Krokuvoje šį rudenį atidaryta bent dešimt naujų airiškų barų, kur, nelygu gimtoji vieta ir skonis, airiai gali skanauti kur kas pigesnį nei tėvynėje “Guiness” arba “Murphy” alų. Be to, airių čia išskėstomis rankomis laukia ir drabužių, avalynės ar suvenyrų parduotuvėse.

Veikiausiai ir santechnikos parduotuvės – taip pat, nes vietoj pašaipiai socialinėse reklamose prieš kelerius metus vaizduoto Lenkijos santechniko dabar galima nutapyti airį su lenkišku veržliarakčiu kišenėje.

Skaičiuojama, kad iki 2012 m. pradžios svetur emigruos apie 100 tūkst. darbo netekusių ar nerandančių airių. Daugiausia – į anglakalbes šalis, tokias kaip Didžioji Britanija, JAV, Kanada ar Australija. Tačiau ketvirta populiariausia šalis, kurioje airiai tikisi rasti darbo – Lenkija.

Štai toks tiesioginis posakio, jog bet kuri lazda turi du galus, išsipildymas realiame gyvenime. Mat airiai atsidūrė tokioje prastoje ekonominėje situacijoje, kokioje lenkai nebuvo net sunkiausiu krizės laikotarpiu.
Pasirodo, nedarbo lygis Airijoje šiuo metu siekia 13,6 proc. ir yra didžiausias Europoje, o apie darbuotojų atleidimus viena po kitos ir toliau praneša stambiausios Airijos kompanijos.

Štai spalio 21-ąją kelios didelės korporacijos, tarp jų IBM ir skrydžių bendrovė “Shannon Airspace” pranešė apie reorganizaciją Dublino ir Klaros miestuose. Manoma, jog tai gali reikšti iš karto kelių tūkstančių darbuotojų atleidimą.

Be to, po kelis šimtus darbuotojų rengiasi atleisti ir kompanijos “Fine Gael”, “UTC Fire and Security”, kiti didieji darbdaviai.

Padėtis kritiška

Kaip teigia leidinio “Financial Times” analitikai, jei Airijos situacija ištiktų kokią didesnę ir įtakingesnę Europos šalį, mūsų žemyną ištiktų finansinis krachas. “Laimė, Airija maža ir niekam nesvarbi”, –  sarkastiškai konstatuoja ekonomistai.

Paaiškėjo, kad Airijos biudžeto deficitas dabar yra didžiausias visame pasaulyje ir šiemet bus didesnis nei 30 proc. BVP. Kitaip tariant, bus mažiausiai 10 kartų didesnis už ES šalims leidžiamą normą.

Be to, nuolat blogėja prognozės dėl Airijos ekonomikos. Dar liepą manyta, kad Airijos BVP šiemet augs 1 proc. Tačiau dabar aiškėja, kad greičiausiai nebus iš viso jokio augimo, tad metinis BVP pokytis gali būti lygus nuliui. Jei pasiseks.

O kur dar ir neišvengiama, ir kartu pražūtinga Airijos banko gelbėjimo operacija, prasidėjusi praėjusią savaitę. Didžiausias Airijos bankas “Anglo Irish bank” tik per plauką buvo išgelbėtas nuo bankroto, mat pranešė, jog nuo birželio pradžios, vos per 5 mėnesius, patyrė 8,2 mlrd. eurų, o per visus metus – 12,7 mlrd. eurų nuostolių – daugiausia per visą Airijos bankų istoriją.

Tad jam gelbėti iš vargano šalies biudžeto nuspręsta skirti dar 5 mlrd. eurų (šalia 25 mlrd. eurų, bankui skirtų per pastaruosius metus).

Kalti maži mokesčiai?

Vis dėlto, kokios yra ekonominių Airijos nelaimių priežastys? Airijos ekonomistas Michaelas Henniganas daro prielaidą, kad Airija sau duobę ėmė kasti dar tada, kai nusprendė tapti itin mažų mokesčių šalimi ir į ją masiškai ėmė plūsti užsienio korporacijos.

Tarkime, 1993-aisiais Airijoje korporacijų mokami mokesčiai siekė 40 proc., o dabar – vos 12,5 proc. ir yra patys mažiausi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, Airijai buvo padaryta išimtis ir leista Europos Komisijai nemokėti mokesčio už pajamas iš eksporto.

Viena vertus, tai lėmė tikrą Airijos ekonomikos suklestėjimą ir užsienio investicijų pritraukimą. Tačiau dabar ir vėl laikas prisiminti lazdą  dviem galais.

Kai kitos ES šalys baigia pamiršti krizę, Airija joje vis dar murkdosi, nes yra mažiausiai mokesčių surenkanti Europos valstybė, kurios biudžetas – kaip kiauras, taip kiauras.

“Tapti mokesčių rojumi – geras sumanymas, siekiant pritraukti užsienio kapitalą, tačiau prieš 17 metų buvo gerokai persistengta ir mokesčiai sumažinti iki ribos, kai tai tampa nuostolinga valstybei”, – įsitikinęs ekonomistas M.Henniganas.

Be to, kadangi nuolat trūksta pinigų, Airija priversta gausiai skolintis. Tad manoma, jog 2012 m. pabaigoje valstybės skola sieks jau 105 proc. BVP, o skolos tvarkymo mokesčiai sudarys apie 5 proc. BVP. Tad šeštadalis visų valstybės pajamų bus atiduodama vien kreditorių palūkanoms padengti.