Šį rudenį klarnetininkas Žilvinas Brazauskas pradės studijas prestižinėje Liubeko (Vokietija) muzikos mokykloje. Patekti pas pasaulinio garso pedagogę Sabine Meyer jam padėjo gausūs laimėjimai muzikos festivaliuose. Taigi siūlome susipažinti su jaunuoju muziku.

“Man labai pasisekė”, – neslepia džiaugsmo Žilvinas, iki šiol neapsiprantantis su gera žinia. Jį mokys klasikinės muzikos žvaigždė, kone vienintelė moteris pasaulyje, virtuoziškai grojanti klarnetu, Sabine Meyer. 51-erių muzikantė kartu su vyru irgi klarnetininku Reineriu Wehle dėsto puikiu parengimu garsėjančioje Liubeko muzikos mokykloje. Tačiau Žilvinas tikina šią mokyklą rinkęsis ne dėl gero jos vardo, o dėl S.Meyer.

“Buvau jos rengiamuose klarneto meistriškumo kursuose Miunchene. Jie man padarė didelį įspūdį, – sako Žilvinas. – Labai bijojau, kaip reikės persiorientuoti nuo mano mokytojo dėstymo būdo prie kitokio. Esu buvęs meistriškumo kursuose pas prancūzus, italus, jie sako visai ką kita nei mano mokytojas, todėl imu priešintis. O S.Meyer moko labai panašiai”.

Vokietijoje Žilvinas tikisi išmokti daugelio naujų dalykų. Juk Lietuvos klarneto dėstymo tradicijos labai menkos, o vokiečiai turi didžiulę patirtį. “Jie žino, kaip pasakyti, ką turiu daryti, kad geriau sugročiau, kad sklistų gražesnis garsas”, – paaiškina muzikantas.

Pirmoji studijų pakopa – ketveri metai. Vėliau, jei norės, dar dveji magistrantūros. Na, jei ir po to neatšips noras tobulėti, galima ir doktorantūra. Studijos ten nemokamos, tačiau reikia gyventi Vokietijoje, o tai nepigu.

Žilvinas tikisi, kad jo ir toliau neapleis Mstislavo Rostropovičiaus fondas, kuris nuo 2007-ųjų juo nuoširdžiai rūpinasi. Be to, Žilviną palaiko Rodericko F.Tucko fondas, remiantis talentingus Kauno vaikus. Bėda tik ta, kad iki šiol jaunasis muzikantas mokėsi anglų kalbos, tačiau dabar jau keletą mėnesių pats kremta vokiečių kalbą ir vis dairosi gero germanisto. Juk spalio 1 d., nuvykus į Liubeką, teks išlaikyti vokiečių kalbos egzaminą. Jei nepavyks, teks lankyti pusės metų kalbos kursus, o jie kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

Universalus muzikantas

Smalsu, kodėl Žilvinas rinkosi klarnetą. Juk tai nėra toks populiarus ir, daugelio nuomone, patrauklus instrumentas kaip, tarkime, fortepijonas, gitara ar saksofonas. “Man jis patinka. Jo garsas apvalus, neaštrus”, – tikina vaikinas ir priduria, kad groti pradėjo tik antroje klasėje. Norint rinktis fortepijoną – tai jau gerokai per vėlai.

Tiesa, Žilvino muzikinė karjera prasidėjo nuo dainavimo – jis buvo grupės “D&D” narys. Vadovė, pastebėjusi neeilinius vaiko gebėjimus, primygtinai rekomendavo tėvams nuvesti Žilviną į muzikos mokyklą ir iš karto pasiūlė puikų klarneto mokytoją Vitalių Žemaitį. Kai Žilvinas įstojo į Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, ėmė gauti ir daugiau, ir sudėtingesnių užduočių nei kiti jo klasės draugai. Netrukus prasidėjo konkursai ir pirmieji laurai.

Pasakodamas apie pirmuosius savo žingsnius Žilvinas neužmiršta ir pajuokauti: “Mažas buvau labai išdykęs, užtat tėvai ir nuvedė į muzikos mokyklą, kad energiją į klarnetą išpūsčiau”.

Kodėl į muzikos mokyklą, o ne į krepšinio ar futbolo treniruotes? Atsakymas – tėvai irgi menininkai, matyt, nieko geriau nesugalvojo. Žilvino mama baigė violončelės studijas, deja, jau seniai nebegroja. O tėtis dizaineris, dirba su metalu, tačiau, pasak Žilvino, muziką supranta daug geriau nei kai kurie muzikantai. Tokie tėvų polinkiai lėmė ir vyresniosios dukters likimą – ji Klaipėdos universitete studijuoja režisūrą. Beje, Žilvino prosenelis grojo daugybe instrumentų, nors buvo savamokslis muzikantas.

Bet grįžkime prie Žilvino mokslų. “Reikia daug dirbti, kad koncerte per kelias minutes parodytum, ką gali”, – tikina vaikinas. Tačiau jo mokytojas V.Žemaitis pabrėžia, kad Žilvinas labai greitai suvokia užduotį ir greitai pasiekia rezultatą. Tai, ką kiti gali padaryti dirbdami penkias šešias valandas, jam pasiseka per dvi tris. “Šitaip nedaug dirbant malonu gyventi. Be to, Žilvinui viskas sekasi. Tai Dievo dovana”, – priduria mokytojas.

