"Veido" archyvas

Turtingosios šalys donorės reikalauja, kad parama per struktūrinius fondus naujoms ir mažiau išsivysčiusioms ES narėms 2014–2020 m. būtų sumažinta.

Birželio mėnesį paaiškės pirmosios 2014–2020 m. ES biudžeto gairės. Nuo to, kokio jis bus dydžio, labai priklausys ir tai, kiek paramos ES galės ir norės suteikti skirtingoms šalims.

Tačiau kol kas vieningos pozicijos Europoje nėra: kiekviena valstybė ES struktūrinių fondų ateitį norėtų matyti savaip. Tarkime, Lietuva, Lenkija, Vengrija ir kitos ES naujokės paramos gavėjos sieks, kad parama bent jau nemažėtų, o geriausia būtų, jei dar ir išaugtų.

Tuo tarpu šalys donorės sieks, kad eilutė paramai kuo labiau sutrumpėtų. Toks jų noras yra visiškai suprantamas.

Vokietija šiuo metu finansuoja apie 20 proc. viso ES biudžeto, o vyriausybė skaičiuoja, kad 2014–2020 m. Vokietijos indėlis gali sudaryti net iki 50 proc. ES biudžeto. Be to, nuo 2014-ųjų Vokietija pati iš ES gaus kur kas mažiau paramos nei iki šiol, nes bus baigta didžioji dalis projektų Rytų Vokietijoje, o nemažai pinigų, kurie buvo skiriami Rytų Vokietijos ūkininkams, bus perskirstyti Rytų Europos naudai. Tad akivaizdu, kad ši šalis norėtų išleisti kuo mažiau pinigų. Lygiai taip pat, apsikarpiusi savo pačios biudžetą, kuo mažiau į bendrą ES katilą norėtų dėti ir Didžioji Britanija ar Prancūzija.

Nuo biudžeto priklausys paramos dydis

Turtingosios valstybės siūlo keletą ES biudžeto formavimo gairių. Pirmiausia siūloma, kad biudžetas sudarytų ne daugiau vieno procento visų ES šalių narių pajamų.

Tai reikštų ir kur kas mažesnę biudžete numatytą paramą per struktūrinius fondus, nei buvo 2007–2013 m., kai ES biudžetas sudarė 1,13 proc. bendrų bloko pajamų.

Kitas turtingųjų ES šalių tikslas – jei biudžetas būtų didinamas, tai ne didesniu procentu, nei siekia ES infliacija. Tokį pageidavimą gruodžio pabaigoje pasirašė ir Europos Komisijos prezidentui José Manueliui Barroso nusiuntė Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos vadovai. Didžioji Britanija tik sukonkretina, nuo kokios ribos biudžetas, priklausomai nuo infliacijos, gali didėti. Ppremjero Davido Camerono nuomone, ES biudžetas 2014–2020 m. turėtų būti lygiai toks ir nė kiek ne didesnis, nei bus 2013-aisiais.

Austrija ir Švedija savo ruožtu siūlo mažinti ES biudžetą, bet konkrečių pasiūlymų dar nepateikė.

Beje, paradoksalu, tačiau turtingųjų poziciją remia dvi naujosios ES narės – Slovėnija ir neturtingiausia Europoje Bulgarija.

Užtat aktyviausia priešingos stovyklos interesų gynėja yra Lenkija. Šios šalies premjeras Donaldas Tuskas teigia, kad svarbiausia – jog ES biudžetas nebūtų sumažintas, nes, priešingu atveju, sumažės ir parama, o tai neleis Lenkijai ir kitoms regiono šalims tinkamai kovoti su krize. “Lenkijos požiūriu, geriausias būdas išnaudoti ES biudžeto lėšas – tai leisti jas per struktūrinius fondus. Būtų sunku paaiškinti lenkams, kad skirti pinigų Kinijai, siekiant kovoti su klimato atšilimu, yra geriau nei ES lėšas naudoti čia pat vietoje”, – aiškina Lenkijos premjeras. Jis netgi pagrasino, kad jei parama bus sumažinta, Lenkija gali nepasirašyti ES susitarimo dėl stabilumo – tai dokumentas, kuris apibrėžtų ES finansinę paramą bėdos ištiktoms šalims, tokioms kaip Graikija ar Airija.

Aktyviai finansavimo nemažinimo idėją remia ir Čekija. Beje, tai pirmas kartasper pastaruosius šešerius metus, kai šalies Žemieji parlamento rūmai svarsto ilgalaikę biudžeto strategiją.

Čekijos prekybos ir pramonės ministras Martinas Kocourekas išreiškė poziciją, kad ES biudžetas neturi būti mažinimas bet kokia kaina ir teigė jokiu būdu nepritarsiantis biudžeto projektui, jei jame bus numatyta mažiau paramos, nei yra dabar.

Skiriasi šalių prioritetai

Nesutaria ES šalys ir dėl to, kamir kokio dydžio parama turėtų būti skiriama iš struktūrinių fondų. Tarkime, turtingosios ES šalys siekia, kad daugiausiai lėšų būtų skirta inovacijoms, ekonomikos skatinimui, nedarbo mažinimui, sveikatos apsaugai.

"Veido" archyvas

Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas (kairėje) ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sieks, kad struktūrinių fondų parama naujosioms ES narėms mažėtų

Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos vertinimu, pinigai turi būti skiriami toms sritims, kur galima didžiausia grąža. Šių šalių vadovai teigia, kad reikia skatinti verslumą ir pažangą, o ne kamšyti skyles neturtingose šalyse. Tad jiems nė kiek neimponuoja tai, kad už ES lėšas Taline buvo renovuotas oro uosto keleivių terminalas, Latvija pasistatė Kuldigos viaduką, o Lietuva iš struktūrinių fondų gavo pinigų Nidos kopų apsaugai.

