- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Čempionato virtuvę stebi pusantro tūkstančio savanorių

Autorius: veidas.lt | 2011 09 07 @ 08:01 | Sportas | No Comments


Lietuviai, kurie veržėsi į Europos krepšinio čempionato savanorius tikėdamiesi nemokamai stebėti rungtynes, turėjo nusivilti.

Dauguma čempionate triūsiančių savanorių neturi laiko ne tik aistroms aikštelėje, bet ir savo šeimai bei tiesioginiam darbui, tačiau džiaugiasi neįkainojama patirtimi.

Praėjusį trečiadienį, kai Lietuvos rinktinė Panevėžyje grūmėsi su Didžiosios Britanijos ekipa, 57-erių inžinieriaus Raimundo Kireilio, šiuo metu dirbančio nekilnojamojo turto brokeriu, darbo diena prasidėjo apie antrą valandą popiet, o baigėsi tik vidurnaktį. Ne, šį laiką panevėžietis skyrė ne naujų nekilnojamojo turto sandorių paieškoms, o krepšiniui: R.Kireilis yra vienas iš pusantro tūkstančio Lietuvoje vykstančio Europos krepšinio čempionato savanorių. Kaip ir dauguma savanorių, savo darbus ir šeimos reikalus R.Kireilis atidėjo į šalį ir visa galva pasinėrė į krepšinį. Su tėčiu į savanorišką veiklą įsitraukė ir dukra, Vilniaus universiteto antrakursė Rūta.
“Tai toks neeilinis įvykis. Norėjau pamatyti visą virtuvę iš vidaus”, – sako R.Kireilis, kuris dėl tokio posūkio savo gyvenime jaučiasi pakylėtas ne mažiau nei pirmąsias pergales iškovoję krepšininkai.

