Per pastaruosius dvejus metus leista įmones steigti internetu, sumažintos verslo liudijimų kainos, tačiau Ūkio ministerijos pažadas verslo finansavimui skirti 2,1 mlrd. Lt neišsipildė – Lietuvos įmones pasiekė tik apie 318 mln. Lt.

Didžiausi optimistai Lietuvoje – valdininkai. Net prastoje statistikoje jie visada sugeba įžvelgti vien tik džiuginančių žinių. Naujausias pavyzdys – 2011 m. pradžioje baigtas Ekonomikos skatinimo planas (ESP). Nors prieš dvejus metus pradėjus įgyvendinti šį planą skelbta, kad verslą pasieks 5 mlrd. Lt, o pasiekė tik 3 mlrd. Lt, Ūkio ministerijos parengta rezultatų suvestinė trykšta optimizmu. “Manau, kad ESP suveikė. Per 11 tūkst. Lietuvos įmonių pasinaudojo daugiau nei trijų milijardų litų parama. Šiuo metu verslas ir valstybė yra pasirašę sutarčių dėl paramos už 4,5 milijardo litų”, – lyg niekur nieko dėsto ūkio ministro patarėjas Darius Indriūnas.

Išties keista tai girdėti, nes kad ESP stringa, puikiai buvo matyti jo tinklalapyje www.skatinimoplanas.lt, kur būdavo fiksuojama, kiek procentų numatytų lėšų pasiekė adresatus. Puikiai buvo matyti ir nuliai, įraityti prie priemonių, skirtų finansuoti iš JEREMIE kontroliuojančio fondo ar prie daugiabučių namų renovavimo programos. Tačiau dabar tinklalapis uždarytas, o akis badančios statistikos nebematyti. “2011 m. pradžioje ESP buvo baigtas. Visos skatinimo plano priemonės ir toliau veikia, tik jos nebebus taip vadinamos”, – aiškina D.Indriūnas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (LSVV) tarybos narys Saulius Žilinskas apgailestauja, kad internete ESP ataskaitos nebeliko. “Slankikliai, kurie vaizdavo plano rezultatus, rodė nelabai didelį progresą. Uždaviniai buvo gražūs, bet nepavyko jų įgyvendinti”, – teigia S.Žilinskas.

Ne skatinimo, bet pasiruošimo planas

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė mano, kad ESP reikėtų pavadinti ne skatinimo planu, o pasiruošimu paskatinti verslą. “Dėl įvairių užsitęsusių derinimų ESK tik dabar pradeda veikti ir tik dabar galime matyti jo rezultatus”, – įsitikinusi D.Matukienė.

Tad primiršusiems Ūkio ministerijos valdininkams priminsime. Iš pradžių ESP verslo finansavimo galimybėms sunkmečiu išplėsti buvo numatyta 2,1 mlrd. Lt (planuota, kad 1,9 mlrd. Lt sudarys kontroliuojantysis JEREMIE fondas, pritraukęs ir bankų lėšų, o dar 200 mln. Lt – INVEGA fondas), tačiau galiausiai buvo skirta 925 mln. Lt, o rinką per dvejus metus iš šių fondų pasiekė tik 252,8 mln. Lt. Pridėję prie šių priemonių bankų įneštas lėšas, nuo 2006 m. teikiamus mikrokreditus ir dalinį palūkanų kompensavimą įmonėms, matome, kad verslas 2009–2010 m. panaudojo apie 318 mln. Lt, skirtų kreditavimui pagyvinti.

Fiasko patyrė Ūkio ministerijos pastangos per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, į kurį nukreipta dalis ES paramos, paskirstyti lėšas verslui: iš 725 mln. Lt fonde numatytų lėšų iki 2010 m. pabaigos išdalyta tik 54,1 mln. Lt (įskaitant Verslo angelų fondo I investicijas).

D.Indriūnas aiškina, kad kol JEREMIE fondo valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) priiminėjo sprendimus ir dėliojo saugiklius, baigėsi krizė. Tuo tarpu su EIF sutartis dėl paskolų dalijimo smulkiajam verslui pasirašę Lietuvos komerciniai bankai teisinosi, kad EIF paskolos gavėjams buvo nustatęs labai griežtas sąlygas, kurias atitiko nedaug Lietuvos įmonių.

“Matome, kiek daug pinigų įstrigo. Tie Liuksemburgo banke gulintys pinigai, mūsų žiniomis, vis dar nepajudėjo verslui paremti. Pasirinktos formos skirstyti pinigus per skandinavų bankus davė tokį rezultatą, kokį dabar turime: “Šiaulių bankas” išskolino apie pusę gautos sumos, o skandinaviški bankai “Swedbank” ir SEB  – tik po kelis procentukus (bent jau matėme tokius skaičius gruodį, kol ESP ataskaita buvo vieša). Vyriausybė nepasitiki lietuvišku verslu ir bijo tuos pinigus skolinti, todėl prideda kaip įmanoma daugiau saugiklių, o bankai užsideda dar papildomai”, – plano strigimo priežasčių ieškojo S.Žilinskas.

Apie 200 mln. Lt paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) iš fondo INVEGA bankai per dvejus metus išskolino, tačiau sulaukė itin daug kritikos dėl nustatytų sąlygų. “Smulkiajam verslui mažieji kreditai buvo ypač sunkiai prieinami. Iki šios dienos su bankais bendros kalbos nerandam dėl bet kokių kreditų – net jei INVEGA garantuodavo 80 proc. paskolos sumos, bankai reikalaudavo užstato. Vadinasi, bankų požiūriu INVEGOS garantija buvo nieko verta”, – tvirtina D.Matukienė.

