JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė nustatęs aiškius ir nedviprasmiškus uždavinius kovinę misiją Libijoje vykdančioms Amerikos pajėgoms: ji turi būti ribota, trukti kelias dienas, o ne savaites, o jos tikslas – apsaugoti civilius gyventojus.

Tačiau padėtis susiklostė kitaip. Nepraėjus nė savaitei nuo šios kampanijos pradžios, ją aptemdė neaiškumas, klausimai dėl vadovavimo ir uždavinių paskirstymo, tuo tarpu taikūs žmonės šioje Šiaurės Afrikos šalyse tebežūsta.

Pentagonas tvirtina didžiojoje Libijos dalyje sėkmingai palaikantis neskraidymo zoną, dėl kurios į orą negali pakilti šalies lyderio pulkininko Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pasenę karo lėktuvai. Tačiau Tripolio režimo tankai ir kariai tęsia atakas prieš civilius gyventojus.

Vašingtono administracija siekia slopinti šiuo metu vykstančius ginčus dėl vadovavimo, tikindama, jog visos problemos bus greitai išspręstos – galbūt jau ateinantį savaitgalį.

Tačiau kai kam abejonės neišsisklaido.

“Viskas dar gali labai greitai išsispręsti mūsų naudai. Tačiau kad taip nutiktų, turime panaudoti daug intensyvesnę karinę jėgą”, – sakė buvęs JAV Valstybės departamento vyriausiasis derybininkas Artimuosiuose Rytuose Aaronas Davidas Milleris (Aronas Deividas Mileris) dirbęs tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose.

“Tačiau žinant mums kylančias kliūtis ir mūsų pačių abejones, man neatrodo, kad esame pasiruošę tai padaryti”, – pridūrė A.D.Milleris, šiuo metu dirbantis ekspertu užsienio politikos analizių institute – Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) centre.

“Panašu, kad šiuo metu klostosi pato padėtis, kuri ne per labiausiai žeidžia Kadhafi stovyklą”, – aiškino jis.

Prezidentas taip pat patiria Kongreso skeptikų spaudimą.

Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) savo laiške B.Obamai nurodė, kad jis ir kiti politikai “susirūpinę, jog JAV kariniai ištekliai skiriami šiam karui, neišaiškinus Amerikos žmonėms, Kongresui ir mūsų kariams, kokia misija vykdoma Libijoje ir koks Amerikos vaidmuo įgyvendinant šią misiją”.

J.Boehneris pridūrė, kad B.Obama iki šiol yra išsakęs tik “ribotų, kai kada prieštaringų komentarų” dėl šių veiksmų.

Taip pat susidaro vaizdas, jog JAV vadovas taip pat nepakankamai bendrauja su savo kariuomenės vadais. B.Obama ne kartą pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos tėra vienos iš daugelio veikėjų tarptautinėje koalicijoje. Tačiau iš Amerikos generolų ir admirolų pasisakymų spaudos konferencijose galima suprasti, kad šiam šou vadovauja Pentagonas – bent jau laikinai.

Iki šiol amerikiečiai buvo atsakingi už daugumą aviacijos atakų prieš taikinius Libijoje. Nuo trečiadienio vakaro Amerikos karo lėktuvai atliko 113 reidų, kurių per šį laikotarpį iš viso surengta 175, kontradmirolas Geraldas P.Hueberis (Džeraldas P.Hiuberis) informavo žurnalistus iš JAV karinio vadovavimo laivo, plaukiojančio Viduržemio jūroje.

Iš šio kariškio pasisakymo galima suprasti, kad misija Libijoje gali ilgokai užsitęsti.

“Neturime jokių duomenų, kad Kadhafi pajėgos laikosi Jungtinių Tautų (JT) 1973-osios rezoliucijos”, leidžiančios nustatyti neskraidymo zoną ir reikalaujančios, kad vyriausybės pajėgos atsitrauktų iš gyvenamųjų centrų, sakė JAV operatyviniam štabui vadovaujantis kontradmirolas.

“Dabartiniai mūsų žvalgybos duomenys rodo, kad nėra jokių Kadhafi pajėgų traukimosi ženklų”, – pridūrė G.P.Huebneris.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) neabejotinai atsižvelgė į daugelio savo karo vadų nuomonę, prieš kelias savaites pareiškęs, kad neskraidymo zonos palaikymas yra sudėtinga didelio masto operacija, prilygstanti karo paskelbimui, o galimybė ją sėkmingai įgyvendinti abejotina.

