2 vieta

Artūras Zuokas, 43 m., Vilnius, 112 balų

Meras, aplenkęs laiką
Artūras Zuokas – viena prieštaringiausių asmenybių: teistas, susipykęs su aukščiausiais centrinės valdžios atstovais, neatsikratantis sąsajų su ICOR įmonių grupe, nuolat dalyvaujantis prieštaringose viešųjų ryšių akcijose, bet, nepaisant to, jaučiantis daugumos tiek kolegų merų, tiek aukšto rango valstybės tarnautojų paramą.
Nenuneigsi, kad A.Zuokas charizmatiškas ir savo mąstymu europinio lygmens politikas. Jis vienintelis iš visų ligšiolinių Vilniaus merų jau senokai suvokė, kad mūsų valstybės sostinė privalo tapti strateginiu regiono traukos centru, antraip jos “neliks” europiečių žemėlapiuose. O šitai galima padaryti tik unikaliais projektais, pavyzdžiui, kad ir Guggenheimo muziejumi. Taip, šiandien Vilnius vis dar yra “magistralė” tarp Berlyno ir Maskvos, bet tik laiko klausimas, kada Vilnių išstums Minskas. Jei ne pažangą stabdantis kaimyninės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas jau seniai būtų aplenkęs mūsų sostinę.
Dauguma A.Zuoko pirmtakų nepasižymėjo didesniu akipločiu, rūpinosi daugiausia savimi, rezgė intrigėles ir apie Vilniaus strategiją negalvojo. Net ir nemėgstantieji A.Zuoko ar vadinantieji jį vagimi sutinka, kad didžioji dalis pastarojo laikmečio Vilniaus pažangos susijusi su jo pavarde.
Tad daugelis vilniečių, ypač jaunesnių, dėl A.Zuoko veržlumo, strateginio mąstymo, novatoriškų idėjų atleisdavo jam daugelį keistų draugysčių, įvairių niekšybių, prieštaringų sprendimų ir balsuodavo už jį.
Bet per pastaruosius metus A.Zuokas kardinaliai pasikeitė: užuot šarvuočiu važiavęs prie šilumininkų būstinės dėl nepagrįstai didelių šilumos kainų, jis įsitraukė į intelekto nesužalotiems žmogeliams skirtą PR žaidimą kodiniu pavadinimu “Kaimynai”: “Vilniaus energija” nekalta”. Tai išvydę net ligtoliniai mero gerbėjai, liberalų šalininkai, niekieno neraginami pradėjo atvirai tyčiotis iš vakarykščio savo favorito. Ir nors sostinę valdo plati koalicija, kurioje ir socdemai, ir “darbiečiai”, ir lenkų atstovai, visas purvas limpa tik prie A.Zuoko.
Taigi ketvirtojo Lietuvoje asmens perspektyva tapti “visos Lietuvos meru” tolsta, bet savivaldoje jis gali dar nemažai nuveikti ar net ją sudrebinti. Dabar daug kas A.Zuokui dalija patarimus. Vienas jų – prisiminti Zuoką Pirmąjį bei Zuoką Antrąjį ir Zuoke Trečiajame vėl atgaivinti jų privalumus. Tačiau kol kas Zuokas Trečiasis turi daugiau ankstesniojo Zuoko trūkumų.

3 vieta
Valerijus Makūnas, 56 m., Kauno r., 79 balai
Atsargiai inovatyvus
Valerijui Makūnui atėjus į Kauno rajono merus dauguma darbų gerokai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, ne taip sparčiai, kaip daugelis šio rajono gyventojų norėtų, bet pažanga akivaizdi. Tai pripažįsta net dantingoji opozicija: po Karmėlavos oro uosto rekonstrukcijos, kuriai rajono valdžia skyrė pustrečio milijono litų, bei po pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” atėjimo į Kauno laisvąją ekonominę zoną pradeda dairytis ir daugiau stambių užsienio investuotojų.
Tiesa, iš pradžių Kauno rajone, Karmėlavoje, esantis oro uostas oficialiai buvo registruotas mieste ir jam mokėjo mokesčius, tad V.Makūnas pasiekė, kad uostas persiregistruotų ir aukso kiaušinius dėtų rajone.
Nuo 2007 m. pradėjus vadovauti V.Makūnui, Kauno rajone pradėti vykdyti ir vandentvarkos darbai, pastatytas modernus sporto centras, prieš keletą savaičių šalia savivaldybės pastato atidaryta pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė, o netrukus į gatves išriedės ir pirmieji ekologiški autobusai. Be to, meras, įsiklausęs į opozicijos kolegų siūlymus, ėmėsi gaivinti Raudondvario pilį. Tikimasi, kad netrukus ji taps tikru turistų traukos centru.
Puikiąja mero savybe opozicija vadina V.Makūno demokratiškumą: jei politinis priešininkas erzinasi dėl kokio klausimo, nesutinka, laido replikas, meras negailėdamas laiko net po posėdžio kalbasi su oponentu, aiškinasi, kodėl šis nepritaria, įrodinėja, pateikia faktus, argumentuoja, taip siekdamas įtikinti kolegą.
Tai neturėtų stebinti, nes pagal profesiją V.Makūnas yra mokytojas, netrumpai dirbęs ir dviejų mokyklų direktoriumi. Nemažai pasako ir faktai, kad šis meras yra vadovų atestacijos ekspertas, Lietuvai pagražinti draugijos narys, o jo pomėgis – auginti dekoratyvinius augalus.

