Šiemet sukako 65-eri metai nuo Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo pradžios. Ta proga savaitraštis “Veidas” spausdino humanitarinių mokslų daktaro Petro Stankero straipsnį “Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje”. Po trijų savaičių viešojoje erdvėje dėl šio straipsnio kilo didžiulė diskusija. Esą “Veidas” neigia holokaustą ir esą šio straipsnio pasirodymą finansavo kažkokios Rusijos jėgos.

Čia derėtų paaiškinti, kad tokie teiginiai visiškai prasilenkia su tiesa: šio straipsnio tikrai niekas nefinansavo, o svarbiausia – “Veidas” niekados neneigė, neneigia ir neneigs holokausto. Visa savo veikla ir straipsniais “Veidas” jau ne kartą įrodė, kad elgiasi kaip tik priešingai. O ir aptariamas straipsnis yra ne apie holokaustą, bet apie Niurnbergo procesą. Beje, ir jo autorius tikina, kad straipsnyje jokiais būdais neneigė holokausto, o tik svarstė dėl jo aukų skaičiaus.

Kadangi kilo daug kontroversijų, buvo pateikta šimtai skirtingų interpretacijų, “Veidas” tiek dėl Niurnbergo proceso, tiek dėl holokausto, tiek dėl kitų tragedijų nusprendė pakalbinti tarptautinės teisės ekspertą dr. Dainių Žalimą.

– Jūsų vertinimu, ar Niurnbergo procesas nebuvo šališkas, ar tai nebuvo nugalėtojų teismas, primestas nugalėtiesiems? Ar jame iš tiesų buvo išlaikyti objektyvaus teismo proceso principai?

– Šio proceso šališku ar neobjektyviu pavadinti negalėčiau, nes įrodymų buvo pateikta įvairių, o gynybos teisė kaltinamiesiems buvo užtikrinta. Mano manymu, visi gynybos argumentai buvo įvertinti.

Taip, tai iš tiesų buvo nugalėtojų teismas, bet vargu ar pagal tarptautinę teisę galėtų būti kitaip. Ir čia esama problemos, nes kai kurios iš tų nugalėjusių valstybių taip pat darė nusikaltimus. Bet užduokime sau tokį paprastą klausimą: ar būtų įmanomas tarptautinis tribunolas, kuris įvertintų Sovietų Sąjungos veiksmus ir kuris teistų sovietų karinius nusikaltėlius?

Čia svarbu žinoti, kad tarptautinis tribunolas steigiamas valstybių valia. Taigi valstybių valia dėl nacistinės Vokietijos nusikaltėlių veiksmų įvertinimo buvo. Deja, dėl Sovietų Sąjungos nusikalstamų veiksmų tokios suderintos valios nebuvo. Tiesa, ir be tarptautinio tribunolo kiekviena valstybė turi teisę ir pareigą persiekioti visus asmenis, vykdžiusius genocidą, padariusius nusikaltimų žmoniškumui, taip pat karo nusikaltimų. Ir tai vyksta.

O Niurnbergo tribunolas istoriškai reikšmingas tuo, kad suformulavo šiuolaikinės tarptautinės baudžiamosios teisės principus, įskaitant ir tokius, kad atsakomybė už kai kuriuos nusikaltimus gali būti taikoma ir atgaline data, nes tokios veikos tiesiog prieštarauja elementariam žmoniškumui ir griauna esminius tarptautinės bendrijos principus.

Taigi, nors Niurnbergo proceso metu buvo nuteisti vienos šalies kariniai nusikaltėliai, iš esmės visos šalys savo teismuose ir nacionaliniuose įstatymuose universalizavo aptariamus principus.

– O kaip tokiu atveju vertinti J.Stalino nurodymus, kad Niurnbergo teisme nebūtų liečiamos kai kurios temos ir pačios Sovietų Sąjungos nusikaltimai?

– Tai nieko keista. Sovietų Sąjunga nenorėjo liesti tų temų, kuriose būtų išplaukę įrodymai ir apie pačių sovietų darytus nusikaltimus. Todėl ji maksimaliai ir stengėsi, kad nebūtų sukompromituota tarptautinės bendrijos akyse. Tačiau ilgainiui apie sovietų nusikaltimus vis tiek tapo žinoma.

– Tiek per Antrąjį pasaulinį karą, tiek po jo pasaulyje įvykdyta gana daug karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui, bet tarptautiniai tribunolai steigiami nebuvo, o jei ir buvo, tai teisė tik dalį, tai yra vienos šalies nusikaltėlius. Kaip, tarkime, atsitiko Japonijoje: nors šioje šalyje panaudotas branduolinis ginklas, tačiau JAV karo nusikaltėliai nebuvo teisiami.

– Matote, kiekvienam tarptautiniam tribunolui yra griežtai apibrėžiama jurisdikcija, tai yra ribos, kurių jis negali peržengti. Tarkime, Niurnbergo tribunolas turėjo įvertinti tik Vokietijos karo nusikaltėlių veiksmus. Todėl jis nevertino nei JAV, nei Didžiosios Britanijos, nei Prancūzijos, nei Sovietų Sąjungos veiksmų, nei nusikaltimų. Panašiai ir Japonijoje. Tarptautinis tribunolas įsteigtas buvo, bet jis vertino ne JAV, o pačios Japonijos karo nusikaltėlius.

Beje, ir šiandien Tarptautinis teisingumo teismas nėra aiškiai pasisakęs dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
O kalbant apie jurisdikcijos suteikimą derėtų pabrėžti, kad tai yra valstybių, steigiančių atitinkamą tribunolą, politinės valios reikalas.

– Vokietijos, Austrijos, taip pat ir Lietvos baudžiamuosiuose kodeksuose yra straipsniai dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už holokausto neigimą. Bet ar tokiu atveju iš viso įmanoma diskutuoti apie holokaustą, nes visada bus įžvelgiančiųjų holokausto neigimą bet kuriame straipsnyje šia tema?

– Manau, kad įmanoma. Svarbiausia, kad diskutuojant nebūtų vartojami užgaulūs, įžeidžiamieji ir grasinamieji žodžiai bei posakiai. Taip pat privalu žinoti, kad žodžio laisvė turi ribas ir svarbu neskleisti dezinformacijos, nes tai žeidžia nusikaltimų aukas.