Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai pastebi, kad galimybe dirbti Vokietijoje daugiausia domisi vyresni Lietuvos gyventojai – ypač moterys. “Apie 70 proc. besikreipiančiųjų yra vyresni nei 50 metų. Anksčiau tokio amžiaus sudarydavo tik apie 20 proc. norinčiųjų dirbti užsienyje. Šiuo metu Lietuvoje penkiasdešimtmečiams problematiška įsidarbinti, o pensija dar tolokai, tad darbo užsienyje jie labai ieško”, – tvirtina įdarbinimo tarpininkavimo agentūros “Aulina” direktorė Rita Biliukaitė.

Daug paklausimų iš vyresnio amžiaus moterų, norinčių vykti dirbti į Vokietiją, sulaukia ir įmonė “Baltic Union”. “Vyresnio amžiaus moterų kreipiasi tikrai nemažai, visos nori dirbti auklėmis ar namų šeimininkėmis. Kodėl? Anksčiau Lietuvos mokyklose daugiau mokydavo vokiečių kalbos. Be to, Vokietija arčiau, o Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms darbo nėra”, – antrina įmonės komercijos direktorius Jonas Lukauskas.

Anot jo, Vokietijoje atlyginimai didesni nei Jungtinėje Karalystėje ar Kipre. Pavyzdžiui, mažiausia alga auklei Vokietijoje siekia 800 eurų, o dažnai ir 1000–1100 eurų, be to, siūlomas nemokamas maitinimas ir pragyvenimas.

Vokiečiai darbdaviai Lietuvoje dažniau ieško specialistų, o ne juodadarbių. “Didžiojoje Britanijoje daugiausia siūloma dirbti pakuotojais fabrike, žemės ūkyje, o Vokietijoje juodadarbių tikrai nereikia, tokiems darbams užtenka turkų, kurių ten trys milijonai. Dirbti Vokietijoje ieškoma auklių su geromis rekomendacijomis, seselių, gydytojų, laivų apšiltintojų”, – atskleidžia J.Lukauskas.

Įdarbinimo agentūrų atstovai sako, kad kol kas antplūdžio nesulaukia nei iš Vokietijos darbdavių, nei iš norinčiųjų išvykti tautiečių. “Nors kalbama, kad gegužę atsivėrus Vokietijos darbo rinkai reikės daug žmonių, kol kas to poreikio nejaučiame. Šiuo metu daugiausia darbuotoj reikia Kipre – darbo vietų šimtai, bet tiek žmonių  nėra, nes lietuviai labiausiai nori važiuoti dirbti į Norvegiją”, – apibendrina J.Lukauskas.