Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Šiandien Seime paskutinis lemiamas balsavimas dėl naujos AE statybos. Seimas balsuos dėl pataisų, kurios įtvirtins galimybę pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl investicijų į naujos AE statybą. Keletas kritiškų dalykų, vyksta debatai spaudoje, viešumoje. Premjere, apie juos trumpai. Visuomenėje kyla tam tikros diskusijos dėl konkretaus Koncesijos sutarties punkto, pagal kurį cituoju: „šalys sutaria ir Lietuvos Respublika užtikrina, kad joks visuomenės narys neturi teisės gauti Lietuvos Respublikai pateiktos informacijos apie projektą pagal galiojančius įstatymus dėl informacijos laisvės“. Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas, sako, kad tai – nematytas precedentas. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?

 

Aš tikrai nesiimu komentuoti, tą daryti turėtų teisininkai. Noriu priminti, kad čia dirbo geriausi tiek mūsų, tiek anglų teisės specialistai. Taip pat norėčiau pastebėti, kad dar nė apie vieną projektą tiek daug informacijos nėra pateikta, kiek apie šį projektą. Į tai dėmesį atkreipia net ir tokie nepriklausomi ekspertai kaip, pavyzdžiui, „Swedbanko“ analitikas Nerijus Mačiulis, kuris nesenai skelbtame savo tekste pabrėžia, kad kuo jau kuo, bet skųstis informacijos stoka yra visiškai nesąžininga. Galbūt yra daugiau problemų suvokti visą pateiktą informaciją. Tam, kad suprastum tokių projektų įgyvendinimą bei tokiam projektui parengtus dokumentus, verslo planą, reikia ir papildomų žinių, ir papildomo išsilavinimo.

 

Premjere, ar informacijos prieinamumas nebus pernelyg ribojamas? Yra net ir tokių epitetų kaip „valstybė valstybėje“?

 

Kai pasiklausau pačių įvairiausių epitetų apie šį projektą, tai kartais atrodo, jog būtų gerai, kad tie, kurie kritikuoja projektą, susipažintų bent jau su ta informacija, kuri yra pateikta. Kai girdžiu, kad, pavyzdžiui, tariamai „Hitachi“ technologijos yra pasenusios ar nesaugios, mane iš tikrųjų stulbina tas paprastas dalykas, kad žmonės, atrodo, net neperskaito, kad „Hitachi“ yra vienintelė kompanija, pastačiusi keturis 3+ kategorijos reaktorius. Tai yra vienintelė kompanija pasaulyje, kuri tokios kategorijos reaktorius stato. Noriu priminti, kad kategorijų aukštumas reiškia reaktorių saugumą. Šituos dalykus reikia matyti. Iš tos informacijos, kuri jau yra pateikta, galima daryti tikrai objektyvias ir labai racionalias išvadas. Pergyvenimai, kad teikiama per mažai informacijos, man atrodo visiškai nepagrįsti.

 

Bet informacijos ribojimas…

 

Dar sykį noriu pakartoti, kad informacija nėra ribojama ir jos yra tikrai labai daug. Kaip ir bet kokiuose komerciniuose susitarimuose, dalis informacijos, be abejo, yra konfidenciali. Ji yra pateikta Seimo nariams specialiame kabinete. Seimo nariai, norintys susipažinti ir turintys tam leidimą, gali labai nuodugniai susipažinti su visa informacija.

 

Premjere, kaip Jūs vertinate socialdemokratų balsavimą? Ar jis nedaro šio projekto rizikingo tęstinumo prasme? Socialdemokratai jo kol kas neremia. Jie yra pakankamai stipriose pozicijose ir po rinkimų gali formuoti Vyriausybę. Kaip vertinti šitą balsavimą?

