Tie, kurie kuria naująjį “Tado Blindos” variantą, be abejo, jaučia tokio žanro poreikį. O poreikis atsiranda iš to, kad žmonės nepasitiki savimi ir yra linkę perkelti atsakomybę ant kitų arba ant herojaus, vadinamojo svieto lygintojo, pečių. Tokie žmonės paprastai linkę manyti, kad pasaulis neteisingas, kad turtai padalyti neteisingai, ir patys nenori imtis iniciatyvos, kurti.

Net keletas sociologinių apklausų parodė, kad Lietuvoje kūrybingų ir iniciatyvių žmonių yra vos 6 proc. Visi kiti geriausiu atveju linkę tik talkinti kūrybingiesiems. Ir tuomet jie paprastai pasijunta engiami, išnaudojami, mano, kad su jais neteisingai elgiamasi, susipriešinimas didėja. Filme irgi esama suskirstymo į gerus ir blogus, o tai tik dar labiau didina visuomenės priešiškumą. Kitaip tariant, filmo kūrėjai, regis, nelabai pagalvojo, kokios bus naujojo filmo pasekmės, kokia jo reikšmė, kaip žiūrovai jį supras, kaip žmonės suvoks jo ideologinį pagrindą dabartiniame laikmetyje. Ar šiuo metu jis apskritai tinka ir ką jis pasės žmonių galvose.

Beje, kaip yra pastebėjęs prof. Egidijus Aleksandravičius, Lietuvoje reikėtų kurti daugiau pozityvo, mokyti žmones stengtis, dirbti, priimti iššūkius, o ne laukti stebuklo ir kliautis sėkme. Kad štai ateis koks Tadas Blinda ir išspręs visas problemas. Tokia fabula yra blogas pavyzdys vaikams, kurie nuo mažens mokomi nekurti, nesiimti iniciatyvos.

Be to, atkreipkime dėmesį, kad net ir Tado Blindos istorija turi tragišką pabaigą. Tai tik dar kartą parodo tautos pesimizmą. Juk herojinių filmų daug sukuriama ir Vakarų šalyse, tačiau herojai ten paprastai lieka gyvi.