Pamato tik dalį rungtynių

R.Kireilio noras įgyti naujos patirties išsipildė su kaupu: nekilnojamojo turto brokeriui šiomis dienomis tenka imtis naujų ir netikėtų pareigų, pavyzdžiui, padirbėti vairuotoju ar padėti savo darbą atlikti Antidopingo agentūros pareigūnams. Pranešti komandoms, kad atskiri jų žaidėjai bus tikrinami dėl dopingo, pakviesti gydytoją, suorganizuoti burtų traukimą, o po jų prieiti prie konkrečių žaidėjų, pranešti apie burtų rezultatus ir palydėti iki kabineto, kol bus atliekami dopingo testai, – šituo užsiėmė R.Kireilis ir kiti paskirti savanoriai trečiadienį, kai visa Lietuva užgniaužusi kvapą prie televizorių ekranų stebėjo lietuvių ir britų dvikovą. Burtai lėmė, kad R.Kireiliui pas dopingo kontrolierius teko lydėti Portugalijos ir Lenkijos rinktinių žvaigždes. Taip pat tąvakar dopingo testus atliko lietuviai Robertas Javtokas ir Jonas Valančiūnas.
“Taisyklės mums neleidžia imti iš krepšininkų autografų, kartu fotografuotis. Bet džiaugėmės turėdami retą galimybę šiek tiek pabendrauti. J.Valančiūnas pirmą kartą dalyvavo tokioje procedūroje ir nežinojo, kaip elgtis, – mes jam viską papasakojome, paaiškinome. O kai R.Javtoko paklausėme, kaip jo rankų trauma, po pergalės prieš britus jis buvo tiek kupinas adrenalino, jog patikino, kad jam dabar nieko nebeskauda, ir nusiėmė visus apsauginius įtvarus”, – euforiją po rungtynių, kuria persiėmė ir savanoriai, prisimena R.Kireilis.
Per pirmus du kėlinius tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos R.Kireiliui teko būti tribūnose, tad jis galėjo pažiūrėti dalį rungtynių. Tačiau kas vyko aikštelėje po didžiosios pertraukos, savanoris jau nematė. Rezultatus R.Kireilis sužinodavo tik iš radijo transliacijų. Kiti savanoriai, radę laisvą akimirką, galėjo rungtynes žiūrėti per televiziją savanorių kambaryje. R.Kireilis prisipažįsta, kad lietuviams mėtant tritaškius į britų krepšį jo širdis džiaugsmingai suvirpėdavo, net jei apie tai išgirsdavo tik per radiją. Tądien darbą savanoris baigė tik vidurnaktį, o ketvirtadienį, kai kovėsi Lietuvos ir Lenkijos ekipos, – apie pirmą valandą nakties.
Dalis iš beveik šešių tūkstančių lietuvių (tiek norinčiųjų būti savanoriais anketų iš viso pasaulio gavo Europos krepšinio čempionato organizatoriai: iš jų atrinkta 2200 asmenų, o po mokymų – dabartiniai pusantro tūkstančio savanorių), be abejo, savanoriais siekė būti tik dėl vieno tikslo – kad nemokamai pamatytų taip trokštamas krepšinio rungtynes, į kurias bilietai buvo iššluoti akimirksniu, ar bent akies krašteliu žvilgtelėtų į garsiausias krepšinio žvaigždes. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriui Martinui Žaltauskui susidarė įspūdis, kad tokių gudruolių buvo nemažai. “Bet jei jie ir buvo atrinkti, tai turbūt nusivylė – iš tiesų rungtynių savanoriai beveik nemato”, – teigia M.Žaltauskas.
“EuroBasket 2011″ savanorių grupės vadovas Arnas Marcinkus patvirtina, kad savanoriai turi veiklos visų varžybų metu. “Pagrindinis motyvas yra galimybė prisidėti prie šio neeilinio renginio. Juk į čempionatą nukreiptos viso pasaulio akys – jį transliuoja 170 pasaulio šalių. Be to, tai gera mokykla specifiniams įgūdžiams įgyti”, – teigia A.Marcinkus, pridurdamas, kad kiekvienas čempionato savanoris gali drąsiai tai įsirašyti kaip privalumą ir į savo gyvenimo aprašymą.
33-ejų metų Ernestas Abraškevičius, vienos statybinių ir apdailos medžiagų parduotuvės direktorius, kaip ir kitas mūsų pašnekovas R.Kireilis, iki šiol nebuvo dalyvavęs savanoriškoje veikloje. Bet vos išgirdęs apie rengiamą atranką jaunas vyras nusprendė: tai šansas, kurio negalima praleisti. Todėl direktorius išėjo dviejų savaičių atostogų (jei reikės, atostogas žada prasitęsti), bet ilsėtis neturi kada: Europos krepšinio čempionato atidarymo Panevėžio arenoje dieną renginių grupės savanoris E.Abraškevičius darbą pradėjo aštuntą ryto, o į namus grįžo tik antrą nakties. Per atidarymo ceremoniją jam teko patys įvairiausi darbai – pradedant techniniais klausimais ir baigiant žiūrovų žaidimais.
“Aš dvidešimt metų sergu už krepšininkus prie televizoriaus, dar bent dvidešimt rungtynes žiūrėsiu ir ateityje, o progų prisidėti prie tokio renginio jau tikrai nebebus”, – krepšiniui neabejingas E.Abraškevičius tikina nė kiek nesigailintis, kad tuo metu, kai kiti aistruoliai audringai palaiko mūsiškius, muša būgnus ar moja trispalvėmis, jam tenka dirbti. Gyvai jam tenka pamatyti tik kai kurias rungtynių atkarpas. Jį ypač džiugiai nuteikia sirgalių emocijos: girdėdamas visą salę ošiant tokiu garsu, kad, regis, tuoj trūks ausų būgneliai, nejučia ir pats užsikrečia pakilia nuotaika.
E.Abraškevičius šiek tiek graužiasi tik dėl vieno – kad šiuo metu negali skirti pakankamai laiko savo žmonai, besilaukiančiai jųdviejų pirmagimio. Mažylio atėjimo į pasaulį laukiama mažiau nei po dviejų mėnesių. “Žmona manęs nemato, bendraujame telefonu. Ji nesitikėjo, kad būsiu toks užsiėmęs, bet visada žinojo mano krepšinio fanatizmo lygį, – juokiasi E.Abraškevičius. – Na, bet ilgainiui krepšinio aistros nurims ir po čempionato lauksime jau kito džiaugsmo.”

