Europa kunkuliuoja kaip ant kaitrios ugnies užviręs puodas. Politiniais sprendimais siekiama užbėgti už akių galimiems pavojams. Graikijos ir kitų prasiskolinusių pietinių ES valstybių problemos privertė priimti sprendimą dėl 700 mlrd. eurų paketo eurui gelbėti. Europos centrinis bankas priverstas pažeisti Lisabonos sutartį ir vykdyti intervencinį ES valstybių vyriausybių obligacijų pirkimą.

Kol premjeras Andrius Kubilius svajoja apie vadovėlius, kuriuose bus aprašoma tai, kaip jis sėkmingai suvaldė krizę, visuomenė niekaip nesulaukia jo plano, kaip Lietuva kitais metais valdys savo milžinišką biudžeto deficitą ir grėsmingai didėjančią valstybės skolą. Akivaizdu, kad, norint sustabdyti valstybės skolos didėjimą ir subalansuoti šalies biudžetą, šalies viešąjį sektorių teks nuleisti į 2005 ar 2006 m. lygį. Dalies viešojo sektoriaus, valstybės tarnautojų sunkmetis dar beveik nepalietė. Motinystės išmokoms 2006 m. buvo skirta 270 mln. Lt, o šiemet – daugiau kaip 1 mlrd. Lt, šalpos ir kitoms socialinės paramos išmokoms 2006 m. skirta apie 290 mln. Lt, o šiemet – gerokai daugiau nei 1 mlrd. Lt. Tik per vienus metus socialinės paramos gavėjų padaugėjo per 90 tūkst. Dirbančiųjų viešajame sektoriuje kasmet gausėjo po kelis tūkstančius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasiguodė, kad savo pranešimui viešųjų finansų tema gali parengti tik vieną skaidrę – “Ežiukas rūke”. Nuoširdus ministrės prisipažinimas apie A.Kubiliaus Vyriausybės politinį išsekimą. Nors I.Šimonytė tikisi, kad kitąmet dėl ekonomikos augimo biudžetas gaus daugiau pajamų nei šiemet, šį prieaugį teks atiduoti kaip palūkanas už pastaruoju metu gerokai padidėjusias skolas.

Premjeras nėra parengęs konkretaus plano, kaip tvarkysis su biudžeto deficitu ir valstybės skola kitais metais. Kalbama apie būtinybę dešimtadaliu padidinti dyzelino akcizą, keisti akcizo nustatymo cigaretėms tvarką, siūloma įvesti gyventojų nekilnojamojo turto mokestį. Kaip siūloma taupyti? Dėl valstybės institucijų reformų sumažinti valstybės valdymo išlaidas, atidėti planus atkurti įmokas į privačius pensijų fondus, sumažinti išlaidas motinystės pašalpoms. Deja, visos šios priemonės geriausiu atveju gali duoti tik kelis šimtus milijonų litų, o trūksta bent 3–4 mlrd. Lt. Tuo tarpu valstybinės institucijos jau demonstruoja savo apetitą 2011 m. valstybės asignavimams. Jos šiemet ypač “kuklios”. Kitais metais norėtų išleisti tik 4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet! Neatrodo, kad šių institucijų vadovai suvoktų realią valstybės padėtį. Ar tikrai tokie “taupūs” vadovai turėtų dirbti tų institucijų vadovais?

Jei A.Kubilius rastų jėgų paskelbti politinius sprendimus 2010 m. ir išsklaidyti rūką virš savo būsimų sprendimų, visuomenė galėtų pradėti jiems ruoštis. Galimų naktinių sprendimų laukimas toliau smukdo verslo lūkesčius. O tai kvepia naujais atleidimais, naujų projektų ir investicijų nukėlimu į tolimesnę ateitį. Ar A.Kubilius supranta, kokią žalą daro valstybei, pats sėdėdamas ir visą šalį laikydamas rūke?