Rodos ūkininkų laukuose dar tik ima įsibėgėti javapjūtė, o ražienos ir sausa žolė vėl dega. Nors ši vasara itin karšta, bet yra gyventojų, kurie vis dar nesuvokia kokią žalą gamtai padaro žolės, ražienų ar miško gaisrai.

Ugniagesiai primena, kad pernai beveik 7000 kartų teko gesinti degančios žolės plotus, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 100 iki 2000 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai pataria:

• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.

• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.

• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

• Jei matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.