Tačiau naujųjų ES šalių interesas – būtent kuo greičiau sutvarkyti tas sritis, kurios be ES paramos dar ilgai liktų apleistos.

Pirmiausia jos siekia kuo daugiau paramos gauti infrastruktūrai ar žemės ūkiui. Štai Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija (vadinamasis Višegrado ketvertas) ketina pateikti bendrą poziciją dėl ES biudžeto. Šios keturios šalys laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti tą patį paramos lygį, koks buvo 2007–2013 m., didžiausią paramos dalį skiriant pačioms neturtingiausioms valstybėms.

Tiesa, Čekija, tikindama, kad negalima sumažinti paramos Rytų ir Vidurio Europos ūkininkams bei infrastruktūrai, aiškina, jog ir taip ūkininkai Rytų Europoje gauna kur kas mažesnes išmokas nei jų kolegos senosiose ES šalyse – taip yra dėl sudėtingos dotacijų teikimo sistemos. Tad Čekija ketina reikalauti suvienodinti šį “neteisingą” paramos teikimo mechanizmą.

Be to, Čekijos atstovai įsitikinę, esą jei pinigai panaudojami efektyviai, tai nesvarbu, į kurį sektorių jie investuojami – mokslą ar infrastruktūrą, nes bet kuriuo atveju tokios investicijos didina visos ES konkurencingumą ir prisideda prie gerovės.

Tuo tarpu Slovakija aiškina, kad būtent kaimo plėtra turi būti visos ES prioritetas, tad parama ūkininkams turėtų ne tik nemažėti, bet netgi augti. Esą Europos pranašumas prieš kitų žemynų rinkas – būtent žemės ūkio produkcija, ir šią sritį verta finansuoti maksimaliais pajėgumais.

Beje, naujųjų ES narių politikai pabrėžia, kad struktūrinių fondų lėšų paskirtis net ir Europos Komisijos dokumentuose įvardijama kaip priemonė spręsti ekonomines ir socialines problemas, tad neteisingas yra turtingesniųjų šalių požiūris, esą problemas reikia laikinai užmiršti, o lėšomis disponuoti tarsi spekuliantams, tikintis kuo daugiau išlošti lyg akcijų biržoje.

Manoma, kad remdamasis tokiais argumentais vadinamasis ES dešimtukas, tai yra ES naujokės, gana vieningai sieks išlaikyti ES paramos lygį, ypač kalbant apie žemės ūkį. Tačiau Paryžius ir Londonas tarpusavyje susitarė, kad nė kiek nemažins finansavimo savo šalių ūkininkams, tad jei kur ir teks nupjauti – tai ES 10 šalių ūkininkų sąskaita Rytų ir Vidurio Europoje.

Na, o atsakydamas į klausimą, ar dėl tų apkarpymų bent jau tarsis su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas pareiškė gana iškalbingai: “Praleidžiu begales laiko klausydamasis kritikos dėl to, kad praleidžiu begales laiko tardamasis su Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais. Man tai nepriimtina.”

Taigi veikiausiai pokyčių ES biudžete bus, bet Rytų ir Vidurio Europos šalys juos diegiant tikrai negros pirmuoju smuiku, išskyrus nebent Vengriją, kuri ES pirmininkauja dabar, ir Lenkiją, kuri ES pirmininkaus antrąjį šių metų pusmetį.

Laukia pokyčiai?

Vengrija jau dabar stebina nemažai europiečių originaliais savo sumanymais. Pavyzdžiui, šios šalies politikai žavisi idėja apie bendrus ES mokesčius, nors tokią mintį palaiko vos kelios ES šalys.

"Veido" archyvas

Anksčiau dosniai šelpusios infrastruktūros projektus mažiau išsivysčiusiose ES šalyse, nuo 2014-ųjų senosios ES narės norėtų koncentruotis į pažangą ir inovacijas

Be to, manoma, kad Vengrija gali pritarti senųjų ES narių užmojams reikalauti iš atskirų šalių keisti savo mokesčių politiką. Pavyzdžiui, jei šalis taiko nedidelį pelno mokestį, kad galėtį pritraukti užsienio investicijų (tai ypač būdinga Rytų Europos regionui), ji gali būti paprašyta šį mokestį padidinti, siekiant mokesčių harmonizavimo. Tarkime, Prancūzijoje pelno mokestis yra 33,3 proc., Vokietijoje svyruoja nuo 30,2 iki 33,4 proc., o štai Lenkijoje ir Slovakijoje šis mokestis siekia 19 proc., Rumunijoje ir Vengrijoje 16 proc., Bulgarijoje 10 proc.

Be to, Vengrija iš esmės pritartų, kad ES biudžetas turėtų būti planuojamas ne 6, o 10 metų į priekį, tad pasisakytų už 2014–2024 m. biudžetą, kuris po penkerių metų, esant reikalui, būtų persvarstomas. Galiausiai šalis itin aktyviai palaiko inovatyvius finansavimo mechanizmus ir sulaukia labai daug palankumo iš Vokietijos. Pastaroji vietoj iki šiol veikusių struktūrinių fondų siūlo įvesti savotišką paramos paskolų mechanizmą ir vadinamuosius kintančius fondus, kurie veikiausiai užtikrintų sėkmingesnį lėšų panaudojimą.