"Veido" archyvas

Krepšinio perlais garsėjanti Lietuva netrukus pasauliui dar kartą primins apie save. Penktadienio naktį vyksiančioje Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje kaip niekada daug galimybių turi Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas.

Krepšinio ekspertai prognozuoja, kad daugelį NBA klubų dominantys lietuviai atsidurs tarp penkiolikos pirmųjų pakviestų jaunųjų talentų.

Šį sezoną įvertinti devyniolikmečio 210 cm ūgio Jono Valančiūno galimybių krepšinio aikštelėje į Vilnių buvo atvykę didžiosios dalies NBA klubų skautai. Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipos talentas į mūsų šalį kaip magnetas traukė ne tik juos, bet ir stipriausių pasaulio klubų prezidentus.

Ne ką mažiau dėmesio sulaukė ir Trevizo “Benetton” ekipos marškinėlius Italijoje vilkintis 20 metų 213 cm ūgio Donatas Motiejūnas. Per kiekvienas Europos taurės turnyro rungtynes lietuvio žaidimą sekdavo ne viena pora atvykėlių iš už Atlanto akių.

Tokio NBA skautų susidomėjimo bei itin aukšto vertinimo iki šiol nebuvo sulaukęs nė vienas mūsų šalies jaunasis krepšininkas. Artėjantį penktadienį NBA klubai naujokų biržos loterijoje rinksis perspektyviausius jaunuosius talentus ir bandys sustiprinti savo pozicijas prieš artėjantį sezoną.

NBA nori novickių

Iki šiol per naujokų biržos istoriją buvo pašaukti devyni mūsų šalies krepšininkai, tačiau NBA komandų marškinėlius oficialiose rungtynėse apsivilko tik šeši iš jų. Aukščiausiu šaukimu vis dar gali pasigirti 1997 m. pakviestas Žydrūnas Ilgauskas. Jį dvidešimtuoju pasirinko “Cleveland Cavaliers” klubas. Praėjus keturiolikai metų istorija veikiausiai bus perrašyta.

Didžioji dalis NBA naujokų biržos kandidatus vertinančių krepšinio analitikų J.Valančiūnui prognozuoja vietą tarp penkių pirmųjų pakviestų krepšininkų. D.Motiejūno galimybės vertinamos šiek tiek kukliau – manoma, kad aukštaūgis savo pavardę gali išgirsti nuo aštunto iki penkiolikto šaukimo.

J.Valančiūno ir D.Motiejūno žaidimą pastaruosius metus iš arti stebėjęs Kauno “Žalgirio” ekipos sporto direktorius Rimantas Grigas tvirtina, kad ši NBA naujokų birža mūsų šalies krepšiniui gali tapti ypatinga dėl kelių palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

“Krepšinio talentų įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėse turime kiekvieną vasarą, tačiau jie neatitikdavo NBA reikalavimų. Europos ir NBA krepšinyje į krepšininkus žiūrima skirtingai. J.Valančiūnas ir D.Motiejūnas turi ūgio, talento, yra gerai sudėti. Abu jie puikiai atitinka NBA parametrus”, – pabrėžia R.Grigas.

2005 m. NBA naujokų biržoje savo laimę nesėkmingai bandė Povilas Čiukinas ir Mindaugas Katelynas, 2006 m. savo pavardžių tarp pašauktųjų neišgirdo Paulius Jankūnas ir Michailas Anisimovas, 2008-aisiais nusivylęs liko Mantas Kalnietis.

“Daugumą NBA klubų labiausiai domina Dirko Nowitzki stiliaus žaidėjai bei aukšti ir pajėgūs vidurio puolėjai. JAV rinka NBA komandoms pateikia daugybę staigių gynėjų bei puolėjų. Šie juodaodžiai turi puikius fizinius duomenis, o jiems prilygti gali retas europietis. Todėl klubai kituose žemynuose dairosi į universalius aukštaūgius. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiemet J.Valančiūno ir D.Motiejūno šansai vertinami kaip itin dideli”, – “Veidui” aiškino R.Grigas.

