<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Vienas universitetas, viena nuomonė, viena partija! komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.veidas.lt/vienas-universitetas-viena-nuomone-viena-partija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.veidas.lt/vienas-universitetas-viena-nuomone-viena-partija</link>
	<description>Žvelk giliau</description>
	<lastBuildDate>Thu, 21 May 2026 13:35:33 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.1.2</generator>
	<item>
		<title>Autorius: KHF_bendruomene</title>
		<link>http://www.veidas.lt/vienas-universitetas-viena-nuomone-viena-partija#comment-16488</link>
		<dc:creator>KHF_bendruomene</dc:creator>
		<pubDate>Wed, 19 Oct 2011 14:51:51 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=74362#comment-16488</guid>
		<description>Gal jums įdomu: 
PETICIJA

Už Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslinės ir akademinės veiklos tęstinumą Vilniaus universiteto sudėtyje. 

Pretekstas — Darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. gegužės 31 d. potvarkiu nr. 129, 2011 m. spalio 12 d. pateikti siūlymai dėl Valstybinių Lietuvos universitetų optimizavimo iki 2017 metų pabaigos ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto iki 2012 m. pabaigos.

	Mes, pasirašiusieji šią peticiją, nesutinkame su darbo grupės siūlymais dėl  Valstybinių Lietuvos universitetų optimizavimo koncepcijos, tikslų ir būdų.  Kategoriškai prieštaraujame dėl Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto.

	Teigiame, kad „optimizavimo“ projektas nuleistas „iš viršaus“ be diskusijų viešuomenėje, darbo grupės sudėtyje nebuvo atstovaujama reformuojamų universitetų akademinė bendruomenė. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad „optimizacijos“  vizija buvo iš anksto numatyta (kieno?), o darbo grupė tik „realizavo“ Ministro Pirmininko potvarkyje (2011 m. gegužės 31 d. potvarkio nr. 129) paskirtąją užduotį.
	
	Kokie tikrieji ir deklaruojami tikslai? Keliamas uždavinys sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingus universitetus, tuo tarpu akivaizdu, kad didelių universitetinių konglomeratų kūrimas gerokai sumažins ir net panaikins vidinį konkurencingumą. Tariamo universalumo  siekis niveliuos specializuotus, skirtingas tradicijas puoselėjančius universitetus. Mechaninis sujungimas neužtikrins viešai deklaruojamų tikslų realizacijos. 
	Akivaizdu, kad reforma daroma tik dėl reformos. Akademinė bendruomenė puikiai prisimena, kad vos prieš keliolika metų, su nemažesniu užsidegimu buvo vienas po kito steigiami  universitetai (ypač valstybiniai),  kuriamos kitos aukštosios mokyklos. Pasiekus tuometinius tikslus — viliojančias pozicijas rektoratuose, kitose akademinėse grandyse, etc. — viskas tapo greitai pamiršta,  procesas be adekvačios analizės ir vertinimų  chaotiškai pasuktas atgal. Susidaro įspūdis, kad vienas iš tikrųjų tikslų yra sukelti sumaištį, „sudrumsti vandenį“, o tada ir be didelių pastangų bus galima ką nors „optimizuoti“, „restruktūrizuoti“, „reformuoti“, „išformuoti“.
Teigiame, kad tikruosius „optimizacijos“ tikslus atskleidžia „optimizuojamųjų“ vienetų atranka. Ar ne proteguojamieji vienetai ir turi didžiųjų kokybės problemų?  Pareiškiame, kad ir darbo grupei teiktoje Ministro Pirmininko užduotyje, ir darbo grupės pateiktuose siūlymuose yra akivaizdžių sisteminei optimizacijai prieštaraujančių požymių:
		1) nesiūloma nevalstybinių universitetų „optimizacija“ , nors ir nevalstybiniai universitetai dotuojami valstybės — dalyvauja krepšelių „kovoje“; 
		2) kai kurių valstybinių universitetų protegavimas: Mykolo Romerio universitetas „išjungiamas“ iš „optimizacijos“ lauko.   	
	
Teigiame, kad kitas iš tikrųjų jungimo bet kokia kaina tikslų, yra  materialinis interesas.  Taip leidžia teigti tai, kad Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas metų metais „naikinamas“, „jungiamas“, „uždarinėjamas“, visuomenė buvo visaip dezinformuojama dėl fakulteto prastos perspektyvos, bet jis gyvuoja ir atlaiko stiprią kitų universitetų konkurenciją. O už viso to visada slypėdavo konkretus Materialinis Interesas, susijęs su infrastruktūros „įsisavinimu“. 