“Kurti” verslininkus sekasi sunkiai

Smulkieji verslininkai sutaria, kad kur kas lengviau dabar gauti paskolą iš Verslumo skatinimo fondo – šiuos pinigus norintiesiems pradėti verslą skolina kredito unijos. Iš pradžių pradedantieji verslininkai gali dalyvauti verslumo kursuose, o po to jau prašyti iki 86 tūkst. Lt paskolos verslo pradžiai.

Kreditą pagal šią programą gavęs ir kepyklėlę Jonavoje atidaręs Gediminas Obelienius apie savo verslą galvojo metus. Prieš tai 28 metų vyras buvo kreipęsis ir į banką, bet jo reikalavimai pradedantįjį verslininką išgąsdino. “Bankas reikalavo užstatyti butą ar sklypą ir atsivesti laiduotoją. Iš kredito unijos gavau paskolą neužstatinėdamas turto, o INVEGA ne tik suteikia garantiją, bet ir kompensuoja dalį paskolos palūkanų. Kam papasakoju, niekas netiki”, – “Veidui” džiūgavo jaunas verslininkas.

Verslumo dvasia užkrėstiems lietuviams tokia pagalba atrodo labai veiksminga. Vis dėlto, kaip ir buvo galima numatyti, ši idėja susidūrė su kita problema: verslininko per paskaitas nesukursi. Išklausiusių kursus ir norinčiųjų rizikuoti steigti verslą atsiranda nedaug. Kaip informavo projekto “Verslumo skatinimas” koordinatorius Tomas Valauskas, iki šiol paskolos suteiktos tik 19-ai verslo projektų, o prašymų gauti paskolą sulaukta iki šimto. Labai mažai, turint omenyje, kad mokymuose ir konsultacijose jau dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių. Iš Verslumo skatinimo fondo iki 2015 m. planuojama išdalyti 42 mln. Lt paskolų.

D.Matukienė įsitikinusi, kad ši idėja būtų kur kas efektyvesnė, jeigu veiktų kartu su dar dviem numatytomis, bet vis stringančiomis priemonėmis: šie kreditai būtų teikiami mikroįmonėms, o pradedantieji verslininkai papildomai galėtų gauti 6 tūkst. Lt verslo krepšelius, skirtus teisės, apskaitos, mokesčių ir kitoms konsultacijoms įsigyti.

Tik štai ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtos ir dar 2009 m.  turėjusios atsirasti mikroįmonės, kurioms būtų taikoma supaprastina apskaita, mažesnis įstatinis kapitalas ir mokesčiai, koncepcija vis dar rengiama. Sunkiai skinasi kelią ir verslo krepšeliai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad Vyriausybei nepavyko pasiekti dar vieno išsikelto tikslo – nuo 2009 iki 2011 m. 30 proc. sumažinti verslo administracinę naštą: išlaidas, kurias patiria įmonės, teikdamos informaciją valstybės institucijoms. “Ekspertų nuomone, per dvejus metus administracinė našta verslui išaugo vidutiniškai 4 proc.”, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus pristato jis.

Įmonės internetu – pagaliau ir Lietuvoje

Nors daugybė gerų idėjų įstrigo biurokratų kabinetuose, per pastaruosius dvejus metus dienos šviesą išvydo ir viena kita idėja, palengvinusi gyvenimą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Viena svarbiausių – pagaliau Lietuvoje galima steigti įmones internetu.

Registrų centro duomenimis, individualias įmones internetu nuo praėjusio vasario įsteigė tik 3 proc. steigusių tokio tipo bendroves. UAB steigėjai aktyvesni – nuo pernai lapkričio, kai pasiūlyta ši galimybė, Lietuvoje įsteigtos 2045 uždarosios akcinės bendrovės, iš jų 13 proc. – internetu. Kodėl šis skaičius didėja ne taip sparčiai, kaip galėtume tikėtis?

Verslo konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės “Macrofinance” vadovas Sigitas Živoltas paaiškina, kad steigti įmonę elektroniniu būdu kol kas ganėtinai sudėtinga. “Kad galėtum įsteigti įmonę elektroniniu būdu, reikia turėti Registrų centro išduotą elektroninį parašą, neįkeistą NT turtą ir vadovautis standartiniais įstatais”, – aiškina S.Živoltas.
D.Matukienės nuomone, per dvejus metus labai svarbi pagalba sunkumų ištiktam verslui buvo mokestiniai kreditai – galimybė atidėti tam tikram laikotarpiui mokesčių mokėjimą “Sodrai” ir VMI. “Ši galimybė išgelbėjo ar gelbsti apie penkis tūkstančius smulkiųjų ir vidutinių įmonių”, – skaičiuoja D.Matukienė.

Didelė paspirtis smulkiesiems verslininkams – šiemet gerokai mažesnės verslo liudijimų kainos. Dabar savivaldybės gali pačios nustatyti verslo liudijimų kainą, tad dauguma nusprendė palengvinti smulkiųjų verslininkų dalią – Vilniaus savivaldybė verslo liudijimų kainą 2011 m. sumažino per pusę – iki 720 Lt, Kauno savivaldybė kai kuriems verslo liudijimams nustatė minimalų – 120 Lt mokestį.