Lietuvių galimybes gerokai sustiprina ir tai, kad dėl NBA gresiančio lokauto savo paraiškas dalyvauti naujokų biržoje atsiėmė beveik visi JAV universitetuose rungtyniaujantys krepšininkai. Baimindamiesi dėl lokauto prarasti brangaus laiko, nemaža dalis žaidėjų nusprendė dar metus tęsti mokslus.

Dėl mažesnės konkurencijos mūsų šalies krepšininkams atsiveria kur kas didesnės galimybės pakilti kaip niekada aukštai. Jeigu ekspertų prognozės pasitvirtins ir abiejų lietuvių pavardės bus paminėtos tarp penkiolikos perspektyviausių jaunųjų talentų, jie jau kitą sezoną turėtų debiutuoti NBA. Pagal nusistovėjusias taisykles klubai pirmajame rate, o ypač penkioliktuke, pakviestus krepšininkus jau pirmą sezoną nori išbandyti NBA ir sudaro su jais ilgalaikius kontraktus.

Turi ir pranašumų, ir trūkumų

Abu NBA naujokų biržoje dalyvausiantys lietuviai yra vertinami dėl pagal jų amžių brandaus žaidimo. J.Valančiūnas, būdamas 18 metų, debiutavo Eurolygos varžybose, tačiau Europos krepšinio ekspertams buvo žinomas jau kur kas anksčiau.

Uteniškis nuo 16 metų kiekvieną vasarą karaliaudavo Europos jaunimo čempionatuose ir kaskart parsiveždavo naudingiausiam žaidėjui arba simbolinio penketo krepšininkui skirtų prizų, o jo vedama nacionalinė ekipa grįždavo su medaliais.

Lietuvis giriamas už puikų žaidimą du prieš du ir gerą kovą dėl atšokusių kamuolių. Vis dėlto dalis krepšinio ekspertų mano, kad norėdamas tapti tvirtu NBA žaidėju J.Valančiūnas dar bent metus turėtų parungtyniauti Europoje.

“Jeigu J.Valančiūnas nori sėkmingai žaisti vyrų krepšinį, jis turi mokėti gerai apsiginti, baudos aikštelėje įveikti varžovą žaisdamas vienas prieš vieną ir pataikyti iš vidutinio nuotolio. Vidurio puolėjui taip pat labai svarbu mokėti mesti kabliu. Viso to aš kol kas nematau, – silpnąsias aukštaūgio vietas vardija Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas. – Taip, J.Valančiūnas tarp savo bendraamžių ryškiai išsiskiria meistriškumu, tačiau vyrų krepšinyje susidūręs su labiau patyrusiais ir aukštesniais vidurio puolėjais pranašumo nebeturi.”

Ilgametis Lietuvos rinktinės bei Kauno “Žalgirio” ekipos strategas prisimena, kad Arvydą Sabonį pirmą kartą išvydo, kai šiam buvo šešiolika su puse metų. Jau po metų A.Sabonis pateko į SSRS rinktinę ir su ja Kolumbijoje iškovojo pasaulio čempiono vardą.

“Pasaulio pirmenybėse jis daug nerungtyniavo, tačiau tuo metu norint patekti į SSRS rinktinę toje pozicijoje reikėjo būti kur kas geresniam už kitus žaidėjus. Pamenu, kad A.Sabonis jau tuomet puikiai atakavo krepšį kabliu tiek dešine, tiek kaire ranka. J.Valančiūnui reikia gerokai sustiprinti savo žaidimo arsenalą, ypač kovojant vienas prieš vieną. Manau, kad jam dar bent metus reikėtų pažaisti Europoje, o ne skubėti į NBA”, – tvirtina V.Garastas.

Ne ką mažiau asmeninių bei komandinių titulų su jaunimo rinktinėmis yra iškovojęs ir D.Motiejūnas. Prieš trejus metus per vieną vasarą jis tapo Europos vicečempionu net su dviem Lietuvos rinktinėmis – dvidešimtmečių ir aštuoniolikmečių. Pastarosiose pirmenybėse kaunietis buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju.

