- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Vaikams iki septynerių metų nereikia jokių būrelių

Autorius: veidas.lt | 2011 03 05 @ 14:00 | Tėvai ir vaikai | 24 Comments

Gal tai nuskambės paradoksaliai, tačiau, pasirodo, kad darželinukams nereikia lankyti jokių estetinio lavinimo mokyklėlių, piešimo, dainavimo ar keramikos būrelių. Psichologai tvirtina, kad tėvai taip lavindami vaikus, daro jiems meškos paslaugą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje tapo madinga pradėti vaiką lavinti įvairiose muzikos pamokėlėse dar mamai besilaukiant. Mamos klauso mokytojų atrinktų dainų, linguoja į taktą ir įsivaizduoja, kad gims ne tik muzikai, bet ir matematikai, kitiems mokslams gabus vaikutis. Kai mažylis sulaukia metukų, tėvai jau veda jį mokytis šokti ar dainuoti.

Dvejų užrašo į prancūzų ar anglų kalbos pamokėles, o jeigu trejų mažylis dar nieko nelanko, tai tėvai neva nekloja pamatų jo ateičiai, todėl yra nepareigingi ir niekam tikę. Jiems patiems taip pat pradeda atrodyti, kad yra blogi tėvai, nes visų pažįstamų vaikai lanko kokį nors būrelį, o neretai ir kelis. Tad šiandien mokyti dainuoti, piešti ar vaikščioti podiumu gali bet kas. Svarbu tik skambiai suformuluoti, kas pamokėlėse bus lavinama ir norinčiųjų ploti po šimtą litų už vieną užsiėmimą per savaitę atsiras dešimtys. Populiarūs papildomi būreliai ir valstybiniuose darželiuose, į kuriuos užrašyti savo atžalas tėvai aktyviai agituojami. Taip būrelių organizatoriai be didesnių pastangų užsidirba, auklėtojoms reikia mažiau laiko užsiimti su vaikais, o tėvai džiaugiasi, kad vaikai ne tuščiai leidžia laiką žaisdami, bet lavinasi.

Vilnietė Agnė Eidukonytė prisimena, kad trejų metų dukrą užrašė mokytis šokti tik todėl, kad visi mergaitės grupės draugai jau lankė papildomas dainavimo, aikido ar piešimo pamokas darželyje. “Jaučiau spaudimą iš auklėtojų, kad vaikui labai svarbu lavintis. Įtikinėjo, kad kuo anksčiau pradės mokytis, tuo daugiau pasieks ateityje. Be to, jaučiau, kad ir pačiai dukrai nesmagu, nes ji vienintelė nelankė jokio būrelio”, – pasakoja moteris. Nors Aleksandra ketverius metus mokėsi šokti, tačiau tik septynerių gimtadienį atšventusios mergaitės judesiai tapo plastiški. “Anksčiau ji šokdavo kaip meškutė. Grakštumas atsiranda vaikui augant, o ne todėl, kad jis mokosi šokti”, – mano A.Eidukonytė, todėl trejų metų sūnaus ji nevedžioja į jokius būrelius. Tačiau kartu su abiem vaikais vakarais lipdo iš modulino, leidžia jiems piešti dažais ant vitrininių buto langų, beveik kiekvieną savaitgalį čiuožinėja rogėmis.

Pagrindinė veikla iki septynerių metų – žaidimas

Tėvų, kurie nevežioja darželinukų į jokius būrelius, šiandien vienetai. Atvirkščiai, daugelis didžiuojasi, kad jų keturmetis lanko ne tik dainavimo ar keramikos pamokas, bet ir plaukimo, aikido treniruotes. Štai šešiametis Rokas neturi nė vieno laisvo vakaro. Pasiėmusi iš darželio mama jį du kartus per savaitę veža į pramoginių šokių pamokas ir tiek pat kartų į keramikos užsiėmimus. Taip pat jis turi mokytoją, kuri padeda mokytis rašyti. O netrukus berniukas pradės lankyti dar ir karatė treniruotes. Viktorija Kazlauskienė sako, kad taip suteikia sūnui saviraiškos laisvę, leidžia išbandyti kuo daugiau įvairių užsiėmimų, kad berniukas suprastų, kas jam patinka. “Vaikai turi būti kuo labiau užsiėmę, kad neturėtų laiko sėdėti prie kompiuterių ar nesišlaistytų gatvėmis”, – mano V.Kazlauskienė.