Nors pats vaikinas tikina, kad viską galima spėti, kai “sustyguoji”, jo suspėjamų padaryti darbų kiekis iš pradžių glumina. Pasirodo, Žilvinas ne tik virtuoziškai groja klarnetu ir, pasak mokytojo, jau dabar yra vienas geriausių Lietuvos muzikantų, bet ir labai gerai skambina fortepijonu. Negana to, jis puikiai dainuoja džiazą, improvizuoja ir net yra sukūręs keletą kompozicijų. Komponavimo, harmonijos bei naudotis įvairiomis muzikos kūrimo programomis jį išmokė garsusis džiazo meistras Kęstutis Lušas, su kuriuo Žilviną supažindino jo vokalo mokytoja Nijolė Švagdždienė.

Vis dėlto dėl įvairiapusiškų gebėjimų Žilvinas gyvenimo tikslo nepameta – jis pasirinko klarnetą ir profesionalų muzikavimą. Beje, ir čia pasireiškia vaikino universalumas – jis vienodai puikiai groja ir W.A.Mozartą, ir šiuolaikines Vidmanto Bartulio kompozicijas. Negana to, tikina, kad neturi mėgstamiausios muzikos, nes kiekviename kūrinyje atranda tai, kas gražu. “Gal dėl to, kad esu jaunas, imu, ką duoda”, – juokauja.

Beje, aštuoniolikmetis muzikantas gali pasigirti grojęs solo su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, Klaipėdos kameriniu orkestru, kuriam dirigavo Saulius Sondeckis, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. “Nesiekiu užlipti ant kažkokių laiptelių, tiesiog darau tai, kas man patinka. O kai kažką gauni, vis tiek reikia eiti pirmyn, negali sėdėti ant laurų”, – neabejoja Žilvinas.

Svarbu bendra kūryba

Vis dėlto, nepaisydamas stebėtinos solo atlikėjo sėkmės, Žilvinas kalba apie kitokią savo ateitį: “Svarstau, ar atlikėjo veikla yra man. Labai sunku, reikia daug keliauti po pasaulį, o aš norėčiau daugiau būti vienoje vietoje, ateitį sieti su Lietuva. Jei nepavyks gyventi, tai bent rengti meistriškumo pamokas. Man patiktų ir pedagoginė veikla arba norėčiau turėti savo kamerinį ansamblį”.

Iš tiesų Žilvinas jau bandė groti su ansambliu, tai buvo “Nepaklusnieji”, o su styginių instrumentų kvartetu įrašė plokštelę. Šie projektai jam padarė stiprų įspūdį. Ypač bendras kūrybinis procesas.

Tačiau mokytojas V.Žemaitis į tokias Žilvino kalbas kone ranka moja: “Manau, šitaip pasireiškia jo įgimtas kuklumas. Scenoje jis daro didelį įspūdį. Kas išgirsta jį grojant, niekuomet nebeužmiršta. Jis pageidaujamas muzikantas. Štai visai neseniai su didžiuliu pasisekimu grojo Duisburge. Netrukus išvažiuoja į tarptautinį festivalį Kalnų Karabache. Jis gali groti ir solo, ir su orkestru. Manau, jis bus tarp lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir kitur”.

Pasmalsauju, ką Žilvinas darytų, jei gyvenimas apsiverstų taip, kad nebegalėtų groti. “Vis tiek darysiu kažką, kas siejasi su muzika”, – atsako.

Nors dabar lauke saulė pievomis ritinėjasi, Žilvinas kasdien pučia klarnetą – juk reikia formą išlaikyti ir naujus kūrinius konkursui Kalnų Karabache išmokti. O laisvalaikiu griebia už knygos. Dar viena iš koto verčianti žinia: pasirodo, skaito jis Sauliaus Šaltenio, Vytauto Bubnio kūrinius ir sako, kad jam patinka knygos apie kaimo gyvenimą – papročius, bendravimą.

Žilvino Brazausko laimėjimai

* 2001 m. I vieta J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų ir tarptautiniame “Gradus ad Parnassum” konkurse bei II vieta tarptautiniame Eduardo Mednos konkurse Latvijoje.

* 2003 m. vėl I vieta J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurse, o XII tarptautiniame jaunųjų muzikų festivalyje “Kaunas 2003″ Žilvinas apdovanotas specialiu “Rotary” klubo prizu.

* 2004 m. “Grand Prix” tarptautiniame konkurse “Gradus ad Parnassum”.

* 2005 m. Prezidento Valdo Adamkaus premija.

* 2006 m. tarptautinio E.Mednos konkurso “Grand Prix”. II vieta V tarptautiniame E.Mravinskio jaunųjų muzikantų konkurse Sankt Peterburge.

* 2007 m. II vieta tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse Klaipėdoje. Kamerinių ansamblių konkurse “Muzikinė akvarelė” – I vieta.

* 2008 m. tarptautinio jaunimo konkurso “Jeunesses International Music Competition” Rumunijoje laureatas.

* 2009 m. Baku grojo su Azerbaidžano Gara-Garajevo kameriniu orkestru.

* 2010 m. grojo Köhler-Osbahr jaunųjų muzikantų fondo koncerte Duisburge, Vokietijoje.