	Klausiame, kaip šį sykį „optimizacijos“ scenarijuje atrodo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto.
1)	Nėra jokio pagrindo, jokių prielaidų ar poreikio prijungti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą prie kokio nors kito struktūrinio vieneto, ypač to, kuris netrukus taip pat bus reformuojamas. Dar daugiau, tai prieštarauja tarptautinei praktikai — fakultetus kituose miestuose (ir net šalyse!) turintys universitetai laikomi ypač stiprūs. 
2)	Neaišku, kodėl stipresniojo pozicijas tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje, tiek pasaulyje užimantį Vilniaus universitetą siekiama suskaidyti — jo padalinys (Kauno humanitarinis fakultetas) turi būti prijungiamas prie silpnesniojo — VDU. 2010 m. reitingo duomenimis iš 6000 pasaulio universitetų VU yra 677 pozicijomis aukščiau už VDU. Pabrėžtina tai, kad per metus VU reitingas kilo, o VDU — atvirkščiai – gerokai (net 387 pozicijomis) nusmuko palyginti su 2009 m.  
3)	Vilniaus universiteto fakultetuose, tarp jų ir Kauno humanitariniame, puoselėjama tradicinė europinė aukštojo mokslo studijų sistema, skirtingai nuo Vytauto Didžiojo universiteto, veikiančiame pagal amerikietiškąjį modelį, todėl visiškai absurdiškas atrodo siūlymas Kauno humanitarinį fakultetą prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto.

	Teigiame, kad toks darbo grupės siūlymas (rekomendacija), pažeidžia Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto akademinės bendruomenės teises ir lūkesčius: 
		1) studentų, pasirinkusių Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto siūlomas bakalauro ir magistro studijų programas, kurie jau viešai išplatinta Rezoliucija (2011 m. spalio 18 d.) pareiškė savo protestą „optimizacijai“, teigdami, kad „negali būti pažeidžiama studento konstitucinė laisvo pasirinkimo teisė, t.y. negali būti jokio priverstinio prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto ar kokių kitų Lietuvos universitetų. Valstybė (!) negali apgaudinėti savo studentų – stodami į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą mes įveikėme kokybę žymintį minimalų praeinamąjį balą, Vytauto Didžiojo universitetas (nei joks kitas Lietuvos universitetas!) šio kriterijaus netaiko“. 
		2) pedagoginio ir mokslinio personalo, įvykdžiusio kvalifikacinius atestacijos reikalavimus ir laimėjusio konkursus atitinkamoms pareigoms užimti Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.
	
	Keliame esminį klausimą, ar 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte yra numatytos lėšų eilutės universitetų optimizavimo procesui vykdyti, nes darbo grupės siūlymų tekste pažymima, kad „politinė valia taip pat turėtų būti sustiprinta optimizavimo procesui skiriamais finansiniais ištekliais, kuriuos reikėtų iš anksto skaičiuoti ir numatyti“ (p. 6)? Kauno humanitarinis fakultetas kaip ir Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Kauno dailės fakultetas, Aleksandro Stulginskio universitetas darbo grupės siūlymuose inkorporuojami kituose Vilniaus ar Kauno universitetuose iki 2012 metų pabaigos (darbo grupės siūlymai, p. 7). Vadinasi, lėšos yra (turi būti?) numatytos. Biudžetas svarstomas šiomis dienomis, o Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad grupės siūlymai yra tik siūlymai atviri diskusijoms.
	Keliame antrą esminį klausimą, ar galėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė taip neprofesionaliai nurodyti rekomenduojamą galutinę pirmojo universitetų optimizacijos etapo datą — 2012 metų pabaigą. Iš to darytina prielaida, kad universitetų sujungimas (fakulteto prijungimas) iš darbo grupės siūlymų numatytas perkelti į Lietuvos aukštojo mokslo tikrovę iki 2012 metų pabaigos yra de facto! 

