“Turime apsispręsti, kiek ligšiolinių vertybių mainysime į globalizacijos gerovę” komentarai

Autorius: Viktorija

Viktorija — Mon, 30 Dec 2013 11:31:14 +0000

Mano vardas yra Mis Viktorija
Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
(elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
vaizdas geras

Autorius: Tas

Tas — Wed, 16 Jan 2013 20:33:30 +0000

“Globalizacijos masto gerovę”,kaip reikėtų suprasti iš Iljos vizijų, pasieksime bene vien per IT technologijų revoliucinę plėtrą.Jeigu koks ten”Samsungas”su 1-2 kitom firmom(geriau visgi vienas)prikeps tiek gry-bų kainos visokių IT žaisliukų,kad net mažvaikiai turės po kelis-ir bus ta gerovė?Tie išmanieji,jutiminiai daugiafunkcinia ir dar ten kaž-kokie dalykėliai,bijau,perdėtai sureikšminami.Reikalingi ir naudingi-neabejotina.Bet išsimokslinimo ir kultūros bendrą lygį jie vargu kels. Greičiau smukdys,ypač moksleivijos.Be sistemingo(ir susistemintų žinių)mokymosi,vien arba ir nemaža dalimi kapstant “mokslą”iš interneto,bus mokslo/kultūros imitacija.Nereikėtų p.Iljai su IT spausti į vartotojiš-kumą-jo,vartotojiškumo,ir taip klaikiai persiėmę esam.Atsargiau ir su žavėjimusi “Wikipedija”-patys anglai skelbia,kad apie 60 proc.joje straipsnių netikslūs,neišsamūs,yra net pramanų.O jau su internetinių vadovėlių odoravimu-absurdas.Neaišku ir dėl knygų/bibliotekų rytdienos.Tai kurgi,po velnių,ta globalizacijos gerovė?

Autorius: J.J.

J.J. — Wed, 16 Jan 2013 11:59:12 +0000

Šiame interviu yra tikrai vertingos informacijos. Tačiau yra ir abejotinų dalykų, dėl kurių norėtųsi diskutuoti su kalbintu IT atstovu. Pirma, reikia aiškiai atskirti du visai skirtingos prigimties procesus: globalizaciją ir globalizmą. Globalizaciją galima vertinti kaip kultūros mainų procesą, skatinantį pažangą. Tačiau globalizmas, besidangstantis globalizacijos šydu, yra toks “…izmas”, prieš kurį fašizmas ir komunizmas atrodo lyg maži šunyčiai prieš agresyviausią vilkšunį. Taip, globalizmui iš tikrųjų nereikia nei gimtosios kalbos (netgi anglų, jau nekalbant apie lietuvių ar estų), nei tautinio, ar dorovinio paveldo. Jų peršama kalba – “Globish” žargonas, o vietoje vertybių – primityvusis vartojimas. Nesinorėtų manyti, kad norite į Orwell’o “Gyvulių ūkį”?
Antra, asmens privatumas ir “veidaknygė” (Facebook). Vargu, ar pats interviu autorius tiki, kad privatumo nebereikia, nes… vis tiek kažkas apie jį parašys Facebook’e. Privatumas neturi nieko bendro su noru nuslėpti, ką padarei negero. Tačiau tai -jau ilgesnė ir sudėtingesnė tema.
Trečia, Wikipedia ir profesionalai. Tik nenorintis matyti tiesos gali apsimesti, kad mums užtenka “vikipedijų”. Ar eisite operuotis pas profesionalą, ar pas tokiu besiskelbiantį Facebook’e arba “Wikipedijoje”? Mėgstame kartoti, kas ugdome “žinių visuomenę”, o iš tikrųjų ugdome diletantų visuomenę. Pavyzdžiui, studentas gavęs kūrybinę užduotį, neretai pasipiktina, kad nerado jos sprendimo “Google” paieškos sistemoje. Dar ir dekanatui apskundžia, kad dėstytojas gąsdina ir perdaug reikalauja. (Tiesa, dirbant užsienio universitetuose, tokių atvejų pasitaikė rečiau, bet pasitaikė. Taigi čia ne vien Lietuvos mokslo problema)
Ketvirta – bibliotekų vaidmuo. Kalbėdamas apie biblioteką, interviu autorius kažkodėl vadovaujasi praeito šimtmečio vaizdiniu, kai biblioteka buvo suvokiama kaip knygų saugykla ir keitykla. Šiuolaikinė biblioteka, mąstanti apie savo viziją, tampa kūrybine laboratorija ir kultūros sklaidos bei ugdymo institucija. Taip, ji net pavojinga plintančiam diletantizmui.

Autorius: Anonimas

Anonimas — Thu, 10 Jan 2013 15:14:18 +0000

Saunuolis Ilja paspaust desine reikia uz jo pasiekimus ir teisingas izvalgas, nors LT daug dar mes nesuprantam kas pasaulyje vyksta, bet ateis ir pas mus permainu laikas, oi ateis…

Autorius: Anonimas

Anonimas — Thu, 10 Jan 2013 07:03:07 +0000

Ilja šlipsas šiek tek per trumpas pgl etiketą:)

Autorius: .

Wed, 09 Jan 2013 17:09:31 +0000

Ar būtina aukoti lietuviškus rašmenis, kad gautume “masto ekonomiką”? Visada bus terpė, kur reikės lietuviškai rašyt ir terpė kur kitomis kalbomis. Išsilavinusiam žmogui rašyti lietuviškais rašmenimis ir kai reikia “persijungti” į kitą kalbąn ėra sudėtinga. “Švepla” kalba atsirado iš tingėjimo. Jei jau bandome standartizuotis, tai tiesiog pereinam prie vieningos kalbos. Yra kalba, yra ir jos rašmenys.
Beje, socialinio privatumo aukojimas įvardintas kaip “vertybių sistemos pakitimas”. O aš pridėčiau dar ir “žalingas”. Bet turbūt traukinys jau čia nuvažiavo. Jei vertybių sistemai pasikeisti užtenka dešimtmečio, tai žmogaus prigimčiai vis vien prireiks daugiau laiko, kad tai pasivyt. O prigimties vėlavimą galime matyti iš tų 25 procentų tarp skyrybų