Prasidėjo įdomiausia tarptautinio menų festivalio “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu” savaitė.

Sekmadienio vakaras. Netoli Druskininkų bažnyčios sustoja du dviračiai. Jaunas vyras pasilieka su mažyliu ant rankų, o žmona nueina pasiklausyti prie durų. Vėliau apsikeičia. Vargonų aidas pasiekia ir lauką.Sakralinės muzikos valandos – sekmadieninė jau aštuntą kartą vykstančio festivalio “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu” tradicija. Kaip visada festivalį rengia Muzikų rėmimo fondas.

Tie, kurie nori atsisėsti, renkasi prieš visą valandą, nes atėję likus keliolikai minučių iki koncerto vietų jau neberanda ir turi stovėti. Gausus renginių ir įvairialypis festivalis vasarą Druskininkus paverčia neabejotinai gyviausiu kultūros miestu Lietuvoje.

Šiandien, rugpjūčio 2-ąją, prasideda pati intensyviausia festivalio savaitė, per kurią vyks konferencija “M.K.Čiurlionis ir pasaulis”, jaunųjų smuikininkų meistriškumo mokykla, kas dieną skambės koncertai.

"Veido" archyvas

Festivalio programa turėtų tenkinti ir tuos, kurie nori susikaupti koncertų salėse, ir trokštančius atsipalaiduoti ar atrasti dar nepažintas M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos briaunas.

Itin smagi šeimai skirta popietė laukia ketvirtadienį (rugpjūčio 5 d.), kai muzikologė Zita Kelmickaitė pakvies pasikalbėti apie gamtą – kūrybinių galių, grožio ir sveikatos šaltinį. Svečiai bus pakviesti į mokymo ir informacijos centrą “Girios aidas” pasidžiaugti gamta, tradicinėmis dzūkų dainomis, šokiais ir papročiais. “Pažinti tai, ką kadaise labiausiai mėgo veikti pats M.K.Čiurlionis”, – patikslina Liucija Stulgienė, Muzikų rėmimo fondo vadovė.

Alėja greta paminklo Lietuvai “Mindaugas” paprastai nuščiūva, kai čia suskamba jaunųjų smuikininkų muzika (rugpjūčio 8 d.). Kasmet čia koncertuoja moksleiviai – meistriškumo mokyklos smuikininkai. Tikriausiai ne vienas jaunasis klausytojas čia gali užsimanyti imti mokytis griežti smuiku. O buvę šios meistriškumo mokyklos dalyviai į Druskininkus grįžta ir po dešimties metų.

Tarp jų – kadaise meistriškumo mokykloje tobulinęsis solistas, tarptautinių konkursų laureatas Dainius Puodžiukas, šiemet grįžtantis koncertuoti festivalio klausytojams. Drauge su broliu pianistu Aidu Puodžiuku ir kitais atlikėjais jis grieš kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrybos vakare (rugpjūčio 4 d.).

Greta M.K.Čiurlionio temos ir tradicija tapusių lietuvių kompozitorių kūrybos vakarų festivalio organizatoriai kviečia prisiminti ir kitas svarbias sukaktis. Šiemet rengiamas specialus koncertas, skirtas Roberto Schumanno 200-osioms gimimo metinėms paminėti (rugpjūčio 5 d.).

Vienu festivalio akcentų turėtų tapti specialiai parengtas solistų L.Mikalausko, S.Martinaitytės, E.Bavikino, A.Apšegos bei pianistės A.Eitmanavičiūtės koncertas “Lietuvai skirta” (rugpjūčio 14 d.), kuriame skambės lietuvių kompozitorių kūriniai.

O rugpjūčio 21 d. į Druskininkų miesto muziejaus terasą rinksis romantikai: skambės ne tik M.K.Čiurlionio, bet ir J.S.Bacho, J.Strausso, A.Piazzollos kūriniai.

Festivalio uždarymo dieną vyks jubiliejinis solisto prof. Virgilijaus Noreikos ir jo mokinių koncertas. Maestro gimė tą pačią dieną kaip ir M.K.Čiurlionis – rugsėjo 22-ąją.

Ar mokame didžiuotis genijumi

Tarp daugelio tarptautinės konferencijos pranešėjų Druskininkuose svečiuosis mokslininkė iš Japonijos, ketinanti pažvelgti į japonų santykį su M.K.Čiurlioniu, mat būtent japonai jau daugelį metų domisi lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūryba, neseniai Japonijoje pristatyta išversta prof. Vytauto Landsbergio knyga apie M.K.Čiurlionį.

Džiugina, kai M.K.Čiurlionio kūryba domisi japonai, kita vertus, ar ją tikrai pažįsta lietuviai?
“Pavardę girdėjau, dailininkas”, “Negaliu pasakyti”, “Taip, žinau. Kai žiūriu į jūrą – prisimenu Čiurlionį”, – taip trumpai į “Veido” klausimą, ką yra girdėję apie M.K.Čiurlionį, atsakė Vilniaus gatvėse užklausti praeiviai.

“Turime mokytis iš lenkų, kurie didžiuojasi Fredericu Chopinu. M.K.Čiurlionis – Lietuvos genijus, kurio kūryba pralenkė laiką ir išlieka labai aktuali šiandien, ji įdomi ne tik mums, bet ir vokiečiams, lenkams, rusams, japonams, amerikiečiams”, – įsitikinusi L.Stulgienė.

“Siekiame, kad programa būtų įdomi ne vien specialistams, bet ir platesnei auditorijai, atvykusiems poilsiautojams. Džiugu matyti jaunas šeimas ar po koncertų išgirsti susidomėjusių turistų klausimą: “Ką dar sukūrė Čiurlionis?” – džiaugiasi L.Stulgienė.

Turbūt geriausio atsakymo į šį klausimą, nepriklausomai nuo to, kiek jau žinome apie M.K.Čiurlionį, reikėtų ir šį rugpjūtį paieškoti netoli nuskendusio Raigardo – Druskininkuose.