Pastaba. Peticiją pasirašiusiųjų Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenės narių sąrašas saugomas VU KHF profesinės sąjungos valdyboje.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Gal jums įdomu:<br />
PETICIJA</p>
<p>Už Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslinės ir akademinės veiklos tęstinumą Vilniaus universiteto sudėtyje. </p>
<p>Pretekstas — Darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. gegužės 31 d. potvarkiu nr. 129, 2011 m. spalio 12 d. pateikti siūlymai dėl Valstybinių Lietuvos universitetų optimizavimo iki 2017 metų pabaigos ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto iki 2012 m. pabaigos.</p>
<p>	Mes, pasirašiusieji šią peticiją, nesutinkame su darbo grupės siūlymais dėl  Valstybinių Lietuvos universitetų optimizavimo koncepcijos, tikslų ir būdų.  Kategoriškai prieštaraujame dėl Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto.</p>
<p>	Teigiame, kad „optimizavimo“ projektas nuleistas „iš viršaus“ be diskusijų viešuomenėje, darbo grupės sudėtyje nebuvo atstovaujama reformuojamų universitetų akademinė bendruomenė. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad „optimizacijos“  vizija buvo iš anksto numatyta (kieno?), o darbo grupė tik „realizavo“ Ministro Pirmininko potvarkyje (2011 m. gegužės 31 d. potvarkio nr. 129) paskirtąją užduotį.</p>
<p>	Kokie tikrieji ir deklaruojami tikslai? Keliamas uždavinys sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingus universitetus, tuo tarpu akivaizdu, kad didelių universitetinių konglomeratų kūrimas gerokai sumažins ir net panaikins vidinį konkurencingumą. Tariamo universalumo  siekis niveliuos specializuotus, skirtingas tradicijas puoselėjančius universitetus. Mechaninis sujungimas neužtikrins viešai deklaruojamų tikslų realizacijos.<br />
	Akivaizdu, kad reforma daroma tik dėl reformos. Akademinė bendruomenė puikiai prisimena, kad vos prieš keliolika metų, su nemažesniu užsidegimu buvo vienas po kito steigiami  universitetai (ypač valstybiniai),  kuriamos kitos aukštosios mokyklos. Pasiekus tuometinius tikslus — viliojančias pozicijas rektoratuose, kitose akademinėse grandyse, etc. — viskas tapo greitai pamiršta,  procesas be adekvačios analizės ir vertinimų  chaotiškai pasuktas atgal. Susidaro įspūdis, kad vienas iš tikrųjų tikslų yra sukelti sumaištį, „sudrumsti vandenį“, o tada ir be didelių pastangų bus galima ką nors „optimizuoti“, „restruktūrizuoti“, „reformuoti“, „išformuoti“.<br />
Teigiame, kad tikruosius „optimizacijos“ tikslus atskleidžia „optimizuojamųjų“ vienetų atranka. Ar ne proteguojamieji vienetai ir turi didžiųjų kokybės problemų?  Pareiškiame, kad ir darbo grupei teiktoje Ministro Pirmininko užduotyje, ir darbo grupės pateiktuose siūlymuose yra akivaizdžių sisteminei optimizacijai prieštaraujančių požymių:<br />
		1) nesiūloma nevalstybinių universitetų „optimizacija“ , nors ir nevalstybiniai universitetai dotuojami valstybės — dalyvauja krepšelių „kovoje“;<br />
		2) kai kurių valstybinių universitetų protegavimas: Mykolo Romerio universitetas „išjungiamas“ iš „optimizacijos“ lauko.   	</p>
<p>Teigiame, kad kitas iš tikrųjų jungimo bet kokia kaina tikslų, yra  materialinis interesas.  Taip leidžia teigti tai, kad Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas metų metais „naikinamas“, „jungiamas“, „uždarinėjamas“, visuomenė buvo visaip dezinformuojama dėl fakulteto prastos perspektyvos, bet jis gyvuoja ir atlaiko stiprią kitų universitetų konkurenciją. O už viso to visada slypėdavo konkretus Materialinis Interesas, susijęs su infrastruktūros „įsisavinimu“. </p>
<p>	Klausiame, kaip šį sykį „optimizacijos“ scenarijuje atrodo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto.<br />
1)	Nėra jokio pagrindo, jokių prielaidų ar poreikio prijungti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą prie kokio nors kito struktūrinio vieneto, ypač to, kuris netrukus taip pat bus reformuojamas. Dar daugiau, tai prieštarauja tarptautinei praktikai — fakultetus kituose miestuose (ir net šalyse!) turintys universitetai laikomi ypač stiprūs.<br />
2)	Neaišku, kodėl stipresniojo pozicijas tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje, tiek pasaulyje užimantį Vilniaus universitetą siekiama suskaidyti — jo padalinys (Kauno humanitarinis fakultetas) turi būti prijungiamas prie silpnesniojo — VDU. 2010 m. reitingo duomenimis iš 6000 pasaulio universitetų VU yra 677 pozicijomis aukščiau už VDU. Pabrėžtina tai, kad per metus VU reitingas kilo, o VDU — atvirkščiai – gerokai (net 387 pozicijomis) nusmuko palyginti su 2009 m.<br />
