Trišalė taryba sutarė, kad nuo liepos 1-osios minimali mėnesinė alga (MMA) didės 25 eurais ir turėtų iš viso sudaryti 325 eurus (1121 litą).

Galutinį sprendimą dėl MMA didėjimo dar priims Vyriausybė. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, dėl to jau faktiškai sutarta, planuojant asignavimus valstybės biudžete šis padidinimas numatytas, todėl problemų neturėtų kilti. Premjeras užsiminė, kad nuo 2016-ųjų sausio, jeigu leis ekonominė situacija, MMA gali didėti iki 350 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl MMA kėlimo visada atsiranda ne tik laimėtojų, bet ir pralaiminčiųjų – tai smulkios įmonės su prastesne finansine padėtimi ir turinčios daug MMA gaunančių žmonių. Anot jo, pagrindinis klausimas, į kurį yra retai atsižvelgiama, – kuri iš šių grupių yra didesnė. LLRI atlikta apklausa parodė, kad dalis įmonių dėl to ketina atsisakyti plėtros planų, atleisti dalį darbuotojų, mažinti užmokestį kitiems ar samdyti juos ne visu etatu.

LLRI duomenimis, pagal MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį (47 proc.) esame tarp aukštesnes pozicijas Europos Sąjungoje užimančių valstybių. „Kitas aspektas, jeigu santykį nustatome nacionaliniu lygmeniu, kai kuriose vietovėse jis tampa daug didesnis, pavyzdžiui, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų rajonuose jis siekia du trečdalius vidutinio atlyginimo, todėl reikėtų atsižvelgti į regionų specifiką“, – komentuoja ekspertas. Pasak jo, kiti būdai didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas yra neapmokestinamų pajamų didinimas, darbo jėgos mokestinės naštos mažinimas, investicinės aplinkos gerinimas ir darbo našumo didinimas.

Paskutinį kartą 10 eurų MMA didėjo nuo 2014-ųjų spalio. Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka nuo kitų Baltijos šalių  – Latvijos (360 eurų) ir Estijos (390 eurų) ir šiuo metu yra trečia nuo galo ES, lenkdama tik Bulgariją ir Rumuniją.