3 KLAUSIMAI Nacionalinio transplantacijos biuro direktorei Astai Kubilienei

VEIDAS: Kokia Lietuvos transplantuojamų organų bazė? Iš kokių šalių galime juos gauti ir kokios šalys jų gali tikėtis iš mūsų?

A.K.: Transplantacijų statistiką Lietuvoje lemia keletas faktorių, nesusijusių su medicina. Donorų skaičius priklauso nuo kelių eismo įvykių, kurių mažėja, statistikos, emigracijos, senstančios visuomenės ir vis gerėjančio gydymo – šios aplinkybės daro įtaką donorinių organų skaičiui.

Nepaisant išvardintų aplinkybių, transplantacijų mūsų šalyje daugėja (skaičiuojama 1 milijonui gyventojų) – per metus atliekama apie 150 audinių ir organų transplantacijų. 2013 metais atlikta 157, 2014 metais – 132 transplantacijos. Lietuva dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriuose numatyta galimybė keistis donoriniais organais. Gana dažnai susiduriame su logistikos problema, tai aktualu pergabenant širdį – jos išemijos laikas yra iki 5 valandų (į jas turi tilpti ir organo kelionė, ir pati transplantacija), todėl ne iš visos Europos spėjame šį organą atsivežti.

Tarkime, užklausos apie skubią donorinės širdies paiešką (kūdikiui) buvo siunčiamos į „Eurotransplant“ organizaciją, su kuria pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, taip pat  – į visas Europos Sąjungos šalis, tarptautinio „COORENOR“ projekto internetinę organų mainų duomenų bazę (16 šalių) ir į artimąjį užsienį – Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Tarptautinių įsipareigojimų, kiek organų ir kokioms šalims turime išsiųsti patys, nėra: pirmiausia kiekviena šalis rūpinasi savo šalies recipientais (ligoniais, laukiančiais transplantacijos), ir tik jeigu nėra savo šalyje tinkamo recipiento, organas siūlomas kitai šaliai. Tokiu būdu išreiškiama pagarba ir mirusiojo artimiesiems, kurie sutiko dovanoti organus kitų gyvybėms išgelbėti.

VEIDAS: Kas nulėmė, kad širdis mažajai Estrėjai, kuriai širdelė persodinta Santariškių klinikose praėjusią savaitę,  atkeliavo būtent iš Prancūzijos? Iš kokių šalių dar jos galėjome tikėtis?

A.K. Nacionalinis transplantacijos biuras įdėjo daug pastangų, kad donorinės širdies paieškos geografija prasiplėstų. Panaudojus tarptautinių projektų, kuriuose dalyvaujame, duomenų bazes, buvo skelbiama informacija, kad Lietuvos kūdikiui skubiai reikalinga širdies transplantacija.

Taigi kūdikis buvo įtraukas į Prancūzijos recipientų sąrašą (tik tokiu būdu jis galėjo laukti donoro būtent Prancūzijoje). Buvo sudarytas žemėlapis šalių, iš kurių pasitelkus privačius greitaeigius lėktuvus širdį būtų galima atgabenti per tinkamą laiką.

VEIDAS: Kiek dažni tokie transplantavimo atvejai, kaip Estrėjos širdies istorija, mūsų šalyje?

A.K.: Tokio masto (tolima šalis, ilga kelionė lėktuvu) donorystės ir transplantacijos proceso koordinavimo procedūra – Lietuvos istorijoje pirma. Tiesa, 2012 m. širdelė kūdikiui buvo atskraidinta iš užsienio, bet artimesnio – iš Rygos. Šiuo metu Lietuvoje panašios širdies transplantacijos dar laukia 3 vaikai.