3)	Vilniaus universiteto fakultetuose, tarp jų ir Kauno humanitariniame, puoselėjama tradicinė europinė aukštojo mokslo studijų sistema, skirtingai nuo Vytauto Didžiojo universiteto, veikiančiame pagal amerikietiškąjį modelį, todėl visiškai absurdiškas atrodo siūlymas Kauno humanitarinį fakultetą prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto.</p>
<p>	Teigiame, kad toks darbo grupės siūlymas (rekomendacija), pažeidžia Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto akademinės bendruomenės teises ir lūkesčius:<br />
		1) studentų, pasirinkusių Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto siūlomas bakalauro ir magistro studijų programas, kurie jau viešai išplatinta Rezoliucija (2011 m. spalio 18 d.) pareiškė savo protestą „optimizacijai“, teigdami, kad „negali būti pažeidžiama studento konstitucinė laisvo pasirinkimo teisė, t.y. negali būti jokio priverstinio prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto ar kokių kitų Lietuvos universitetų. Valstybė (!) negali apgaudinėti savo studentų – stodami į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą mes įveikėme kokybę žymintį minimalų praeinamąjį balą, Vytauto Didžiojo universitetas (nei joks kitas Lietuvos universitetas!) šio kriterijaus netaiko“.<br />
		2) pedagoginio ir mokslinio personalo, įvykdžiusio kvalifikacinius atestacijos reikalavimus ir laimėjusio konkursus atitinkamoms pareigoms užimti Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.</p>
<p>	Keliame esminį klausimą, ar 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte yra numatytos lėšų eilutės universitetų optimizavimo procesui vykdyti, nes darbo grupės siūlymų tekste pažymima, kad „politinė valia taip pat turėtų būti sustiprinta optimizavimo procesui skiriamais finansiniais ištekliais, kuriuos reikėtų iš anksto skaičiuoti ir numatyti“ (p. 6)? Kauno humanitarinis fakultetas kaip ir Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Kauno dailės fakultetas, Aleksandro Stulginskio universitetas darbo grupės siūlymuose inkorporuojami kituose Vilniaus ar Kauno universitetuose iki 2012 metų pabaigos (darbo grupės siūlymai, p. 7). Vadinasi, lėšos yra (turi būti?) numatytos. Biudžetas svarstomas šiomis dienomis, o Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad grupės siūlymai yra tik siūlymai atviri diskusijoms.<br />
	Keliame antrą esminį klausimą, ar galėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė taip neprofesionaliai nurodyti rekomenduojamą galutinę pirmojo universitetų optimizacijos etapo datą — 2012 metų pabaigą. Iš to darytina prielaida, kad universitetų sujungimas (fakulteto prijungimas) iš darbo grupės siūlymų numatytas perkelti į Lietuvos aukštojo mokslo tikrovę iki 2012 metų pabaigos yra de facto! </p>
<p>Pastaba. Peticiją pasirašiusiųjų Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenės narių sąrašas saugomas VU KHF profesinės sąjungos valdyboje.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Daiva</title>
		<link>http://www.veidas.lt/vienas-universitetas-viena-nuomone-viena-partija#comment-16473</link>
		<dc:creator>Daiva</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 18 Oct 2011 21:19:09 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=74362#comment-16473</guid>
		<description>Pagarba autoriui. Įžvalgus, argumentuotas straipsnis. Gaila, kad &quot;ekspertų&quot; grupėje nebuvo taip mąstančių. Tiksliau, akivaizdu, kad taip mąstantys negalėjo būti parinkti ekspertais.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Pagarba autoriui. Įžvalgus, argumentuotas straipsnis. Gaila, kad &#8220;ekspertų&#8221; grupėje nebuvo taip mąstančių. Tiksliau, akivaizdu, kad taip mąstantys negalėjo būti parinkti ekspertais.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Rapolionis</title>
		<link>http://www.veidas.lt/vienas-universitetas-viena-nuomone-viena-partija#comment-16463</link>
		<dc:creator>Rapolionis</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 17 Oct 2011 06:24:45 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=74362#comment-16463</guid>
		<description>Gerbiamas Redaktoriau, nenoriu būti banalus, bet kiek universitetų 100 tūkst. gyventojų yra tokioje Estijoje? Ir ar ten viskas veda į vieną tiesą, viena partiją?
Be to, Europa Europai nelygu. Yra Danija, yra Prancūzija- geriausių lentelėje abi turi po du universitetus? Į ką siūlote lygiuotis- į Šiaurę, ar Pietus?</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Gerbiamas Redaktoriau, nenoriu būti banalus, bet kiek universitetų 100 tūkst. gyventojų yra tokioje Estijoje? Ir ar ten viskas veda į vieną tiesą, viena partiją?<br />
Be to, Europa Europai nelygu. Yra Danija, yra Prancūzija- geriausių lentelėje abi turi po du universitetus? Į ką siūlote lygiuotis- į Šiaurę, ar Pietus?</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