R.Gatesas, kuris trečiadienį apsilankė Kaire, sakė negalintis prognozuoti, kad tarptautinė koalicija galės atšaukti neskraidymo zoną Libijoje, tačiau užsiminė, kad JAV vadovavimą šiai operacijai gali perduoti jau ateinantį šeštadienį. Pentagono vadovas pridūrė, jog niekas nemano, kad ši operacija truks tik dvi ar tris savaites, bet negalėjo atsakyti, kokiu būdu ji galėtų būti užbaigta.

Kol kas Jungtinės Valstijos lieka vadovauti jau penkias dienas vykstančiai operacijai, nors tiksliai nežinoma, kas ir kada perims jos vairą. Dabar dėl šio klausimo tariamasi NATO būstinėje Briuselyje.

JAV pageidauja, kad Aljansas perimtų strateginį ir taktinį vadovavimą koalicijos pajėgoms. Jungtinių Valstijų, taip pat Europos, arabų ir Afrikos šalių pareigūnai taip pat buvo pakviesti į ateinantį antradienį Londone vyksiantį susitikimą, kuriame tikimasi aptarti svarbiausius politinius ir logistinius šios misijos aspektus.

Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre dirbantis Afrikos politikos ekspertas Richardas Downie (Ričardas Daunis) sako nesitikėjęs, kad JAV iki šiol vadovaus operacijoms Libijoje.

“Manau, šiuo atveju visiems veikėjams kyla daug sunkumų koordinuojant savo veiksmus, – nurodė jis. – Akivaizdu, kad jie kol kas nėra įsitikinę, ar tai pavyks išspręsti. Juo ilgiau bus sprendžiama, juo keblesnėje padėtyje atsiduria Jungtinės Valstijos. Artimiesiems Rytams susidaro ne pats geriausias vaizdas, kai JAV iki šiol tebėra šios operacijos priešakys ir centras.”

B.Obama atmetė galimybę siųsti JAV karius į sausumos pajėgų operacijas Libijoje ir šią poziciją pakartojo duodamas interviu ispanų kalba transliuojančiai televizijai “Univision”.

Baigdamas kelionę po Lotynų Ameriką, JAV vadovas pareiškė, kad sausumos pajėgų operacijų klausimas visiškai nesvarstytinas, net jeigu oro smūgiai nenulems M.Kadhafi režimo pabaigos.

Paklaustas, kaip galėtų būti užbaigta tarptautinės koalicijos misija, B.Obama aiškios vizijos nepateikė.

“Užbaigimo strategija bus (pradėta) įgyvendinti šią savaitę – ta prasme, kad mes atsisakysime daug aktyvesnių pastangų formuoti aplinką, – sakė jis. – Toliau atliksime pagalbinį vaidmenį: vykdysime elektroninės kovos priemones, žvalgybą ir kitus vien mums būdingus vaidmenis, tačiau tai yra tarptautinė misija, kurios uždaviniai nustatyti Saugumo Tarybos rezoliucijoje”.

Misijos vadovams dar reikia išspręsti daug strateginių klausimų. Pavyzdžiui, jeigu sukilėliams pavyktų atnaujinti karinį puolimą, ar koalicijos pajėgos teiktų palaikymą iš oro, jeigu kovotoja užiminėtų teritorijas arba atakuotų vyriausybės pajėgas?

“Negali būti nieko pavojingiau koalicijos pastangų veiksmingumui nei nesutarimas, kodėl mes ten dalyvaujame ir ką ketiname nuveikti”, – pareiškė buvęs JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas).

Tuo tarpu JAV diplomatijos vadovė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ragina neprarasti kantrybės.

Trečiadienį ji sakė žurnalistams, kad per mažai dėmesio skiriama iki šiol didžiausiai per operacijas Libijoje pasiektai sėkmei – jog Bengazyje pavyko išvengti humanitarinės krizės.

Tačiau H.Clinton pripažino: “Iššūkių išlieka, kol Kadhafi siunčia savo pajėgas pulti savo žmones”.