 

Man sunku suprasti socialdemokratų, kurie patys stovėjo prie naujos atominės elektrinės pradinių idėjų lopšio dar 2005-2006 metais, logiką. Velionis Algirdas Brazauskas buvo tas Premjeras, kuris su kaimynais latviais ir estais pasirašė pirmuosius bendrus susitarimus ir pareiškimus. G.Kirkilo Vyriausybė rengė Atominės elektrinės įstatymą, numatantį, kad Lietuva turi statyti naują atominę elektrinę, kurį tuometinė Seimo dauguma priėmė. Šiandieninė laikysena man neatrodo labai racionali.

 

Kokia Jūsų versija, kodėl socialdemokratai taip elgiasi?

 

Sunku pasakyti, galbūt stoka atsakingos lyderystės partijoje, stoka gebėjimo matyti ilgalaikius tikslus, o ne vien tik šiandieninę rinkiminę situaciją. Tenka pastebėti, kad opozicijoje esanti Darbo partija yra žymiai racionalesnė. „Tvarkos ir teisingumo“ vienas iš ekonominės politikos lyderių Julius Veselka yra vienas iš didžiausių šio projekto rėmėjų ir entuziastų.

 

Paminėjote Darbo partiją. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris šiandien savo rašinyje klausia, ar vasaros atostogos Darbo partijos byloje yra kaip nors susijusios su parama atominės elektrinės įstatymui.

 

Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl teisėjai skelbia dviejų mėnesių atostogas, dviejų mėnesių pertrauką. Čia reikėtų klausti teismų.

 

Ar Jums tai atrodo normalu?

 

Aš nespėjau pasidomėti, ar pagal įstatymą teisėjai tikrai turi dviejų mėnesių atostogas. Šioje byloje ir analogiškai taip vadinamoje garsiojoje pedofilijos byloje vasarą yra paskelbta dviejų mėnesių pertrauka.

 

Kaip naujos atominės elektrinės projektas apsaugotas nuo tokių dalykų, kurie šią savaitę išlindo apie buvusią IAE vadovybę, pono Ševaldino komandą, t.y. žinios iš JAV Teisingumo departamento dėl galimo kyšininkavimo. Kiek ir kaip šitas projektas nuo tokių rizikų yra apsaugotas?

 

Tenka pastebėti, kad išaiškėję faktai apie buvusios IAE vadovybės galimus kyšininkavimo atvejus tikrai yra apgailėtini. Noriu pastebėti, kad 2009 – 2010 metais keitėme IAE vadovybę, norėdami įveikti neskaidrumą, galimus nusikaltimus.

 

Jūs žinojote tuos faktus jau anksčiau?

 

Galbūt nežinojome konkrečių faktų, bet matėme tam tikrą darbo ir veiklos stilių, kurį siekėme pakeisti. Tai ir padarėme. Dabar turime paveldėję nemažai problemų, ne tiktai šią paaiškėjusią kyšininkavimo istoriją, bet ir 2005 metais Ševaldino pasirašytas sutartis su „Nukem“ kompanija, kurios mums taip pat kelia didelį susirūpinimą, nes iš tiesų nėra apginti Lietuvos valstybės interesai, todėl vėluoja labai svarbių projektų įgyvendinimas. Norėčiau pastebėti, kad naujasis VAE projektas, mano įsitikinimu, bus skaidrus, kadangi šį projektą realizuos ne vien tik Lietuva, ne kokios nors vienos kompanijos lietuviška vadovybė. Projektą realizuos visi akcininkai kartu, įskaitant japonus bei potencialius regiono partnerius latvius, estus ar netgi ir lenkus, todėl elgtis kažkaip neskaidriai galimybių tikrai nebus.

 

Šiandien „Respublikai“ ponas Ševaldinas pripažįsta, neslepia ir sako, kad iš amerikiečių 55 metų jubiliejaus proga gavo brangų laikrodį. Atrodo, kad žmogus nieko blogo nemato tokiose dovanėlėse. Kaip Jums tokios reakcijos?

