Kodėl rinkimus laimėję politikai pakankamai kompetentingus valstybės valdomų įmonių vadovus keičia kitais, dažnai – panašios kompetencijos?

Praėjusią kadenciją įvyko stebuklas: valstybės valdomų įmonių grąža valstybei per porą metų išaugo keliolika kartų, pelnai dvigubėjo, ties bankroto riba atsidūrusios įmonės tapo pelningos. Tokiam rezultatui pasiekti dešiniųjų koalicija pasitelkė dvi pagrindines priemones: įmonėms suformulavo tikslus ir planus, be to, praktiškai nušlavė visų pagrindinių valstybės valdomų įmonių, išskyrus „Lietuvos geležinkelių“ ir Generalinės urėdijos, vadovus ir pasistatė savus.
Tie savi, kaip rodo jų darbo rezultatai, buvo visai kompetentingi vadovai. Tačiau vis tiek po rinkimų į valdžią grįžus kairiesiems jie tapo „svetimi“ ir politinio revanšo principu vėl yra keičiami ar net atkeičiami į dešiniųjų išmestuosius.
Žinoma, vadovų rotacija būtina, bet tai ne tas pats, kas kadrų valymas pagal politinius vėjus. Tad vis dėlto kodėl ir ką į ką keičia politikai valstybės valdomų įmonių vadovybėje?

Kas rengia vadovaujamus kadrus valstybės įmonėms

„Tai kad praėjusią kadenciją buvo viskas iššluota. Dabar irgi šiek tiek pasišlavėme“, – šypsosi valdančiosios daugumos atstovas, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys.
„Šiek tiek“ – švelniai pasakyta: pakeisti beveik visų svarbiausių energetikos įmonių vadovai. Dauguma šių perversmų priderinta prie energetikos įmonių reorganizavimo jas sujungiant į „Lietuvos energijos“ įmonių grupę. Tačiau kairieji struktūros reorganizaciją panaudojo praktiškai urmu visiems įmonių vadovams pakeisti.
Per metus stambiose energetikos įmonėse – bene septyni nauji vadovai, dauguma jauni, bet jau turintys patirties ne tik Lietuvos energetikos įmonėse. Tad dabar visi spėlioja, katras energetikos profesionalas geresnis: nauja „Litgrid“ galva Daivis Virbickas ar ligšiolinė – Virgilijus Poderys? Arba kuo Darius Janulevičius iš bankrutuojančio „Hermis Capital“ bus geresnis už Žilviną Jurkšų?
„Nėra labai daug žmonių, kurie galėtų užimti postus energetikos srityje. Kai kam atrodo, kad atėjo žmogus iš banko ar audito kompanijos, ir viskas gerai. Bet iš tikrųjų reikia ir energetiką suprasti“, – sako K.Daukšys.
Politikas labai taikliai pastebėjo: energetikos įmonės stebėtinai glaudžiai susijusios su kai kuriomis įstaigomis. Štai pora advokatų kontorų ir energetikos įmones aptarnauja, ir jų atstovai paskirti į įmonių valdybas, parenkančias tų įmonių vadovus, ir konsultuoja rengiant šios srities įstatymų projektus. O, pavyzdžiui, “Ernst & Young” (ta pati audito kompanija, kuri daug metų auditavo „Snoro“ banką ir niekaip „nepastebėjo“, kad ten ne viskas gerai) – tikra kadrų kalvė energetikos įmonėms. Štai dabar net dviejų svarbiausių įmonių – „Lietuvos energijos“ įmonių grupės ir „Klaipėdos naftos“ vadovai anksčiau yra dirbę šioje audito kompanijoje. Aktyviai vadovaujamus kadrus valstybės įmonėms ugdo ir bankai.
Opozicijai atstovaujantis Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas konservatorius Kęstutis Masiulis argumentuoja, kad, pavyzdžiui, toks aktyvus LAWIN advokatų kontoros dalyvavimas energetikos sektoriuje pateisinamas, nes nėra labai daug konkurencijos teikiant teisines paslaugas šioje srityje. Jį piktina kitkas: „Iš pradžių atrodė, kad energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius dirbs kaip specialistas, bet juo toliau, juo labiau susidaro įspūdis, kad jis linkęs politikuoti tuščioje vietoje ne mažiau nei kiti ir keisti gerai dirbančius žmones.“
Beje, per konservatorių koalicijos kadenciją energetikoje taip pat būta labai jau paslaptingų paskyrimų, stebinusių net pačius konservatorius. K.Masiuliui, pavyzdžiui, lig šiol neaišku, kodėl buvo atleistas tiek gerų poslinkių Ignalinos AE padaręs Osvaldas Čiukšys. Tiesa, ir po jo paskirtasis Ž.Jurkšus, K.Masiulio vertinimu, gerai tęsė pirmtako pradėtą darbą. K.Masiulis ir socialdemokratų pasirinktą naują IAE direktorių Darių Janulevičių vertina palankiai. Tad kokia prasmė buvo keisti vadovus, juolab kiekvienam atleistajam reikėjo sumokėti keliasdešimties tūkstančių išeitinę išmoką?

Energetiką tebevaldo konservatoriai?
„Būtų gerai, jei ir kairė, ir dešinė gerbtų specialistus, o šie nepolitikuotų“, – sako Seimo narys K.Masiulis.
„Jei vadovas gerai dirba, koks skirtumas, ar jis baltesnis, ar raudonesnis“, – šiuo klausimu konservatoriaus politinio oponento K.Daukšio nuomonė visiškai tokia pati.
“Darbietis” pateikia ir pavyzdį: štai visai Lietuvos energetikai vadovauti dabartinė valdančioji dauguma paskyrė ankstesniosios į vadovus iškeltą Dalių Misiūną. „Dar konservatoriai jį paskyrė „Lietuvos energijos“ vadovu, dabar socialdemokratai – visos energetikos grupės vadovu. O jis „pasišlavė“ kitus kadrus. Tad kyla klausimas: jis tęsia eksministro Arvydo Sekmoko politiką, ar kaip čia yra?“ – juokiasi K.Daukšys.
Tokią versiją kelia ne jis vienas, juolab palyginęs, kaip socialdemokratai elgiasi kitų sričių valstybės valdomose įmonėse. Štai naujasis Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos vadovas – socialdemokratų aktyvistas, buvęs dabartinio susisiekimo ministro bendradarbis „Achemoje“ Arvydas Vaitkus. Dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiginius nuostatus pakoregavo taip, kad Uosto direkcijos vadovas turi turėti technikos mokslų diplomą, tačiau tokiu atveju kandidatuoti negalėjo net Klaipėdos universitete rengiami jūrų uosto vadybininkai.
Žinoma, negalima užmiršti, kad ir uosto vadovo pirmtakas buvo paskirtas lygiai tuo pačiu principu: Eugenijus Gentvilas buvo ankstesnio ministro liberalo partijos bičiulis, anksčiau nieko bendra neturėjęs su uostu. Beje, E.Gentvilas nė nelaukė, kad jį atleistų, – pats pasitraukė iš posto. O „Litexpo“ vadovas, nors sugebėjo puikiai surengti tarptautinio masto renginius, buvo išmestas iš darbo, kad būtų kur iš pensijos sugrąžinti buvusį vadovą, socialdemokratams artimą Aloyzą Tarvydą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.