Lietuvoje gajus mitas, kad bankai susižeria milijonus brangiai apmokestindami verslininkus, suteikiančius galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Ir nors Lietuvoje verslininkai už kiekvieną pervedimą bankams iš tiesų sumoka gerokai daugiau nei, tarkime, Latvijoje ar Estijoje, bankai aiškina iš to nepasipelną.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų išduodamų debetinių ir kreditinių kortelių sąnaudos yra netgi didesnės nei iš jų gaunamos pajamos. “Debeto kortelių sąnaudų padengimas pajamomis siekia 75 proc., kredito kortelių (įskaitant ir pajamas už suteiktą kredito limitą) – 99 proc.”, – teigia Lietuvos banko atstovai.
Vis dėlto tai menka paguoda verslininkams: jie puikiai suvokia, kad pirkėjai iš tiesų tampa vis reiklesni ir tikisi galimybės atsiskaityti kortelėmis ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet jau ir nedidelėse kaimo parduotuvėlėse. Štai kodėl tiek atsiskaitymų kortelėmis skaičius, tiek kortelėmis sumokamos sumos per metus Lietuvoje kasmet padidėja apie 20 proc.
Vien pernai galimybė atsiskaityti kortelėmis atsirado, tarkime, spaudos kioskuose, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose, taksi automobiliuose, poliklinikose, bibliotekose ir kt.
Užtat kai kurios degalinės, nedidelės parduotuvės, net soliariumai ima elgtis priešingai: vieni grynaisiais pinigais atsiskaitantiems pirkėjams taiko nuolaidas, kiti nustato sumą, iki kurios už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes atsiskaitymas kortelėmis jiems – per sunki finansinė našta, kuri, atsižvelgiant į įmonės dydį, gali siekti 1–3 proc. nuo kiekvieno mokėjimo sumos.