<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Veidas.lt &#187; atmintis</title>
	<atom:link href="http://www.veidas.lt/tag/atmintis/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.veidas.lt</link>
	<description>Žvelk giliau</description>
	<lastBuildDate>Wed, 20 Sep 2017 12:51:35 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.1.2</generator>
		<item>
		<title>Perkūno trenksmas vokiečių Venecijai</title>
		<link>http://www.veidas.lt/perkuno-trenksmas-vokieciu-venecijai</link>
		<comments>http://www.veidas.lt/perkuno-trenksmas-vokieciu-venecijai#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Feb 2015 14:00:27 +0000</pubDate>
		<dc:creator>veidas.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>
		<category><![CDATA[Arthuras Harrisas]]></category>
		<category><![CDATA[Arthuras Neville'is Chamberlainas]]></category>
		<category><![CDATA[atmintis]]></category>
		<category><![CDATA[dresdenas]]></category>
		<category><![CDATA[Karas]]></category>
		<category><![CDATA[Petras Makabra]]></category>
		<category><![CDATA[Vokietija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=111523</guid>
		<description><![CDATA[Atmintis. Prieš 70 metų, 1945-ųjų žiemą, naktį iš vasario 13-osios į 14-ąją, taip pat vasario 15-ąją jungtinės britų ir amerikiečių oro pajėgos subombardavo Drezdeną – Saksonijos kultūrinį bei administracinį centrą. Strateginiai bombonešiai trimis antskrydžiais pavertė griuvėsiais devynis dešimtadalius miesto – vieno seniausių Vokietijoje.]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.veidas.lt/perkuno-trenksmas-vokieciu-venecijai/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip išsaugoti gerą atmintį</title>
		<link>http://www.veidas.lt/kaip-issaugoti-gera-atminti</link>
		<comments>http://www.veidas.lt/kaip-issaugoti-gera-atminti#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 28 Nov 2014 07:01:38 +0000</pubDate>
		<dc:creator>veidas.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[atmintis]]></category>
		<category><![CDATA[senatvė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=110241</guid>
		<description><![CDATA[Žmonės, dirbantys protiškai sudėtingus darbus, susijusius su duomenų apdorojimu ar intensyviais santykiais su žmonėmis (derybos, mokymas, vadovavimas), turi daugiau galimybių išlaikyti gerą atmintį senatvėje. Herioto-Watto universiteto (Škotija) mokslininkams ištyrus per tūkstantį 70-mečių paaiškėjo, kad dirbusieji sudėtingus darbus per atminties ir mąstymo testus pasirodo geriau nei dirbusieji paprastesnius. Vienas galimų paaiškinimų – labiau stimuliuojantys darbai sukuria „kognityvinį rezervą“, padedantį smegenims geriau atsispirti neigiamam senėjimo poveikiui.]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.veidas.lt/kaip-issaugoti-gera-atminti/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip greitėjantis gyvenimo tempas keičia visuomenės atminties mechanizmą</title>
		<link>http://www.veidas.lt/kaip-greitejantis-gyvenimo-tempas-keicia-visuomenes-atminties-mechanizma</link>
		<comments>http://www.veidas.lt/kaip-greitejantis-gyvenimo-tempas-keicia-visuomenes-atminties-mechanizma#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 15 Jan 2014 14:00:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator>veidas.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[atmintis]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=104115</guid>
		<description><![CDATA[Iki šiol atminties sutrikimus mokslininkai paprastai siedavo su artėjančia senatve, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad tokių problemų gali kilti ir kur kas ankstyvesniame amžiuje, peržengus 30 ar 40 metų ribą. Nevertėtų būgštauti, jei kartą ar du pamiršote namie raktus, tačiau nuolat besikartojančios atminties spragos gali tapti rimtų ligų pranašu.]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.veidas.lt/kaip-greitejantis-gyvenimo-tempas-keicia-visuomenes-atminties-mechanizma/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ar visada verta užsirašyti priminimus</title>
		<link>http://www.veidas.lt/ar-visada-verta-uzsirasyti-priminimus</link>
		<comments>http://www.veidas.lt/ar-visada-verta-uzsirasyti-priminimus#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 07 Jun 2010 08:12:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>veidas.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[atmintis]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.veidas.lt/?p=10459</guid>
		<description><![CDATA[Net apmaudu – atminties galimybės yra beribės, bet kartais mums per sunku prisiminti paprasčiausius dalykus, tarkim, banko kortelės PIN kodą ar brolio gimtadienį. Su šia neteisybe galima kovoti pasitelkus atminties lavinimo metodus.]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.veidas.lt/ar-visada-verta-uzsirasyti-priminimus/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