Psichologas Andrius Atas sako, kad būreliai gera alternatyva kompiuteriui ar televizoriui, tačiau tokių vaikų kaip Rokas jam gaila, nes yra perlenkta lazda. Psichologo nuomone, tėvai, skatindami ikimokyklinio amžiaus vaikus lankyti įvairias mokyklėles, bijo, kad kitaip jie nebus gabūs muzikai ar dailei, nesusidomės sportu, prasčiau mokysis mokykloje, todėl negaus gero išsilavinimo, paskui mažai uždirbs ir negalės nusipirkti daiktų, be kurių, tėvų manymu, jie neišsivers.

“Lietuviams būdingas perfekcionizmas. Daugelis nori, kad vaikai būtų tobuli, paskui tobulai, kaip sraigteliai, atliktų savo pareigas. Tai instrumentinis požiūris. Neatsižvelgiama į tai, ką vaikas geba ir ko dar nepajėgus padaryti pagal savo amžių, o dresuojamas, kad elgtųsi taip, kaip nori tėvai”, – teigia A.Atas ir priduria, kad tėvystė – tai ne darymas, o meilė, kurią reikia nuolat rodyti.

“Vaikas savarankiškam mokymuisi subręsta septynerių metų. Gali susikaupti, atidžiau klausytis. O iki tol vaiko mastymo procesai tiek neišlavėję, kad, pavyzdžiui, trejų metų mažylis išmoktų užsienio kalbą, jeigu jos negirdi šeimoje.

Vieną kitą žodį gali įsiminti, tačiau netruks vėl pamiršti”, – paaiškina psichologė Rosita Pipirienė. Jai antrina ir A.Atas: “Mokyti dvejų trejų metų vaiką piešti, šokti, lipdyti ar užsienio kalbos – tai tas pats, kas dešimtmetį mokyti valdyti kosminį laivą.” Todėl vaikams pradėti lankyti būrelius reikėtų tik pirmoje arba dar geriau – antroje klasėje. Principu, kad vaikams iki septynerių metų reikia leisti gyventi, užsiimti mėgstama veikla ir žaisti, nes mokytis jiems dar per anksti, jau seniai vadovaujasi skandinavai, japonai, prancūzai.

Pervargimo pasekmė – ligos

Ypač lietuvaičiai persistengia ir padaro meškos paslaugą, jeigu į būrelius užrašo vaikus, kurie lanko darželį. Taip jiems užkraunamas per didelis krūvis, kurio pakelti darželinukai nepajėgia. R.Pipirienės nuomone, vaikai darželyje visas aštuonias valandas taip pat sunkiai dirba, kaip ir suaugusieji darbe. Pasirodo, išspręsti konfliktą, pavyzdžiui, nepasidalijus žaislo, trimečiui reikia tiek pat jėgų, kaip suaugusiam parengti projektą. Tad grįžęs iš darželio mažylis nori pailsėti, o ne mokytis šokti ar dainuoti. Savaitgalį jam taip pat reikia leisti atgauti jėgas. Be to, darbo dienomis su tėvais bendraudamas po kelias valandas, vaikas nori šeštadienį kuo daugiau laiko praleisti su mama ir tėčiu. “Jeigu grįždamas iš būrelio vaikas automobilyje užmiega, tai rimtas signalas, kad jis pervargsta. Išskyrus po plaukiojimo baseine, nes vandenyje atsipalaiduoja”, – paaiškina R.Pipirienė ir priduria, kad tėvai į tai neturėtų numoti ranka, nes pervargimas gali būti rachito, mažakraujystės, nemigos, naktinių košmarų, valgymo sutrikimų priežastis. Taip pat vaikai, kurie tempia krūvį ne pagal savo jėgas, dažnai būna agresyvūs.