R.Grigas mano, kad buvęs jo auklėtinis turi didesnį puolimo arsenalą nei J.Valančiūnas. Italijoje legionieriaus duoną kremtantis D.Motiejūnas puikiai pataiko iš vidutinio nuotolio, vienodai gerai valdo kamuolį kaire ir dešine ranka. “Manau, kad ateityje Donatas gali tapti nauju D.Nowitzki. Tai labai perspektyvus vaikas, itin sunkiai dirbantis per treniruotes”, – pripažįsta R.Grigas.

Balandį Italijos čempionato rungtynėse D.Motiejūnas surinko 31 tašką, atkovojo 14 kamuolių, išprovokavo 16 pražangų ir surinko net 49 naudingumo balus, taip sužaisdamas geriausias karjeros rungtynes.

Tačiau taip gerai jam sekėsi ne visuose šio sezono mačuose. Ekspertai, stebėdami D.Motiejūno žaidimą, labiausiai pasigenda aistros krepšiniui ir geresnės uoslės dėl atšokusių kamuolių. Lietuvis Europos taurės turnyre vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 27 minutes ir rinkdavo po 10,9 taško bei atkovodavo po 5,6 kamuolio.

Pirmiesiems moka milijonus

Per kelis pastaruosius dešimtmečius pirmojo šaukimo sėkmė tapo taisykle, beveik neturinčia išimčių. Pirmaisiais pasirinkti krepšininkai tapo pirmojo ryškumo NBA žvaigždėmis ir pasirašė milijoninius kontraktus.

2003 m. pirmuoju buvo pakviestas bene garsiausias pasaulio krepšininkas LeBronas Jamesas, po metų sėkmė šypsojosi Dwightui Howardui, 2008-aisiais – Derrickui Rose’ui, o 2009-aisiais – Blake’ui Griffinui. Visi jie kardinaliai pakeitė savo komandų žaidimą ir jos iš autsaiderių išsiveržė į lyderes.

Ryškiomis žvaigždėmis tapo ir kiti aukštų kvietimų NBA naujokų biržoje sulaukę krepšininkai. Po savaitės didžiulis dėmesys, šlovė bei milijonai gali užgriūti ir abu lietuvius.

Jau dabar Lietuvos bei JAV žiniasklaida mirga pranešimais, kad J.Valančiūną pakvietęs NBA klubas teises į lietuvį turinčiai “Lietuvos ryto” ekipai turės sumokėti trijų milijonų JAV dolerių išpirką. Ši suma yra įspūdinga netgi Europos krepšinio istorijoje.

Pagal griežtas NBA taisykles, tarp penkių pirmųjų naujokų biržoje pakviestų krepšininkų patekęs žaidėjas jau debiutiniais metais privalo gauti milijoninį atlyginimą. Pvz., šių metų NBA naujokų biržoje pirmuoju pakviestas žaidėjas per 2011–2012 m. sezoną turės uždirbti ne mažiau kaip 4,42 mln., o penktas savo pavardę išgirdęs krepšininkas susižers mažiausiai 2,9 mln. dolerių.

Klubai žaidėjams gali pasiūlyti ir didesnius atlyginimus, tačiau šie pirmaisiais metais griežtai ribojami. Kiekvieną kitą sezoną pagal nustatytas taisykles krepšininkų atlyginimai didėja ir 7 mln. dolerių per sezoną ribą dažniausiai pasiekia jau penktaisiais karjeros NBA metais.

Ar Lietuvos krepšininkų pranašumai nusvers trūkumus, paaiškės jau penktadienį, tačiau neabejojama, kad ši naujokų birža mūsų šalies žaidėjams bus sėkmingiausia istorijoje, o stipriausia krepšinio lyga artimiausiu metu gali pasipildyti dar dviem lietuviais.