Kalėdų proga Prancūzijos laivų statytojai gavo puikią dovanėlę – 1,37 mlrd. eurų vertės užsakymą pastatyti Rusijai du “Mistral” klasės desantinius sraigtasparnių nešėjus.

Nė kiek ne menkesnę dovanėlę gavo ir Prancūzijos vyriausybė bei asmeniškai prezidentas Nicolas Sarkozy. Laivų statyklas apėmusi krizė neaplenkė ir Sen Nazero, kuriame lig šiol Prancūzijos laivyno užsakymu buvo statomi “Mistraliai”. Trečiasis šios serijos laivas, kurį užsakė Prancūzijos vyriausybė, statomas ne todėl, kad laivynui jo labai reikėtų, o kad būtų stimuliuojama ekonomika, siekiant išsaugoti tiek technologijas, tiek darbo vietas.

Tad Rusijos užsakymas prancūzams tapo tikra Dievo ir Vladimiro Putino dovana: N.Sarkozy nebereikės sukti galvos, iš kur imti pinigų tolesniam laivų statyklų gelbėjimui, tūkstančiams darbininkų nebereikės galvoti, iš ko gyventi. Ne veltui dar vasarą, kai iki kontrakto su Rusija pasirašymo buvo likęs geras pusmetis, N.Sarkozy surengė Sen Nazere kone priešrinkiminį šou.

Neprašovė ir Rusija – nors nemažai laivyno karininkų bei laivų konstruktorių gana garsiai burnojo, esą rusai patys pajėgūs pasistatyti tokio tipo laivus, be to, “Mistralis” be gausios kitų tipų karo laivų (kurių Rusijos laivynas neturi) palydos turi ne kažin kokią kovinę vertę, bet laivų statytojai jau džiaugiasi galimybe susipažinti su naujausiomis technologijomis. Kariškiai, tegu puse lūpų, irgi šneka, kad “Mistralius” prancūzai rusams perduos ne visai tuščius, o su ryšių ir vadovavimo įranga, apie kokią Rusijos laivynas anksčiau tegalėjo svajoti.

Taigi rusams ir prancūzams tai gera žinia. O kam ne? Pirmiausia gruzinams, nes išgirdęs V.Putino pageidavimą pirkti “Mistralius” N.Sarkozy iš karto pamiršo, kad Rusija taip iki galo ir neišpildė įsipareigojimų dėl kariuomenės išvedimo, kuriuos jis pats buvo suderėjęs Europos Sąjungos vardu. Antra, suglumę liko Prancūzijos sąjungininkai NATO.

“Mistralių” pardavimas – pirmas kartas Aljanso istorijoje, kai viena jo narė parduoda ginkluotę valstybei, kuri planuoja kovos veiksmus prieš kitas Aljanso nares ir gintis nuo kurios rengiami NATO planai. Kaip spėjama, Šiaurės laivynui priklausysiantis rusiškas “Mistralis” kels grėsmę tiek Norvegijai, tiek Danijai, tiek Baltijos šalims. Tik norvegai ir danai turi rimtus karinius laivynus ir rimtus karinius biudžetus, o Baltijos šalys neturi nei vienų, nei kitų.

Pasirengimas atremti potencialiai “Mistralio” sustiprintai Rusijos laivyno keliamai grėsmei sunkiu krūviu guls ant Baltijos šalių karinių biudžetų. Elementarus teisingumas reikalauja, kad Prancūzija (o, galimas dalykas, ir kitos NATO narės, kurių technologijos panaudotos statant “Mistralius”), kaip Lietuvos sąjungininkė NATO, pasidalytų tą naštą su Baltijos valstybėmis. Priešingu atveju tai būtų paprasčiausias didelės valstybės pasipelnymas mažesniųjų sąjungininkių saugumo sąskaita.