Edukologės Laimos Abromaitienės nuomone, naujos mados – lavinti vaiką nuo kūdikystės, pasekmės juntamos ir mokykloje. “Vaikai pamokose sunkiai susikaupia, ateina į mokyklą pervargę. Išbandę įvairius būrelius dar iki pirmos klasės, jie nenori jokios popamokinės veiklos, nes jau būna viskuo persisotinę. O jeigu lanko kokius nors užsiėmimus, tatai jiems dažniausiai nesuteikia malonumo”, – sako socialinių mokslų daktarė ir priduria, kad įvairių mokyklėlių lankymas su metų ar dvejų mažyliu prasmingas tik tada, kai mamai norisi ištrūkti iš namų ir jai patinka kartu su vaiku piešti ar dainuoti. R.Pipirienė pritaria, kad vaikai galėtų vaikščioti į užsiėmimus, jeigu iki keturių metų nelanko darželio. Tačiau veikla turi būti organizuojama žaidimų forma. Nemokoma piešti, dainuoti, šokti, bet lavinami bendravimo įgūdžiai, pavyzdžiui, žaisti kartu su bendraamžiais, palaukti savo eilės, pasėdėti ilgiau ratelyje. “Ir labai svarbu, kad šalia būtų mama, nes vaikai mokosi žaisdami ir mėgdžiodami”, – pabrėžia psichologė.

Prasmingiau tėvams lankyti kursus

V.Kazlauskienė sako, kad nevežiotų sūnaus į būrelius, tačiau jis pats veržiasi ir lipdyti iš molio, ir šokti. Be to, labai didžiuojasi, kad šoka su dviem partnerėm. Tačiau psichologų nuomone, ne tik trimečiai, bet ir šešiamečiai dažnai patys nesuvokia, ko nori, o elgiasi taip, kaip pageidauja tėvai, kad suteiktų jiems džiaugsmo. Mat mažyliams labai svarbu jausti, kad tėvai jais didžiuojasi. Be to, vaikai labai imlūs tėvų emocijoms. Todėl, kai mama atžalą į būrelį veda tik iš pareigos, aukodamasi dėl vaiko ateities, jis patiria daugiau žalos, nei gauna naudos, nes nesidžiaugia užsiimdamas viena ar kita veikla. Panašiai vaikas jaučiasi ir tada, kai tėvai jį veda į įvairius sporto būrelius, bet patys nesportuoja. “Jau trimečio loginis protas labai gerai veikia. Vaikui kyla klausimas, kodėl jam naudinga sportuoti, jeigu tėvai to nedaro.

Vaikai geriausiai jaučiasi, kai tėvai su jais užsiima patiems patinkančia veikla. Vaikas laimingas, kai mato laimingus tėvus. Todėl prasmingiau būtų tėveliams lankyti kursus, kuriuose aiškinama, kas yra tėvystė, užuot tampius vaikus po įvairius būrelius”, – mano A.Atas.

O tiems, kurie bijo, kad anksti nepradėję lavinti atžalos, nesudarys sąlygų skleistis talentui, psichologas paaiškina: “Dvejų trejų metų vaikui saviraiškos gebėjimas dar nereikalingas. Šiame amžiaus tarpsnyje jam reikia mokytis pačiam apsirengti, nueiti į tualetą, pavalgyti. Tik keturių sulaukęs mažylis patiria džiaugsmą bendraudamas su kitais vaikais. O gabumai kinta ir vystosi iki paauglystės, todėl nuspręsti, kad keturmetis gabus dailei ar muzikai, galima itin retais atvejais. Tik šešiolikos metų jaunuolis jau gali tvirtai žinoti, kas jam patinka, o kas ne.”

Tad neverta iš mažylių atimti vaikystės ir svarbiausio jų užsiėmimo – žaidimų. Ikimokyklinio amžiaus vaikas kur kas daugiau gerų emocijų patiria namie su mama kepdamas sausainius, su tėčiu čiuoždamas nuo kalno ar statydamas iš kubelių bokštą. O užsienio kalbos, taip pat piešti, dainuoti ar šokti jis spės išmokti pradėjęs lankyti mokyklą.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/vaikams-iki-septyneriu-metu-nereikia-jokiu-bureliu

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.