4 vieta
Povilas Žagunis, 59 m., Panevėžio r., 73 balai
Nebijo kelti nepatogių klausimų
Povilas Žagunis, stojęs vadovauti Panevėžio rajonui po ne itin demokratišku laikyto pirmtako, buvo tikra atgaiva vietos gyventojams. Jis pirmas iš visų merų atvirai ir itin aštriai iškėlė žmonių, gyvenančių regioniniuose parkuose, beteisiškumą ir stojo į atvirą kovą su aplinkosaugos nomenklatūros savivaldžiavimu. Tačiau aplinkosaugininkams pradėjus dalyti pažadus meras atlyžo, taigi šiandien Krekenavoje gyvenančių žmonių, kurių nuosavybė patenka į regioninių parkų teritorijas, buitis tik šiek tiek lengvėlesnė, bet to, ką žadėjo padarysiąs meras, vis dar nepasiekta.
Opozicija kritikuoja, girdi, ir kiti mero pažadai ilgainiui virto tokiais pat efemeriškais kaip ir visų valdžiažmogių. Esama ir daugiau priekaištų, esą statistiškai Panevėžio rajone daug investuota į melioraciją, vandens ir nuotekų sistemas, viešųjų paslaugų pastatų statybą, kelių tiesimą, plyno lauko investicijas, tačiau daugelyje projektų laiminčios vis tos pačios įmonės (neretai mero partiečių vadovaujamos), o kai kur ir pačios investicijos abejotinos. Pavyzdžiui, Ramygaloje vadinamosios plyno lauko investicijos sudarė apie 16 mln. Lt, bet sutvarkyta vietovė taip ir liko plynu lauku: želia usnys ir kiečiai, o investuotojų neateina.
Vis dėlto pliusų P.Žagunio veikloje, žinoma, daugiau: jis daug ir nuosekliai rūpinosi elementarios šio kaimiško rajono gyventojų buities gerinimu: vandens tiekimo ir nuotekų sistemų atnaujinimu, lopšelių-darželių rekonstravimu, mokyklų renovavimu, muziejų ir bibliotekų atnaujinimu, vietos žmonių mokymu kompiuterinio raštingumo, buvusių žemdirbių skatinimu imtis kitų verslų kaime, taip pat lankytinų turistinių vietovių tvarkymu. Beje, P.Žagunis buvo pirmas meras, susirūpinęs vaikų sveikata ir pasistengęs, kad jiems būtų pradėtas tiekti sveikas ekologiškas maistas: sultys, vaisiai, daržovės, pienas.
P.Žagunis priklauso Panevėžio “Rotary” klubui, yra medžiotojas ir savigynos imtynių sporto meistras, o jo moto, kaip paaiškėjo, yra toks: “Laikas vienintelis dalykas, kai šykštumas pagirtinas.”

5 vieta
Alvydas Katinas, 52 m., Utenos r., 70 balų
Poetiškojo mero šilumos stebuklas
Praėjusią savaitę į Uteną sugužėjo premjero Andriaus Kubiliaus vedama vyriausybinė delegacija pažiūrėti aukštaičių šilumininkų stebuklo: nuo sausio ir šiaip gana pigus (pagal šilumos pigumą Utenos rajonas lig šiol buvo dešimtoje vietoje) šildymas uteniškiams atpigo dar 11 proc. Šitai lėmė savivaldybės vadovų ir vietos šilumos tinklų įmonės susitarimas rekonstruoti biokuro padavimo sistemą ir sumontuoti naują vandens šildymo katilą. Didžioji darbams skirtų pinigų suma – ES lėšos. Šiek tiek anksčiau už ES pinigus uteniškiai pastatė ir naują biblioteką, sporto centrą, mieste tyvuliuojančiame Dauniškio ežere įrengė fontanus, paplūdimį, poilsio zonas, apšvietimą.
Nors skeptikai burnoja, esą pasipylus tokiai ES pinigų krušai bet kas galėtų taip tvarkytis, o ir katilinės decentralizuotos dar mero A.Katino pirmtakų, faktas lieka faktu: poeto, kolekcininko (renka katinus) A.Katino vadovaujama Utenos savivaldybė sugeba laimėti bene daugiausiai ES projektų ir iš ES gautas lėšas panaudoja racionaliausiai.
Susidaro įspūdis, kad Utenoje gimęs ir užaugęs, mokytojo profesiją įgijęs  A.Katinas yra didžiulis savo miesto patriotas ir stengiasi, jog Utena būtų patraukli tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Permainos matyti plika akimi daugelyje sričių: parkuose, aikštėse, naujose sporto erdvėse, mokyklose, bibliotekose, gatvėse, na, ir, žinoma, jau minėtose katilinėse. Beje, Utenos rajono savivaldybė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už įvairius projektus ir net keletą “Auksinių krivūlių”.
Kita vertus, Utenos valdžiai reikėtų skirti daugiau dėmesio kai kuriems skauduliams, tarkime, emigracijos problemai, nes per pastarąjį dešimtmetį gyventojų čia sumažėjo maždaug 5 tūkst. Taip pat vietos politikai ir valdininkai galėtų labiau pasistengti, kad geriau būtų išnaudojamas šalia esantis geležinkelis. Anksčiau ketinta šalia geležinkelio įkurti industrinį parką, bet pastaraisiais metais ši idėja apmirė.