės likvidavimu. Kas mokslo įstaigai pilis – galvos skausmas, papildomos išlaidos, o gal pelno šaltinis? „Visų pirma, tai prestižas”, – sako VDA rektorius Audrius Klimas.

Tačiau ar mokslo įstaigai užtenka lėšų išlaikyti didžiulę pilį? VDA skaičiuoja, kad dabar, kai per porą metų į ją investuota 6,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų, ji ne tik nebus finansinė našta, bet ir neš pelną, kurį planuojama panaudoti studijų kokybei gerinti.

Šiandien dalis pilies jau beveik visiškai pasirengusi naujam gyvenimui. VDA netrukus skelbs konkursą čia įrengtam keliolikos kambarių viešbutukui ir kavinei administruoti, čia įrengta konferencijų salė, numatyta erdvė muziejinei ekspozicijai, turistai galės pakilti į bokštą pasigrožėti Nemunu ir aplinkinėmis vietovėmis. Kaip ir lig šiol, čia vyks VDA studentų darbų parodos, ateityje planuojama ir profesionalių menininkų plenerai, kita kultūrinė veikla.

O pilies kaimynystėje gyvenantys žmonės laukia nesulaukia įkurtuvių – jie ėmė puošti savo sodybas, tikisi gauti darbo vietų pilyje veiksiančiame viešbutyje ir kavinėje, mąsto apie savo verslą, kuris sudomintų turistus – kas ketina auginti arklius jodinėti ar karietai kinkyti, kas nuomoti dviračius. Beje, aplink pilį ir ženkliai kyla žemės, nekilnojamojo turto kainos.

Panemunės pilies šeimininkams patraukli ir kitapus Nemuno esančio Gelgaudiškio dvaro projektą administruojančios Šakių savivaldybės idėja nutiesti 1,8 km lyno keltuvą, panašų į Siguldos Latvijoje. Turistai, aplankę Panemunės pilis, galėtų persikelti per Nemuną apžiūrėti Šakių rajono dvarų, čia driekiasi ir puikūs medžioklės plotai.

Dvaras užsidirbs pats

Gerokai pasistūmėjęs ir ES pinigais finansuojamas Gelgaudiškio dvaro restauravimas, nors šis projektas neapsiėjo be problemų ir skandalų: darbai pradėti dar egzistuojant apskritims, o kai jų neliko, skolas ir ginčus su statybininkais teko perimti Šakių savivaldybei. Bet problemas pavyko išspręsti, ir šiandien dvaras pamažu atgauna pirmykštį grožį.

Du rūmų fasadai – vienas į Nemuno slėnio šlaitą – su kolonomis, dailiomis baliustradomis, metalo dirbiniais buvo gana gerai išsilaikę. Bet pastato interjerą besikeitę šeimininkai – 1922 m. čia įkurdinta vaikų prieglauda, Antrojo pasaulinio karo metais – karo ligoninė, sovietmečiu – vaikų namai, internatinė mokykla – gerokai sužalojo. Vis dėlto likę ir gipso lipdybos, brangių koklių krosnių, sienų dekoro leido atkurti ankstesnį vaizdą. Ateityje tikimasi atnaujinti ir dvaro parką, tvenkinius.

Bet Gelgaudiškio bendruomenė, nelaukdama darbų pabaigos, jau aštuonerius metus rengia tradicines Gelgaudiškio dvaro dienas. O jei ant rūmų laiptų ir eilinę dieną sutiksite elegantišką ponią, pasidabinusią pagal šimtmečio senumo madas, išgirsite senovines dainas traukiančius baudžiauninkus ar parke sutiksite medžiotojus su senoviniais ginklais, nepamanykite, kad vaidenasi – Gelgaudiškio kultūros centro organizuojamos teatralizuotos ekskursijos populiarėja ir tarp Lietuvos, ir tarp užsienio turistų.

Netrukus dvaras turėtų prisipildyti ir naujų gyventojų. „Skelbsime dvaro operatoriaus konkursą, nes be verslo nebūtų ir šio dvaro ateities. Ir anksčiau dvaras veikė kaip verslo subjektas – darinys, kuris užsidirba. Čia bus restoranas, prestižinės apgyvendinimo patalpos – viešbutukas, tikimės, kad operatorius pasiūlys įdomių pramogų. Susidomėjimas jau yra, ir ne tik iš Lietuvos verslo“, – pasakoja Šakių rajono savivaldybės administracijos Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas.

Pernai iš ES struktūrinių fondų Gelgaudiškio dvarui skirta 3,8 mln. Lt, o šiemet – dar 2,4 mln. Lt antrajam projektui – sodybos oranžerijai restauruoti.

Kitai Šakių rajono įžymybei – menininkų meka tampančio Zyplių dvaro pastatams restauruoti – skirta ES parama siekia 4,9 mln. Lt . Lukšių seniūno Vido Cikanos iniciatyva dvaro ir parko atstatymo darbai pradėti prieš dešimtmetį. Dvaro arklidėse įkurta parodų salė, o šį rudenį baigtas restauruoti ir dvaro rūmai turėtų tapti dar viena kultūrine erdve.

Europiniai milijonai – ir valstybės, ir privatiems objektams

Ką tik baigtas dar vienas ES milijonais paremtas projektas – Birštono miesto centrinio parko atnaujinimas. 25 ha miškelyje, kuriame tebuvo išminti takeliai, 6,5 mln. Lt ES paramos investuota į dviračių ir pasivaikščiojimo takus, kurių vienas atkartoja Nemuno vingius, vaikų žaidimo aikšteles, treniruoklius, riedlenčių, krepšinio aikšteles. Parke įkurtas skulptūrų takas su žymių Lietuvos skulptorių Romo Kvinto, Stasio Žirgulio, birštoniečio Andriaus Lik ir kitų darbais. Tokiems turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūrai gerinti skirtiems projektams 2007-2013 m. laikotarpiui skirta 186,5 mln. Lt. Didžiausia ES paramos turizmo objektams dalis – 251 mln. Lt – atiteko viešiems nekilnojamojo turto paveldo objektams, pavyzdžiui, Panemunės piliai. Dar 114 mln. Lt teko nacionalinės svarbos turizmo objektams – daugiausia naujoms sporto arenoms, 70 mln. Lt svarbiausiems projektams išskirstė regionų plėtros tarybos. Net 206,4 mln. Lt iš europinių fondų skirta privatiems turizmą skatinantiems projektams. Iš viso 2007-2013 m. Lietuvos turizmo priemonėms ES jau skyrė 867 mln. Lt. Finansavimas patvirtintas 221-am projektui.

Konkurencija dėl ES pinigų gana didelė: specialios darbo Ūkio ministerijos ar regionų plėtros tarybų grupės vertina projektus pagal tai, kiek investuoti pinigai gali pritraukti turistų, sukurti darbo vietų, pritraukti privačių investicijų. O 46 privataus verslo projektai ES paramai gauti konkurso būdu buvo atrinkti iš 150 paraiškų. Beje, skiriama toli gražu ne visa projektui reikalinga suma. Privatūs objektai gali gauti iki pusės projekto vertės ES paramą, jei tai paveldo objektas – iki 65 proc., regioninio planavimo – iki 85 proc. ir tik valstybinio gali būti finansuojami visu 100 proc. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.