Baltarusijos opozicijos atstovai ketvirtadienį Vilniuje sakė laukiantys solidarios Europos Sąjungos (ES) pozicijos dėl situacijos šalyje po prezidento rinkimų ir aiškino, kad kalėjime politinius kalinius laikanti šalis nusipelno “visų priemonių”.

“Mes manome, kad dėl situacijos, kai nekalti žmonės sėdi kalėjime, turi sulaukti visų priemonių – diplomatinių, politinių, ekonominių. Kokios tos priemonės, mes nesiimame diktuoti ar siūlyti šalims, jos puikiai žino, ką ir kaip gali daryti”, – ketvirtadienį Vilniuje per spaudos konferenciją kalbėjo kampanijos “Už sąžiningus rinkimus” vadovas Sergejus Kaliakinas.

Jis pabrėžė, kad su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka negali būti deramasi dėl politinių kalinių, nes tai nesąs derybų klausimas.

“Politinių kalinių paleidimas yra ne derybų klausimas – kaip kai kas įsivaizduoja, kad pervesime tris milijardus Lukašenkai štai ir paleis tris. Taip nekalbama. Kalba čia turi būti apie tai, kad be paleidimo visų politinių kalinių jokie kontaktai, projektai ir programos neįmanomi”, – dėstė jis.

“Mes nesame fantastai, mes suprantame, kad visų pirma mes – ne Europos Sąjungoje, daug sankcijų, kurias būtų galima pritaikyti bendrijos šaliai, Baltarusijoje nepritaikomos”, – pridūrė opozicijos aktyvistas.

Buvęs politinis kalinys Aleksandras Kozulinas per spaudos konferenciją savo ruožtu svarstė, kad jo paleidimą lėmė solidari užsienio šalių pozicija.

“Šiandien labai svarbu, kad dėl žmonių, kurie šiuo metu visiškai nepelnytai atsidūrę kalėjime, pasisakytų visas pasaulis, Europa. Galiu pasakyti, kad išbuvau kalėjime dvejus su puse metų ir jeigu ne tarptautinis solidarumas, žiauri Europos Sąjungos pozicija ir Amerikos ekonominės sankcijos, aš ir šiandien būčiau kalėjime. Visiškai suprantama, kad šiandien negalima su diktatoriumi derėtis”, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą apie 10 metų trukusios Baltarusijos izoliacijos klaidingą politiką, S.Kaliakinas sakė, kad izoliacija tebuvo mitas.

“Mes nemanome, kad apskritai buvo kokia nors izoliacija, tuo labiau sankcijos Baltarusijai, tai mitas, nieko tokio nebuvo, buvo priešingai”, – aiškino jis.

Pasak S.Kaliakino, D.Grybauskaitės laikysenos Baltarusijos atžvilgiu jis nevertinantis kaip oficialios Lietuvos pozicijos.

“Kiek aš suprantu, D.Grybauskaitės pareiškiami nėra oficiali Lietuvos pozicija, ji nebuvo išsakyta taip, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos parlamento ar Vyriausybės pozicija”, – kalbėjo jis.

Per spaudos konferenciją, be kita ko, opozicijos atstovai aiškino, kad gruodžio pabaigoje vykusių Baltarusijoje prezidento rinkimų rezultatai buvo klastojami, o po jų kilusios riaušės esą buvo iš anksto suplanuota provokacija.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino palaikantis sankcijų įvedimą Baltarusijai.

“Tai atnaujinimas sankcijų prieš režimą ir neįleidimas visų tų, kurie dalyvavo represijose, jų įtraukimas į juoduosius sąrašus”, – galimas sankcijas vardijo E.Zingeris.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) biuro Minske mandato nepratęsimas rodo Baltarusijos nenorą kalbėtis.

Tuo metu apskritai baltarusių tautos atžvilgiu, pasak E.Zingelio, reikia siekti atvirų durų į Europos Sąjungą politikos.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami pagal Baltarusijos BK 293 straipsnį (masinės riaušės), kuriuo remiantis jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.