Likus mažiau nei metams iki rinkimų valdančioji dauguma surėmė špagas dėl savo elektorato interesų: konservatoriai žūtbūt gins pensininkus, liberalai – dirbančiuosius.

Pastarąsias porą savaičių verslas ir gyventojai negali atsikratyti slogaus deja vu įspūdžio: priartėjus didžiosioms metų šventėms, ir vėl prapliupo kalbos apie naujus mokesčius, prasidėjo karštligiška milijardo paieška, chaotiški vienas kitam prieštaraujantys siūlymai, pjautynės Seime ir visiška migla, aptraukusi mūsų gyvenimą vos po poros savaičių. Netgi ta pati retorika – Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pažadas per naktį parengti įstatymo projektus dėl prabangos apmokestinimo. Iš 2008 m. naktinės mokesčių reformos pasekmių politikai taip ir nepasimokė – diskusijoms su visuomene ir vėl nėra nei laiko, nei noro.
Vis dėlto skirtumų esama – šįkart kova su viešųjų finansų deficitu jau įgavo priešrinkiminį prieskonį. Pasismailinę liežuvius, politikai pradėjo poravimosi šokį aplink savo rinkėjus. Konservatoriams iš pradžių viskas ir vėl atrodė paprasta: reikia sumažinti biudžeto skylę ir atkurti sumažintas pensijas? Kelkime PVM dviem ar trimis procentiniais punktais. Juk tradiciškai konservatorių rinkėjais laikomi vyresnio amžiaus žmonės. O visą naštos vežimą tegu ir vėl tempia dirbančioji visuomenės dalis. Tik ar nevirstų ji nusiplūkusiu darbiniu arkliu?
Lietuvoje 981 tūkst. privačiame versle dirbančių gyventojų išlaiko likusius du milijonus: tarp jų 934,2 tūkst. pensininkų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją (iš jų 698 tūkst. yra senatvės pensininkai), 521 tūkst. vaikų, 240 tūkst. bedarbių. Dar pridėkime neįgaliuosius, studentus, valstybinį sektorių, kuriam lėšos atseikėjamos iš verslo sumokėtų mokesčių. O juk mažėjo ne tik pensijos – mažėjo ir darbuotojų atlyginimai.

Prezidentė bando apsėsti dvi kėdes

Šįkart tokiam konservatorių planui ryžtingai pasipriešino koalicijos partneriai – liberalusis flangas, pasiryžęs ginti dirbančiuosius ir verslą. Išsikovoję, kad PVM tarifo didinimas nebebūtų svarstomas, liberalai įtariai sutiko kiekvieną konservatorių siūlomą naują mokestį ir netgi apkaltino juos susimokius su socialdemokratais dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus sustabdymo. Kas paskatino tokį staigų Lietuvos politinių partijų grįžimą prie ideologinių vertybių? Politologai šiuo atveju įžvelgia ne tiek ištikimybę vertybėms, kiek ruošimąsi rinkimams, iki kurių liko mažiau nei metai.
„Kol kas vertybinių diskusijų nematyti – tik orientacija į elektoratą. Liberalų poziciją gal ir galima sieti su ideologine nuostata, kad esant poreikiui mažinti deficitą turi būti mažinamas paskirstymas per biudžetą, o ne didinamas keliant esamus ar įvedant naujus mokesčius. Tačiau kitais atvejais nesu tikras, ar ideologija tokia svarbi. Tiesiog vyksta priešrinkiminė parodomoji diskusija, kurioje politikai įsivaizduoja, kad bus pastebėti įprastų rinkėjų grupių“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Liberalų partijoms apginti rinkėjų interesus yra mirties ir gyvybės klausimas – jie susiskaldę, jų daug, dėl to liberalams reikia iš anksto pradėti rinkimų agitaciją, mėginti susigrąžinti elektoratą“, – priduria Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.
2008 m. liberalai nusileido mokesčių didinimui ne tik dėl to, kad reikėjo greitų sprendimų ir ekonominė padėtis buvo sudėtingesnė nei dabar, – jų tuomet dar laukė ilga kadencija. Rinkėjų atmintis trumpa, tačiau šįkart viskas kitaip – iki rinkimų rudenį jos tikrai užteks.
Politologai linkę įžvelgti populizmo elementų ir silpnųjų gynėjos vaidmenį užėmusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimuose, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita ir reikalaus atkurti pensijas 100 proc. „Prezidentė nori sėdėti ant dviejų kėdžių – ir būti gera pensininkams, ir kad dabartinė koalicija nesugriūtų. Stengiasi išlaikyti distanciją, palikdama didįjį santykių aiškinimąsi koalicijos partneriams“, – prezidentės laikyseną komentuoja A.Krupavičius.
R.Vilpišauską D.Grybauskaitės elgesys stebina, nes jos retorika labiau priešinanti visuomenę, nei telkianti: prezidentė pareiškia, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita, o rimtų alternatyvų, kaip padengti deficitą, nepasiūlo. „Šioje diskusijoje pasigendu rimtų alternatyvų su jų pranašumais ir trūkumais svarstymo“, – apgailestauja R.Vilpišauskas.

