Seimo narių įkurtos viešosios įstaigos ministerijų užsakomus darbus atlieka 60 kartų brangiau, nei tai padaro privačios įmonės.

Tikriausiai daugelis pastebėjo, kad nuosekliausi Lietuvą ties bankroto riba pastačiusio premjero Gedimino Kirkilo rėmėjai buvo kai kurie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto veikėjai. Manote, iš idėjinių įsitikinimų? Klystate! Tiesiog 2007-ųjų pabaigoje G.Kirkilo Vyriausybė paskyrė savo bičiulio Raimundo Lopatos vadovaujamam institutui 3 mln. Lt iš programos “Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungoje”. Pinigus reikėjo panaudoti per keturis mėnesius. Tai ir buvo padaryta, o dalis dėstytojų, “Veido” turimomis žiniomis, tuos keturis mėnesius gavo kone keturgubai didesnį užmokestį. Žinoma, ne visi, o tie, kurie laikyti savais. Taip nepopuliarumo viršūnę pasiekęs premjeras įgijo jį remiančių balsų chorą, o dalis gerbtinų politologų buvo “parišti” pinigais.

Tais pačiais G.Kirkilo laikais Užsienio reikalų ministerijos Paramos demokratijai departamentui, skirsčiusiam pinigus įvairioms Lietuvos rytinių kaimynių “demokratizavimo” programoms, vadovavo toks liūdnai pagarsėjusio Albino Januškos bendražygis Renatas Juška. O jo žmona Alina kaip tyčia tuo pat metu buvo Europos humanitarinio universiteto, kuriam teko didžioji dalis Baltarusijos “demokratizavimui” skirtų lėšų, vykdomoji diektorė. Atsitiktinumas, žinoma, bet įdomu – vyras ministerijoje skirsto pinigus, o žmona, dirbanti viešojoje įstaigoje, vadovauja tų pinigų panaudojimui.

O štai skandalas pernai dėl R.Juškos skirstytų pinigų Afganistano paramai kilo, reikia manyti, neatsitiktinai. Seimo Audito komitetas net triukšmingą tyrimą buvo pradėjęs, bet greitai viskas nuščiuvo, o pats R.Juška sėkmingai išvažiavo ambasadoriauti į Vengriją.

“Veidas” dar tuomet, kai kilo skandalas dėl pinigų Afganistanui, kėlė klausimą: kas patikrins visokias viešąsias įstaigas, tyrimų centrus, forumus ir institutus, kurie labai sėkmingai įsisavina ministerijų pagal neva konkursus skirstomas lėšas? Žinoma, jokio patikrinimo nebuvo atlikta. Ir kam, jei per viešąsias įstaigas iš įvairių fondų melžiami ministerijų ar savivaldybių valdomi pinigai nusėda “reikalingų” žmonių artimųjų kišenėse?

Koks Seimo narys, tokie ir pinigai

Jei ne skandalas dėl Seimo nario Lino Karaliaus atostogų Tailande darbo metu, taip ir nebūtume sužinoję, kad Seimo nario motinos, sugyventinės ir šios brolio viešosios įstaigos įvairiems projektams per kelerius metus gavo daugiau nei 51 tūkst. Lt. Paskutiniam projektui skirti 20 tūkst. Lt iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų buvo (žinoma, visiškai atsitiktinai) pervesti likus kelioms dienoms iki L.Karaliaus ir jo draugės kelionės į Tailandą.

Žinia, apie šiuos L.Karaliaus artimųjų vykdytus projektus galima pasakyti taip: koks Seimo narys, tokie ir pinigai – menki. Tą patį – koks Seimo narys, tokie ir pinigai, galima pasakyti ir apie Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį, Vilniaus konservatorių lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo narį, Demokratinės politikos instituto steigėjų tarybos narį ir ilgametį vadovą Mantą Adomėną. Vien titulų sąrašas rodo, kad toliau kalba bus apie milijonus.

Prieš porą savaičių M.Adomėnas ir Demokratinės politikos institutas (DPI) pristatė jų sudarytą universitetų reitingą. Tiek per pristatymą, tiek vėlesniuose spaudos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Seimo narys dr. M.Adomėnas – “Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius”. O sudarė reitingą DPI kartu su tyrimų internetu kompanija “Macroscope”. Jokios kitos iniciatorių pavardės ar rengėjų pavadinimai nefigūravo. Įsidėmėkite, tai svarbu.

Ne todėl, kad savaitraštis “Veidas” Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus sudaro ir skelbia jau 13 metų, o M.Adomėnas ir DPI – tik trejus metus. Ne todėl, kad viena reitingavimo sistemos, kurią naudojo M.Adomėnas ir DPI, autorių – “Veido” žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Ne todėl, kad M.Adomėnas, kadaise pasisiūlęs bendradarbiauti su “Veidu” rengiant universitetų reitingus, prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus perskaitęs mūsų savaitraštyje kažką, kas jam nepatiko, trenkė durimis ir nutarė pats sudarinėti reitingus. Dėl Dievo meilės! Tegu tik daro – sveika konkurencja dar niekam nepakenkė, juolab kad DPI parengtas produktas kol kas atvirai silpnokas. Vien todel, kad neapima privačių aukštųjų mokyklų.