 

Dovanas reikia deklaruoti pagal galiojantį įstatymą. Kiek suprantu, bent jau iš aprašymų spaudoje, ne tik dovanos yra nustatytos kaip galimas korupcinis ar kyšininkavimo atvejis. Pinigų sumos, kurios yra minimos amerikiečių teisininkų išvadose, yra pakankamai ženklios. Aš nekalbu apie konkrečius asmenis, konkrečius įmonės vadovus, bet manau, kad ir mūsų teisėsaugininkai turės įvertinti tai, ką nustatė amerikiečių teisininkai. Galima tik stebėtis ir apgailestauti, kad tokie dalykai paaiškėja ne mūsų teisėsaugai, o tik tuomet, kai tai ištiria amerikiečių teisininkai.

 

Premjere, dėl kritiškos Europos Parlamento pozicijos kol kas dar nėra pranešimo, bet jo rengėjas rumunas Marianas Marinesku pakankamai kritiškai atsiliepia apie mūsų uždarymo efektyvumą ir sako, kad Lietuva panaudojo milijardą eurų, bet elektrinę galimą įjungti nors dabar. Ar sutinkate su šita kritika? Jūs minėjote, kad neefektyvumo yra ir pasirašytose sutartyse, ir išleidžiant pinigus.

 

Neturiu pagrindo abejoti, ar tie pinigai išleisti teisingai ir teisėtai. Noriu priminti, kad ES yra įsipareigojusi finansuoti Ignalinos AE uždarymą ir pati prižiūri tų pinigų panaudojimą. Pinigai panaudoti ne tiktai pačioje IAE, jos uždarymo ir ardymo darbuose, bet panaudoti ir Elektrėnuose statant ir naują elektrinės bloką, kuris šį rudenį bus oficialiai atidarytas. Mes taip pat nesame patenkinti vėluojančiais darbais, jau minėjau generalinį rangovą – kompaniją „Nukem“, kurios darbų tempai mūsų netenkina ir, deja, problemos yra užkoduotos sutartyse, kurios buvo pasirašytos nelabai atsargiai ir atsakingai.

 

Ką darysite, jei ES dviem trečdaliais nupjaus finansavimą?

 

Noriu priminti, kad IAE uždarymas yra bendras ES ir Lietuvos įsipareigojimas ir jeigu nebus tinkamai finansuojamas, tai tokiu atveju teks peržiūrėti ir visą uždarymo programą. Mes negalime nefinansuodami uždarymo, atlikti tų darbų, kuriuos yra būtina atlikti. Šiuo metu yra statomos specialios saugyklos, jų statybos darbai vėluoja, bet mes tikimės, kad galų gale tos saugyklų statybos bus užbaigtos. Ar toliau bus tinkamai finansuojami pačių reaktorių ardymo darbai, priklausys nuo sutarimo tarp visų ES valstybių. Mes negalime patys vieni įgyvendinti to, ką yra įsipareigojusi padaryti visa ES.

 

Bet ES sako, kad ji nėra numačiusi ar 20, ar 50, ar 100 proc. finansuoti uždarymą.

 

Sutartyje yra labai aiškiai parašyta, ta vieta galbūt netyčia nėra cituojama, bet ji taip pat yra labai svarbi – Lietuvai vienai finansuoti visus uždarymo darbus yra nepakeliama našta šalies ekonomikai. Tai štai ir vertinkim visą sutartį, visas aiškias nuostatas ir taps visiškai akivaizdu, kad sutarties nuostatos turi būti įgyvendintos. Jeigu kas nors galvoja, kad jos gali būti neįgyvendintos, tai Lietuva turi visas galimybes ginti savo teises, numatytas sutartyje.

 

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas vakar pareiškė, jog Vyriausybė nuo rugpjūčio 1-osios pakeldama minimalią algą iki 850 litų, pažeidė Darbo kodeksą, kuris numato, kad toks sprendimas gali būti priimtas su Trišalės tarybos siūlymu. A. Butkevičius sako, kad Jūsų Vyriausybė sužlugdė Trišalės tarybos veiklą. Kaip Jūs vertinate šitas paaštrėjusias įtampas su profesinėmis sąjungomis?

