"Veido" archyvas

2050 m. Kinija daugiausiai gyventojų turinčios šalies titulą perduos Indijai, kurioje gyvens 1,7 mlrd. žmonių, tuo metu Lietuvoje bus likę tik 2,7 mln. gyventojų.

XX a. pradžioje Žemėje gyveno 1,6 mlrd. žmonių, o pabaigoje šie skaičiai susikeitė – baigiantis šimtmečiui pasaulyje buvo jau 6,1 mlrd. gyventojų.

Kad 1930 m. gyventojų skaičius pasiektų du milijardus, prireikė 130 metų. Trečiasis milijardas prisidėjo jau po 30 metų, o dabar milijardu gyventojų Žemėje padaugėja kas 12 metų. Tai apskaičiavo JAV gyventojų informacijos biuras. Šio biuro mokslininkai prognozuoja, kad septyni milijardai gyventojų pasaulyje bus 2011-aisiais, o aštuoni – 2024-aisiais.

Ne paslaptis, kad gyventojų sparčiausiai daugėja trečiojo pasaulio šalyse. 2010 m. pasaulyje yra 6,89 mlrd. gyventojų, iš kurių 1,23 mlrd. išsivysčiusiose, o 5,65 mlrd. – mažiau išsivysčiusiose valstybėse. Šiuo metu pasaulyje per minutę gimsta 267 kūdikiai, iš kurių 27 – šeimoms išsivysčiusiose šalyse, o 240 – mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Beje, po keturiasdešimties metų daugiausiai gyventojų turinčių šalių dešimtukas persirikiuos. 2050 m. iš pirmos vietos pagal gyventojų skaičių Kiniją išstums Indija, kurioje po keturių dešimtmečių bus 1,748 mlrd. gyventojų. Iš didžiausių šalių dešimtuko iškris Rusija ir Japonija, o į jį pakils Etiopija ir Kongo Demokratinė Respublika.

Dėl didelio gimstamumo Afrikos šalys dabar yra jauniausios pasaulyje valstybės, kuriose gyventojų iki 15 metų yra daugiausiai: štai Nigerijoje gyventojai iki 15 metų sudaro 50,1 proc., Ugandoje – 48,7 proc., Burkina Fase – 46,4 proc.

O Lietuvoje gyventojai iki 15 metų sudaro tik 15 proc. Tokią pat dalį jaunieji gyventojai užima ir Estijoje, Latvijoje dar mažesnę – 14 proc. Europos Sąjungoje jaunų gyventojų skaičiumi išsiskiria gal tik Italija, kurioje jaunuoliai sudaro net 31 proc.

Seniausia visame pasaulyje šalis, kurioje daugiausiai gyventojų, perkopusių 65 metus, – Japonija (22,6 proc.). Kitos devynios dešimtuko šalys yra Europoje – Vokietija (20,5 proc.), Italija (20,4 proc.), Švedija (18,3 proc.). Į dešimtuką patenka ir Latvija, turinti 17,4 proc. gyventojų, vyresnių nei 65 metų. Lietuvoje gyventojai, kurių amžius per 65 m., sudaro 16 proc.

JAV gyventojų informacijos biuras prognozuoja, kad senjorų išsivysčiusiose šalyse vis daugės – štai JAV vyresnių negu 65 metų gyventojų skaičius padvigubės ir nuo 40 mln. 2010-aisiais pasieks 89 mln. 2050-aisiais.

Neigiamos tendencijos

Taigi senstanti visuomenė tampa vis didesne našta dirbantiesiems. Tarkime, 1950 m. kiekvienam vyresniam nei 65 metų žmogui pasaulyje tekdavo dvylika 15–64 amžiaus dirbančiųjų, o iki 2010 m. šis rodiklis nukrito iki devynių. Didžiausias kritimas – išsivysčiusiose šalyse. 24-iose šalyse (tai daugiausia Europos šalys) vienam pensininkui tenka mažiau nei penki dirbantys žmonės. Žemiausias rodiklis Japonijoje, Italijoje ir Vokietijoje – trims dirbantiesiems tenka vienas pensininkas.

Iki 2050 m. visame pasaulyje šio rodiklio vidurkis nukris iki keturių, o Japonija turės patį mažiausią rodiklį – vienam pensininkui teks vienas dirbantis žmogus. Mažiau nei penki dirbantieji vienam pensininkui teks pusėje pasaulio šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Mūsų šalyje jau šiuo metu keturiems darbingiems žmonėms tenka vienas pensininkas, o 2050 m. vienam senjorui teks tik du dirbantieji.

Beje, prastai pasaulyje atrodome ne tik pagal šį rodiklį, bet ir pagal gyvenimo trukmę. JAV gyventojų informacijos biuro apžvalga rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena trumpiausių Europoje – 72 metai. Vyrai gyvena tik 66, o moterys – 78 metus. Blogesni rodikliai tik Baltarusijoje (vidutinė gyvenimo trukmė 70 metų), Moldovoje (70 metų), Rusijoje (68 metai) ir Ukrainoje (68 metai). O didžiojoje Europos dalyje gyvenimo trukmė dešimt metų ilgesnė nei Lietuvoje – 80 metų.