Saugodamiesi tariamo baubo, saugikliais ir apribojimais suvaržėme žemės rinką ir savų žemdirbių teisę laisvai disponuoti nuosava žeme.

Gegužės 1-ją Lietuva oficialiai atvers žemės rinką užsieniečiams, nepaisant to, kad jau birželio 29 d. vyks referendumas dėl draudimo jiems parduoti žemę. Tokios, švelniai tariant, kuriozinės situacijos nėra buvę nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kurios, kaip ir Lietuva, stojimo į ES sutartyje buvo įsipareigojusios laikytis laisvo kapitalo judėjimo principo ir po ilgesnio ar trumpesnio pereinamojo laikotarpio atverti rinką užsieniečiams.
Lietuva išsiderėjo teisę neparduoti žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiams septynerius metus su galimybe šį pereinamąjį laikotarpį vienąkart pratęsti dar trejiems metams. Praėjo dešimt metų, per kuriuos žemdirbiai, naudodamiesi ES išmokomis, pažangia vakarietiška ūkininkavimo patirtimi, sustiprėjo ir išplėtė savo ūkius, tačiau atėjus laikui vykdyti susitarimus Lietuva persigalvojo.
Laikas parodys, kokį kelią pasirinks tauta ir ar išsipildys niūriausios prognozės dėl galimo Lietuvos išstojimo iš ES ir grėsmės netekti išmokų už žemę. O kol kas užsieniečius pasitinkame apsiginklavę saugikliais ir apribojimais, kuriuos numato naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kurį Seimas versdamasis per galvą skubos tvarka priėmė praėjusią savaitę.
Tiesa, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija jau kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti šio įstatymo pataisas, kaip galbūt prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės.
O šmaikštumo nestokojantis europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis sako, kad vertinant Lietuvoje sukeltą isteriją dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams geriausiai tinka mūsų kaimyno estų poeto ir filosofo Reino Raudo žodžiai, kuriais jis pasveikino šviesų lietuvių protą: “Sveikinu lietuvius, kurie išsprendė problemą. Mes Estijoje buvome neatsargūs, todėl daug mūsų žemių išpirko danai, olandai. Išpirko ir išsivežė. Ir dabar mes šokinėjame per tas skyles nuo vieno estiško gabaliuko prie kito.”

“Durnam” įstatymui yra apstatymas
Nors dabar įstatyme jau nebeliko Lietuvos Konstitucijai, Europos Sąjungos teisei ir sveikam protui prieštaraujančių saugiklių, tokių kaip privalomas lietuvių kalbos mokėjimas, perkant žemę, reikalavimas gyventi ten, kur ketinama įsigyti žemės, ar reikalavimas pačiam tą žemę dirbti, vis dėlto, palyginti su kitomis valstybėmis, nustatydami naujas taisykles rinkoje vėl būsime gerokai perlenkę lazdą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.