Savanoris – kas ketvirtas lietuvis

Ne visi savanoriai yra pametę galvą dėl krepšinio. Štai vienas vyriausių čempionato savanorių 63-ejų metų kaunietis Edmundas Galvydis, iki pensijos dirbęs žemėtvarkos srityje, yra prisiekęs orientacininkas ir slidinėjimo mėgėjas (kaip pats juokauja, tai kur kas rimtesnės sporto šakos nei krepšinis), o Lietuvą apėmęs krepšinio ažiotažas jį ir džiugina, ir verčia pavydžiai pyktelėti. “Krepšinis, krepšinis, krepšinis… Regis, kitų sporto šakų Lietuvoje nėra. Aišku, aš irgi nesu jam visiškai abejingas – juk kaunietis, bet dėmesio šitam sportui galėtų būti ir mažiau”, – nepiktai, tik griežtokai savo požiūrį dėsto E.Galvydis.
Vis dėlto šalį apėmusi krepšinio karštinė nejučia įtraukė ir E.Galvydį, nes jis nusprendė dalyvauti savanorių atrankoje, o galiausiai buvo ir atrinktas. Dėl čempionato pensininkas net nutraukė šeimos atostogas Labanoro girioje. Vyras juokauja, kad jam, daug laisvo laiko turinčiam “seneliui”, tiesiog suteikė galimybę pasireikšti ir šiek tiek paįvairinti gyvenimą. E.Galvydis čempionate atsakingas už spaudos konferencijų salės priežiūrą, todėl jam tenka bendrauti su žiniasklaidos atstovais, palydėti ir išlydėti trenerius ir kt. “Tikrai įdomu. Žmona gal ir norėtų, kad vyras visą laiką sėdėtų namie, bet kai jis išvyksta, dar brangesnis pasidaro”, – sakė pajuokauti mėgstantis E.Galvydis.
“EuroBasket 2011″ savanorių grupės vadovas A.Marcinkus pabrėžia, kad savanoriai yra viena svarbiausių čempionato grandžių, jie atlieka didžiulį, bet ekonominiu požiūriu sunkiai įvertinamą darbą. Kiek lėšų pavyko sutaupyti į organizacinį darbą įtraukus pusantro tūkstančio savanorių – kokia jų darbo ekonominė vertė, paaiškės nebent po čempionato, nes iki šiol to apskaičiuoti nebuvo mėginama. “Sirgaliai, krepšininkai, treneriai, teisėjai, žurnalistai – visais jais reikia pasirūpinti, suteikti maksimalų komfortą, kad jie galėtų mėgautis reginiu. Savanorių indėlis čia ypač svarbus”, – teigia A.Marcinkus.
Eurobarometro duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvauja 24 proc. lietuvių. Tai atitinka ES vidurkį. Vis dėlto daugiausiai gyventojų dalyvauja vienkartinėse akcijose. Pavyzdžiui, į pastarąją “Maisto banko” maisto produktų skurstantiesiems dalijimo akciją įsitraukė per 6 tūkst. savanorių, o nuolatinei savanoriškai veiklai dauguma lietuvių laiko dar neranda.

Ar dalyvaujate savanoriškoje veikloje? (proc.)
Taip Ne Nežino / neatsakė

Nyderlandai    57    43
Danija    43    57
Suomija    39    61
Vokietija    34    65    1
Airija    32    67    1
Estija    30    70
Prancūzija    24    76
Lietuva    24    76
Latvija    22    77    1
Bulgarija    12    85    3
Portugalija    12    87    1
Lenkija    9    90    1

Šaltinis: Eurobarometras

Kokiose srityse, jūsų manymu, savanoriai labiausiai reikalingi? (proc., galimi keli atsakymai)

Slaugant    70
Teikiant socialinę bei psichologinę pagalbą    53
Teikiant pagalbą stichinių nelaimių atvejais    51
Saugant ir tvarkant aplinką    46
Padedant organizuoti kultūros, sporto ir laisvalaikio veiklą bei renginius    23
Vykdant švietimo veiklą    14
Sunku pasakyti / neatsakė    1

Šaltinis: “Vilmorus”

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/cempionato-virtuve-stebi-pusantro-tukstancio-savanoriu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.