Mažai valstybei per daug ambasadų

Vienintelis dalykas, dėl kurio šiandien visi sutinka, – reikia karpyti biudžeto išlaidas. Visoms ministerijų kuruojamoms sritims, išskyrus krašto apsaugą, išlaidos bus mažinamos 4 proc. Tiek rezervo tikrai įmanoma rasti – Švietimo ir mokslo ministerija žada atidėti remonto darbus, atsisakyti dalies renginių. Susisiekimo ministerija ketina taupyti iš Kelių fondo lėšų. Ūkio ministerija, „Veido“ duomenimis, planuoja rėžti nuo turistinių projektų.
Dar daugiau rezervų taupyti ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis mato Užsienio reikalų ministerijoje (URM). „Mes esame špyga pasaulyje, tačiau beveik kiekvienoje valstybėje turime po ambasadą. Net kai kurios Vakarų valstybės mažina ambasadų skaičių ir jų išlaikymą, nes jis labai brangus. Ką jau kalbėti apie URM statybas, kurios tęsiasi dešimt metų ir baigiamas užstatyti visas kvartalas“, – stebisi E.Vilkelis.
Šie karpymai leis sutaupyti apie 600 mln. Lt. Pagal Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, kuris svarstomas Seime, 250 mln. Lt planuota sutaupyti pensijas atkuriant 50 proc., o dar 150 mln. Lt – sumažinus „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų išlaidas.
Tačiau siūlymus grąžinti ne visą, o tik pusę žadėto pensijų dydžio užprotestavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Seimo pirmininkė Irena Degutienė tarp kitų idėjų, kaip surinkti trūkstamų pinigų pensijoms, pasiūlė įvesti prabangos mokesčius. Planuojama, kad bus apmokestintas brangus nekilnojamasis turtas ir brangūs automobiliai. Ekonomistai dėl šių mokesčių naudos nusiteikę skeptiškai, o Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ironizuoja, kad dar reikėtų apmokestinti ir auksinius dantis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas taip pat pripažįsta, kad šie du prabangos mokesčiai biudžetą papildytų tik iki 100 mln. Lt.
Alternatyvius siūlymus Vyriausybei teikia šalies ekonomistai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir dalis kitų ekonomistų siūlo valstybei daugiau nei 700 mln. Lt susirinkti pardavus valstybės turtą – poilsio namus ir dalį valstybinių įmonių akcijų. Tačiau E.Vilkelis, sutinkantis, kad žinybų poilsio namai – sovietinis reliktas, kurį būtina parduoti, abejoja, ar dabar tam tinkamas tikslas ir laikas. „Nepalaikau turto pardavimo pravalgymui. Geras šeimininkas pardavęs turtą ne pravalgo, o investuoja pinigus“, – primena ekonomistas.
E.Vilkelis siūlo Vyriausybei nepamiršti kovos su šešėliu, iš kurio tikrai galima ištraukti ne vieną milijoną litų. Dar viena erdvė mažinti išlaidas – laikinas įvairių priedų ir priemokų mokėjimų sustabdymas. Nors Vyriausybė trejus metus deklaruoja visuotinį taupymą, valdininkai randa būdų pamaloninti vieni kitus premijomis. Kaip pranešė BNS, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų tarnautojams už papildomus darbus priskaičiuota per 70 mln. Lt priemokų. Taigi deklaruojamas solidarumas su visuomene pagaliau galėtų virsti tikrove.
O Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis siūlo šį sunkų laikotarpį tikslingiau panaudoti ES lėšas socialinėms reikmėms – pasirengimui spręsti problemas, o ne tiesioginiam paslaugų ir pagalbos teikimui. Beje, ekspertas mano, kad iš anksto planuojant ir analizuojant dar būtų galima nemažai sutaupyti ir viešojo sektoriaus išlaidų.