Per metus – po milijoną litų

Svarbiausia šioje istorijoje – kas ir kiek už tą universitetų reitingų kūrimą Demokratinės politikos institutui moka, tai yra pinigai.

Atskleisime nedidelę komercinę paslaptį: savaitraščio “Veidas” leidyba per metus kainuoja maždaug vieną milijoną litų. Už tuos pinigus mūsų skaitytojai gauna 52 savaitraščio numerius, keturis storus teminius priedus ir 12 reitingų. Tarp jų ir atskirus aukštųjų mokyklų, kolegijų, gimnazijų reitingus.

Dabar laikykitės – M.Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas tęstiniam projektui “Lietuvos aukštųjų mokyklų ir aukštojo mokslo studijų krypčių reitingavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas” vykdyti iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo pustrečio milijono litų! Kadangi projekto trukmė – pustrečių metų, išeina, kad per metus M.Adomėno įkurtas DPI, turintis viešosios įstaigos statusą, už universtitetų reitingų sudarymą gaus po milijoną litų. Vaizdžiau sakant – 60 (šešiasdešimt!) kartų daugiau, nei tokį reitingą parengti kainuoja “Veidui”.

Sakysite – afera, biudžeto pinigų vagystė vidury baltos dienos, viešųjų ir privačių interesų konfliktas?! Nieko panašaus – viskas teisėta, arba, kaip sako nomenklatūros patriarchas, “vsio zakonno”. Ministerija kažkelintame (bene 14-tame) savo interneto tinklalapio puslapyje ir niekieno neskaitomuose “Informaciniuose pranešimuose” 2009-ųjų rudenį paskelbė konkursą, kuriame galėjo dalyvauti tik “asociacijos, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos”. Savaitraštis “Veidas”, kaip privati įmonė, pagal konkurso sąlygas jame dalyvauti negalėjo, tad M.Adomėno atsikalbinėjimai “aš nekaltas, kad jūs pražiopsojote”, eina tiesiai į šiukšlių dėžę. Paraišką dalyvauti konkurse pateikė vienintelis DPI, jis ir laimėjo.

Dangstėsi premjero dvasia

Sužinojęs, kad “Veidas” susidomėjo šia istorija, M.Adomėnas atlėkė į savaitraštį siūlyti atnaujinti bendradarbiavimą. O gavęs skausmingą “cveką” iš premjero kanceliarijos (kur visi griebėsi už galvos, sužinoję M.Adomėno žygius), paskambino ir šių eilučių autoriui. Mums norėjosi gauti atsakymą tik į vieną klausimą: ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti konkurse Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurią jis kuruoja, kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys? Kurį laiką ragelyje girdėjosi tik nervingas šnopavimas, kol galiausiai M.Adomėnas pratarė: “Steigėjas – tai ne narys”.

Paskui šoko aiškinti, kad pats jis nė vienos paraiškos dalyvauti konkurse nepildęs, kad konkurse dalyvavęs ne vienas DPI, bet dar visa krūva organizacijų, tarp jų Katalikų mokslo akademija ir Žinių ekonomikos forumas. Net nesuprasdamas, kad taip klimpsta dar giliau, mat išeina, kad paraiška dalyvauti ministerijos konkurse buvo iš esmės įteikta dangstantis net ne Seimo nario, o premjero Andriaus Kubiliaus vardu! Nežinantiems paaiškinsime, kad A.Kubilius kadaise buvo vienas DPI ir Žinių ekonomikos forumo steigėjų, o Katalikų mokslo akademijai M.Adomėnas pernai pramušinėjo pinigus, siekdamas padaryti ją nuolat valstybės remiama įstaiga. Ar įsivaizduojate ministerijos klerką, kuris drįstų atmesti konkurso paraišką, virš kurios plevena įtakingo Seimo nario ir paties premjero dvasios?

Tad, kad ir kur žiūrėsi, pustrečio milijono už 40 tūkstančių litų vertą darbą aferoje visur kyšo M.Adomėno ausys, bet juridiškai – švaru! Parašą ant paraiškos dėjo ne jis, į konkursą ministerijoje nešė ne jis, sprendimą dėl konkurso nugalėtojo priėmė ne jis, po pinigų sąmatą tikriausiai irgi ne jis pasirašė. Jis tik “konsultavo”. Mano manymu, tai tiesiog tobula vagystė, iki kurios visokiems lementauskams – kaip karvei iki mėnulio.

Beje, dabar M.Adomėnas jau tikina, esą tie universitetų reitingai, kuriuos jis pristatė, iš tiesų tėra verti “tik 5 proc. ministerijos numatytos sumos”, o tikrasis darbas, už kurį ir mokami milijonai, bus daromas ateityje. Kas gali paneigti galimybę, kad ieško, su kuo pasidalyti mainais už tylėjimą?

“veidas.lt” taip pat skelbia Algimanto Šindeikio nuomonę apie M. Adomėno kaltinimus “Veidui”, išsakytus M. Adomėno atvirajame laiške.