Penki klausimai „Sodros“ vadovui Mindaugui Sinkevičiui
VEIDAS: Kaip per pastaruosius keletą metų keitėsi “Sodros” finansinė padėtis – kaip kito pajamos, paskolos, biudžeto balansas?
M.S.: „Sodros“ finansinė padėtis pastaraisiais metais po truputį gerėja. Pavyzdžiui, pernai buvo surinkta 11,56 mlrd. Lt pajamų, tai yra 557,7 mln. Lt daugiau nei 2011 m.
Atkreipčiau dėmesį, kad pernai į prieškrizinį lygį grąžintas pensijų dydis, dėl to „Sodros“ išlaidos 2012 m. buvo didesnės beveik 480 mln. Lt. Dar 515 mln. Lt buvo išleista anksčiau imtoms paskoloms ir jų palūkanoms dengti.
Bendras 2012 m. „Sodros“ deficitas siekia 1,9 mlrd. Lt. Taigi, jei neskaičiuotume skolos aptarnavimo sąnaudų ir išlaidų pensijoms didėjimo, deficitas nesiektų 1 mlrd. Lt. Tačiau ir pridėjus šias išlaidas pernykštis deficitas buvo 492,1 mln. Lt mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. Lt mažesnis, nei fiksuotas 2011 m.
O jei kalbėsime apie „Sodros“ skolas, paimtų ir negrąžintų paskolų suma praėjusių metų pabaigoje siekė 9,73 mlrd. Lt.
VEIDAS: Ar laukiama kokių nors su naująja šalies valdžia susijusių permainų „Sodroje”, pavyzdžiui, jos koncepcijos, struktūros, darbo organizavimo srityje?
M.S.: Šiuo metu premjero suburta darbo grupė kaip tik analizuoja galimus mokesčių pakeitimus. Jai pateikus išvadas, manau, galėsime tiksliau žinoti, kokios gali būti siūlomos permainos.
VEIDAS: Sociologinės apklausos rodo, kad šalies gyventojai netiki “Sodros” perspektyvomis, dabartine pensijų sistema, tad kaip kitaip, jūsų nuomone, būtų tinkama organizuoti šalies pensijų sistemą arba patobulinti dabar egzistuojančią?
M.S.: Visuomenės apklausos rodo priešingą dalyką. Sausį atliktos apklausos duomenimis („Lietuvos rytas“, sausio 26 d.), „Sodra“ pasitiki per 52 proc. gyventojų. Didesnį pasitikėjimą turi tik Bažnyčia, kariuomenė ir ugniagesiai.
Štai gruodį bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, jog apie du trečdalius šalies gyventojų pritaria tam, kad socialinio draudimo sistema būtų ir valstybinė, ir privaloma. Net jei valstybinis socialinis draudimas būtų neprivalomas, apie du trečdalius gyventojų jame dalyvautų savanoriškai.
O dėl patobulinimų, tai bendraujant su Seimo nariais ir Vyriausybės atstovais kalbėta apie tai, jog dabar visiems vienoda bazinė pensijos dalis galėtų būti mokama ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, bet iš valstybės biudžeto, ir kartu labiau diferencijuojama. Manau, tokia tvarka geriau atitiktų gyventojų lūkesčius, nes jau minėta apklausa parodė, jog daugelis gyventojų pasisako už tai, kad galutinis pensijos dydis labiau priklausytų nuo sumokamų įmokų dydžio.
VEIDAS: Neretai girdimas pasiūlymas “Sodros” biudžetą “perkelti” į valstybės biudžetą. Kaip tokią galimybę vertinate jūs pats?
M.S.: Šiaip jau „Sodra“ faktiškai surenka apie 98 proc. visų priskaičiuotų, tai yra privalomų mokėti įmokų. Kai Latvijoje buvo atlikta reforma ir visas įmokas bei mokesčius buvo pavesta surinkti vienai institucijai – Mokesčių inspekcijai, ten faktiškai surenkamų lėšų dalis smuko iki maždaug 92 proc.
Šis 6 proc. skirtumas reiškia šimtus milijonų nesurinktų pajamų. Taigi, jei „perkėlimas“ būtų vien mechaninis ir turėtume panašias socialinio draudimo išlaidas, tai galiausiai deficitas gali dar labiau padidėti.
VEIDAS: Lietuvos aukštosios mokyklos tikina, kad jeigu “Sodra” teiktų daugiau duomenų apie dirbančius asmenis (apie jų profesijas, išsilavinimą, įsidarbinimą pagal profesiją, atlyginimų pagal profesiją statistiką etc.), mokslo įstaigoms būtų paprasčiau orientuotis, kokie yra darbo rinkos poreikiai. Kaip manote, ar tokie jų lūkesčiai gali būti įgyvendinti ir kodėl to vis dar nėra?
M.S.: Teisės aktai numato, kad draudėjai duomenis apie apdraustųjų asmenų profesiją pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių teritoriniams registro tvarkytojams turi pateikti nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d.
Manyčiau, į klausimą apie tokių lūkesčių įgyvendinimą galėtų atsakyti pačios aukštosios mokyklos arba su tuo susijusį teisės aktą rengusios institucijos. Apie tai yra rašęs ir jūsų savaitraštis.