Kas galėjo pagalvoti II-o pasaulinio karo metais, kad padėti SSRS stoję šalys JAV, Didžioji Britanija taps sovietinės sistemos priešais? Vakarų frontas Europoje, mūšiai Afrikoje, prieš fašistų sąjungininkę Japoniją buvo labai aršūs ir pareikalavo labai daug netekčių. Prisiminkime, kaip sunkiai JAV laivams ilgoką laiką pavykdavo prasibrauti su pagalba. Daug ką galima prisiminti… Ir tai, kaip sovietai įsigijo branduolinio ginklo technologijas ir kokį šoką patyrė Rytų Europos šalys, paskelbus karo baigtį ir Vokietijos režimo krachą. Juk sovietinė armija ne tik pamiršo apleisti išvaduotas šalis, bet ir įvedė ten savo sovietinę tvarką. Vienos tapo Varšuvos pakto satelitais, o kitos buvo visiškai okupuotos. Kariniai demokratijos tramdymai Vengrijoje ir Čekoslovakijoje parodė kaip giliai Rytų sovietinėje imperijoje įsišakniję smurtiniai metodai.

Visa tai jau praeitis, o paskutiniai dešimtmečiai Pasauliui suteikė vilčių, kad ir sovietinės imperijos režimas gali keistis. Tas atokvėpis buvo tol, kol Rusija nepasuko didžiarusiško šovinizmo link. Prasidėjes V.Putino laikotarpis pasižymėjo sutarties su Čečėnija sulaužymu ir jos gyventojų genocidu. Pasipriešinimo tam Rusija susilaukė didžiulio. Aukos milžiniškos abiejose pusėse, o rezultate matome “jaunėlio” Kadyrovo klano režimą ir beveik nematome Čečėnijoje rusakalbių, kurių būta beveik pusė gyventojų. Jei žiūrėti tautiniu požiūriu, tai rusai toje respublikoje visiškai pralaimėjo. Rusijos režimas bandė situaciją užglostyti atstatymo lėšomis, kurių didelė dalis suplaukė į režimo valdininkų kišenes.

Vėliau, pasinaudojant nedideliais etniniais Kaukazo tautų skirtumais, sekė Rusijos išpuolis prieš Gruziją. Abchazijos ir P.Osetijos anklavai taip ir liko Pasaulio šalių nepripažintomis teritorijomis. Jei Rusija išvestų iš ten savo karines pajėgas ir referendumuose būtų leista dalyvauti ne tik dabartiniams gyventojams bet ir priverstiems emigruoti, tai rezultatas, manau, būtų Maskvai apverktinas. Na ir kas, kad Kryme padarytas referendumas kartu su “žaliais žmogeliukais”. Tokiais metodais su ginkluotais raginimais teisėti referendumai nerengiami. Rusijos režimas ir toliau nerimsta, bando diktuoti Ukrainai savo valią, nurodinėti netgi kokia turi būti šalies konstitucija. Kaip sakoma, “per prievarta draugu netapsi”, tad net nereikia stebėtis, kad ukrainiečių tauta vienijasi galimos tolimesnės intervencijos akivaizdoje, ruošiasi išsirinkti ją atstovaujančią valdžią, likti laisva ir spręsti savo ateitį pati. Viltys, kad NATO ir Rusija apsijungs kovoje už Pasaulio stabilią taiką ir prieš pasaulinį terorizmą baigia visai išblėsti. Pačiu didžiausiu šių laikų teroristu tampa Rusijos imperijos režimas, kuris negailėdamas gyvybių naikina kitų šalių gyventojus ir netgi savo piliečius, kai šie režimui paklusti nenori. Nuo Rusijos armijos vien tik V.Putino premjeriavimo ir prezidentavimo metais žuvo tiek žmonių, kad net žinomiausias Pasaulio teroristas Osama bin Ladenas galėtų pavydėti.

Nejauku Baltijos šalių ir kitų šalia Rytų imperijos esančių valstybių gyventojams šalia tokio agresyvaus monstro, skleidžiančio revanšines sojūzo idėjas. Ne SSRS subyrėjimas yra didžiausia pastarojo meto nelaimė, o putiniško režimo padidėjęs aktyvumas, grasantis kariniais konfliktais ar net nauju pasauliniu karu. Tokio tipo fašistuojantys diktatoriai turi būti sustabdyti bendromis pastangomis. Rusų tauta turi pagaliau susivokti į kur juos veda toks režimas.