 

Jei klausytume pono Černiausko, atrodytų, kad būtų geriau iš viso nedidinti minimalios algos. Susidaro vaizdas, kad profesinės sąjungos būtų patenkintos jei ji nebūtų didinama ir tada būtų galima toliau daug ir garsiai kritikuoti Vyriausybę. Aš noriu pastebėti, kad artėjant Seimo rinkimams su kai kurių profsąjungų lyderiais mums sunku rasti racionalų sutarimą. To priežastimi, galbūt, yra ir tas paprastas faktas, kad ponas Černiauskas yra socialdemokratų rinkimų sąrašo 25-oje vietoje.

 

Manot, kad profsąjungos žaidžia rinkiminius žaidimus?

 

Aš konkrečiai kalbu apie poną Černiauską, kuris yra vienas iš žinomų profesinių sąjungų lyderių. Kai su juo šiuo metu tenka diskutuoti, tai kyla natūralus klausimas, su kuo mes čia diskutuojam – ar su profesinių sąjungų lyderiu, ar su socialdemokratų? Su socialdemokratais mes dažnai diskutuojame politiškai ir suprantame, kodėl jie priešinasi viskam, ką mes siūlome. Jie pasirinkę tokią rinkiminę taktiką. Neturėtų tapti tradicija, kad ir profesinės sąjungos, artėjant rinkimams, tampa vienos iš partijų priedėliu.

 

Laisvosios rinkos institutas sako, kad ekonomikai gali būti pražūtingas MMA indeksavimas – metodikos keitimas, dėl kurio turėtų apsispręsti Seimas. Kaip jūs vertintumėt idėjas indeksuoti MMA kartu su infliacija?

 

Indeksavimą, galbūt, galima būtų svarstyt ieškant kažkokių racionalių sprendimų, bet tame įstatymo projekte aš matau vieną labai rizikingą nuostatą, kad diskusijas dėl minimalios algos iš Vyriausybės ir Trišalės tarybos planuojama perkelti į Seimą ir jame priiminėti sprendimus, Be abejo, Vyriausybei su profsąjungomis, socialiniais parneriais ne visada pavyksta rasti sutarimą, ypač artėjant rinkimams, kai profesinių sąjungų atstovas nutaria dalyvauti opozicinės Socialdemokratų partijos rinkimų sąraše. Bet rinkimai vyksta kas ketveri metai, o jiems nevykstant – susitarimai Trišalėje taryboje yra pasiekiami. Vertinu tai, kad 2009-2010 metais mes gerai sutardavome matydami bendrus iššūkius, ekonomikos krizės įveikimo problemas, pasirašėme Nacionalinį susitarimą. Jeigu visi sprendimai persikels į Seimą, dialogas tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių gali tapti visiškai nereikšmingas.

 

Žmonėms kyla klausimas iš tų bendrų diskusijų dėl minimalios algos. Sakoma, kad ekonomika neleidžia kelti jos daugiau nei 50 litų. Latvijoje situacija panaši, bet jų ekonomika leidžia MMA mokėti beveik 1 tūkstantį, kaip tai paaiškintumėt, Premjere?

 

Galime paimti atskiras šalis, tarkime, Liuksemburgą ir pamatysime, kad ten dar didesnė. Tačiau žvelkime į paprastą ekonominę logiką. Minimali alga paskutinį karta buvo keliama 2008 metais. Kai Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, ištiko gili ekonominė krizė, vidutiniai atlyginimai ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse 2009-2010 metais krito pakankamai ženkliai. Tik dabar jie pradeda grįžti prie to lygio, kuris buvo 2008 metais. Minimalią alga didiname tikrai nemažai – 7-8 proc. Noriu pastebėti, kad šiais metais vidutinė alga tiek privačiame sektoriuje, tiek valstybės tarnyboje didės ženkliai mažiau.

 

Ačiū už pokalbį.