Į “Veido” klausimus atsako Algirdas Šemeta, eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu

VEIDAS: Finansų ministerijai sumažinus kitų metų BVP augimo prognozes, tarp valdančiosios koalicijos užvirė diskusijos, kaip gauti papildomą milijardą litų. Kokios priemonės būtų efektyviausios, bet ir mažiausiai skausmingos visuomenei?
A.Š.: Reikia tik pasveikinti Vyriausybę už ryžtą įvykdyti savo biudžeto deficito sumažinimo įsipareigojimus kitais metais. Tai nelengva, žvelgiant į apkarpytas makroekonomines prognozes.
Pritariu ekspertų vertinimams, kad konsoliduojant biudžetą apie du trečdalius priemonių reikėtų įgyvendinti biudžeto išlaidų dalyje, o vieną trečdalį – pajamų dalyje. Diskusijos Lietuvoje eina teisinga kryptimi.
Be to, į mokesčių sistemą turime žiūrėti kaip į visumą. Lietuva Europoje išsiskiria gana dideliu darbo jėgos ir itin menku turto apmokestinimu. Turto mokesčius galima sumodeliuoti taip, kad jie suteiktų mokesčių sistemai daugiau progresyvumo, kartu sustiprintų solidarumą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.
VEIDAS: Visi sutaria dėl išlaidų karpymo. Kur matytumėte taupymo potencialą, o kokių sričių, Jūsų nuomone, negalima būtų liesti?
A.Š.: Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia išlaikyti priemones, skatinančias ekonominį augimą, tai yra nekirsti tos šakos, ant kurios sėdime. ES lėšos sudaro didelę nacionalinio biudžeto dalį. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti konkurencingumą, inovacijas skatinantiems projektams. Tam, kas kurtų pridėtinę vertę ir duotų realią naudą. ES fondus reikia išnaudoti kaip platformą ekonomikos atsigavimui. Todėl būtų neracionalu karpyti nacionalinio finansavimo dalį, būtiną šių fondų panaudojimui.
VEIDAS: Kaip galimai recesijai ruošiasi kitos šalys?
A.Š.: Visos Europos šalys, su keliomis išimtimis, imasi griežtų taupymo priemonių. ES yra tik keturios šalys, kurioms netaikoma vadinamoji perviršinio deficito procedūra, – tai Estija, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija.

Valstybę išlaiko 30 proc. gyventojų
Gyventojų grupė    Skaičius, proc.

Užimtieji (nuo 15 metų) privačiame sektoriuje    30,1 (981,7 tūkst.)
Užimtieji valstybiniame sektoriuje    12,2 (397,3 tūkst.)
Bedarbiai    7,4 (239,8)
Neaktyvūs gyventojai (nuo 15 m. – pensininkai, neįgalieji, studentai)    34,3 (1,12 mln.)
Vaikai (iki 15 m.)    16 (521 tūkst.)

Iš viso: 3,25 mln.

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2011 m. III ketvirtis